Žygis į 2022 metų Lietuvos išskirtinius pasiekimus, anksčiau vadintus rekordais, prasidėjo 2021 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius, pasinėręs į eketę atvirame vandens telkinyje, maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. išnėrė tik 2022 m. sausio 1 d.
Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju, papildžiusiu 2022 m. Lietuvos išskirtinių pasiekimų sąrašą. Be to, K. Pricevičius tapo daugiausia kartų atviruose vandenyse Naujametės nakties maudynėse besimaudžiusiu dalyviu.
Šis „ruonis“ dvyliktą kartą 2001–2004, 2008–2010, 2017, 2019, 2020–2022 metais iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. Naujuosius metus sutiko pasinėręs atviruosiuose vandenyse.
Kaip teigia Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis, Lietuvoje buvo registruotas išskirtinis pasaulio pasiekimas. Iš Londono atvykęs Gineso atstovas, talkinant agentūrai „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo, Lietuvos motoakrobatikos žvaigždės Arūno Gibiežos važiavimą Vilniuje motociklu ant vieno rato rankom neliečiant vairo pripažino pasaulio rekordu, mat jis rugsėjo 3 d. „Red Bull“ renginyje nuvažiavo toliausiai pasaulyje – 580 m 81 cm atstumą.
Ankstesnis Gineso pasaulio rekordas nuo 2019 m. priklausė Indijos sportininkui – 567 metrai. Po šio A. Gibiežos Gineso pasaulio rekordo lietuviai ar su Lietuva siejami pasaulio pasiekimai jau priartėjo prie septyniasdešimtojo įrašo Gineso rekordų knygoje.
Dar nepatvirtinti, tačiau numatoma, kad į Gineso pasaulio rekordų knygą turėtų būti įrašyti dar du Lietuvoje registruoti išskirtiniai pasiekimai.
Šilutės miesto 511 metinių šventės proga gegužės 28 d. AB‑F „Šilutės Rambynas“ pagamino 699,56 m ilgio, 91,2 kg masės ilgiausią plėšomą sūrio dešrelę. Išankstiniais duomenimis manoma, kad tai gali būti ilgiausias sūris pasaulyje. Sūrio „Pik‑Nik“ dešrelei pagaminti sunaudota 970 litrų pieno. Vėliau, po matavimų, ji buvo sukarpyta ir išdalinta šventės svečiams.
Kitas išskirtinis pasiekimas, manoma, kad bus pripažintas Gineso pasaulio rekordu – gausiausias arba „Didysis elektrinių vienaratininkų susitikimas Lietuvoje. Panevėžys 2022“. Jame liepos 16 d. dalyvavo 139 vienratininkai. Renginys pradėtas Berčiūnuose automobilių aikštelėje. Iš ten Panevėžio apylinkėmis važiuota į tarptautinį elektrinių vienaratininkų suvažiavimą, įvykusį Panevėžio Laisvės aikštėje.
Be įvairių aptarimų ir pasirodymų pripažinta, kad vyriausias vienaratininkas yra 81 metų 6 mėnesių 28 dienų amžiaus panevėžietis Jonas Buzas, o Kaune gyvenanti, bet lankanti Šakių rajono Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro pirmą klasę aštuonmetė Saulė Vaitkutė, besirungdama su kitais vaikais, pravažiavo po žemiausiai nuleistą iki 70 cm aukščio kartelę. Saulė važiavo net 52,5 cm aukščio elektriniu vienračiu.
Techninių išskirtinių pasiekimų būta ir daugiau. Du iš jų pasiekė uteniškis Renaldas Šeinauskas. Jis birželio 26 d. Alytaus adrenalino festivalyje automobiliu „BMW 316i“ 210,42 m atstumą nuvažiavo šoniniais ratais, o liepos 15 d. Palangos „Aurum 1006“ renginyje 6 kartus vairuotojui esant ant automobilio stogo apsisuko vietoje.
Dar du pasiekė vilnietis Vitoldas Milius. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Nutarimo pasirašymo 104‑ųjų metinių proga jis automobilį „Kia Sportage“ papuošė daugiausia – 50 valstybės vėliavėlių, o Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga 2022 m. kovo 11 d. ant automobilio „Kia e‑Niro“ prilipdė daugiausia ant automobilio vienodų lipdukų – 2022 lipdukus. Lipdukai atitiko Lietuvos vėliavos spalvas, o skaičius – 2022 metus.
Motociklininkai iš Lietuvos baikerių kongreso, Lietuvos moto sporto federacijos bei motociklininkai iš visos Lietuvos suburti kaskadininko Ryčio R. Mežonio liepos 4 d. dalyvavo protesto renginyje. Nulipę nuo savo plieno žirgų, stumdami juos rodė motociklininkų troškimą laisvai judėti Trakuose be draudžiančiųjų kelio ženklų apribojimų ir siekė parodyti, kad motociklininkai myli Trakus. Taip buvo sudaryta ilgiausia stumiančiųjų motociklus vilkstinė, nusitęsusi Trakuose 487 metrus.
Rugsėjo 10 d. UAB „Įkrautas“ Vilniuje surengtas pramoginis renginys ir konferencija, tapusi gausiausiu elektromobilininkų renginiu. Jame dalyvavo 226 elektromobilių savininkai.
Lietuva jūrinė valstybė, todėl ir jūroje būta kelių išskirtinių pasiekimų. Minint Lietuvos karinių jūrų pajėgų atkūrimo 30‑metį ir Jūros šventės proga Klaipėdoje liepos 29‑31 d. svečiavosi daugiausia šalių karinių jūrų pajėgų laivų.
Tuomet prieplaukose buvo 15 karinių laivų, o tomis dienomis AB „Smiltynės perkėla“ kelte „Klaipėda“ 183 vaikai ir suaugusieji kreidutėmis nupiešė didžiausią – 318 m² dydžio, 35 m ilgio, 9,1 m pločio piešinį laive.
Jūros krante, tiksliau Palangoje įrengtas aukščiausias pramoginis apžvalgos ratas. Jis yra 40 m aukščio su 27 šešiavietėmis uždaromis šildomomis arba vėsinamomis būdelėmis ir viena ištaiginga keturvietė būdele.
Iš viso vienu metu apžvalgos rate gali suktis160 žmonių.
Važiuojant nuo jūros šalia kelio Klaipėda–Šilutė, Mantvydų k. (Šilutės r.) pastatyta tautodailininko Rimanto Pilibavičiaus aukščiausia medinė sakalo skulptūra „Sakalo akis“. Ji yra 4 m aukščio, 3 m ilgio, 1,5 m pločio.
Kitas paukštis Šiaulių laikrodis „Gaidys“, įrengtas dar 1975 m. pagal dizainerio Viliaus Purono sumanymą, buvo atnaujintas ir dabar kasdien, 12 ir 18 valandomis rodydamas laiką, sukioja skulptūrinį, plasnojantį sparnais varinį gaidį, bet svarbiausia, jis daugiausia – 14 kalbų sveikindamasis taria: „Sveiki atvykę į Šiaulius!“
2022 m. aptikta mažiausia Lietuvoje knyga. Paaiškėjo, kad Birštono sakraliniame muziejuje saugoma 3,5 mm aukščio ir pločio, 2 mm storio, įskaitant įrišimą, iškiliosios spaudos knyga „Viešpaties malda“ (The lord‘s Prayer). Jos keturiolikoje puslapių septyniomis kalbomis spausdinta malda „Tėve mūsų“. Tai viena iš serijos „Mažiausios knygos pasaulyje“ keturtomio dalis, išleista dvylikos vienetų tiražu Maince (Vokietija) apie 1959 m.
Kiti išskirtiniai knygų leidybos pasiekimai taip pat stebinantys. Daugiausia tokia pat raide pradedamų žodžių – 7 knygas parašė vilnietis Feliksas Paškevičius. Autorius knygas „Aludaris Antanas“ (2016), „Cikcikų ciesorystė“ (2013), „Du dručkiai“ (2022), „Mažaraščio miniatiūros“ (2010), „Pamišėliai provincialai“ (2008), „Pirmyn Palangon!“ (2021), „Senukai sumetė skarmalus“ (2009), „Žalgiris“, „Žalgiris!“ Žygeivis Žilvinas Žvagulis“ (2011) išleido savo lėšomis. Jose visi žodžiai pradedami tokiomis pačiomis raidėmis.
Daugiausia leidinyje trioletų – 888 eiliuoti posmai – spausdinti kaunietės poetės Aldonos Mankutės-Kursevičienės 472 puslapių knygoje „Tik aštuonios eilutės“, išleistoje 50 vnt. tiražu.
Ilgiausia rankraštinė lankstytinė knyga sudaryta sujungus 1000 Kauno lopšelio‑darželio „Rasytė“ vaikų ir jų tėvelių ant piešimo lapų parašytų ir įvairiai nuspalvintų žodžių „AČIŪ“. Ši knyga yra 338,18 m ilgio, 56 cm aukščio, 33 cm storio. Ji parodyta spalio 5 d. sveikinant lopšelio‑darželio auklėtojas tarptautinės mokytojų dienos proga.
Kūrybai reikia erdvės, todėl rugpjūčio mėnesį klasikinės muzikos renginiams po atviru dangumi pagal Liudo Mikalausko ir asociacijos „Jaunoji Sūduva“ sumanymą Pinciškių kaime (Kazlų Rūda) iš apie 220 šiaudų ritinių, suvežtų gretimų kaimų ūkininkų Dalios ir Aido Kairaičių bei Ievos ir Mariaus Skučų buvo sudaryta didžiausia iš šiaudų koncertų erdvė.
Pastatytoji „Kazlų Rūdos Slow arena“ buvo 3 šiaudų ritinių aukštų, apie 1075 m² ploto, 3,6 m aukščio, 37 m pločio.
Joje dainininkai sulaukė daug plojimų, tačiau ilgiausi plojimai, trukę 10 minučių, atiteko sopranui Aušrinei Stundytei ir baritonui Kostui Smoriginui spalį, atlikus Richardo Štrauso operos „Elektra“ pagrindinius Elektros ir Oresto vaidmenis atidarant 2022–2023 m. simfoninės muzikos laikotarpį Romoje (Italija) „Parco della Musica Enno Morricone“ salėje.
Solistams akompanavo 108 muzikantai, 20 balsų scenoje ir 60 choristų, dirigavo Antonio Pappano. Įvairiausių – trijų medžiagų skrabalus 1,58 m aukščio, 86 cm pločio pagamino Antanas Kirvelevičius iš Jonavos r. Skrabalai padaryti iš medinio, drožiniais puošto rėmo su jame įtvirtintomis įvairaus skambesio ir dydžio aštuoniomis medinėmis dėžutėmis ir metaliniais varpeliais bei septyniomis stiklo taurėmis. Jų skambėjimas suderintas D tonacijoje.
Didžiausią skirtingų meniškų keraminių plytelių dekoraciją, pavadintą „Gričiupio molinis kilimas“, liepos 23 d. sukūrė keramikė Kristina Alšauskienė kartu su Kauno Gričiupio bendruomene. Keraminių plytelių dekoracija buvo 2,81 m pločio, 2,8 m aukščio, sudaryta iš 729 skirtingų 8 × 8 cm dydžio plytelių.
Taip pat didžiausias – 1,56 m aukščio, 1,17 m pločio pašto ženklo skulptūrinis atvaizdas pastatytas Raseiniuose. Jis sukurtas pagal dizainerio Viliaus Purono sumanymą ir pagamintas Šiaulių UAB „Elga“, vaizduoja 1919 m. sausio 2 d. Šliomos Kadušino spaustuvėje išleistą Raseinių apskrities pašto ženklą. O turint pašto ženklą būtina pašto dėžutė, todėl Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenės vasario 9 d. padarė didžiausią pašto dėžutę. Ji buvo 4,005 m ilgio, 2,825 m aukščio, 1,225 m pločio, kad tilptų visi sveikinimai artėjusių valstybės švenčių progoms ir, kad per ją bus siunčiami sveikinimo laiškai skirti Vasario 16‑osios – Nepriklausomybės nutarimo pasirašymo dienos, Kovo 9‑osios – Lietuvos seniausio paminėjimo rašytiniame šaltinyje ir Kovo 11‑osios – Nepriklausomybės akto pasirašymo dienų progomis.
Registruoti ir kiti Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenės išskirtiniai pasiekimai. Artėjusių Velykų proga, norėdama pradžiuginti jų bendrabutyje priglaustus karo pabėgėlius iš Ukrainos, ši bendruomenė padarė ilgiausią – 17,01 m ilgio, apie 8 cm skersmens ir apie 6,5 cm aukščio vyniotinių virtinę. Dar dalį šio vyniotinio nuvežė Šiaulių labdaros valgykloje besimaitinantiems varguoliams.
Rugsėjo 1 d. buvo sudėliota iš 1694 iškeptų bandelių eilė. Ji pripažinta ilgiausia bandelių eile, nes buvo 132,18 m ilgio. Bandelėmis vaišinti pirmakursiai, kiti mokiniai, mokytojai ir renginio svečiai.
Pakruojo miesto Amatų, muzikos ir alaus festivaliui, įvykusiam Pakruojo stadione birželio 25 d., minėtoji Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus bendruomenė, pagamino 100 litrų naminės giros ir 200 žmonių ją išgėrė. Tai buvo masiškiausias giros gėrimas.
Tautodailininkas Artūro Narkevičiaus iš eglės arba beržo medienos pagamino įvairų virtuvės reikmenų. Jo kūriniais tapo ilgiausia – 6,1 m ilgio ližė su 32 cm pločio ir 2,5 cm storio mente, trumpiausia – 6 cm ilgio ližę su 1,1 cm pločio ir 2,5 m storio mente, didžiausią – 1,9 kg masės druskinę, mažiausią – 5 g masės, 41 mm aukščio, 20 mm pločio, 20 mm ilgio druskinę.
A. Narkevičius per 2018–2022 m. sukaupė gausiausią druskinių rinkinį. Jame 120 medinių druskinių, išdrožtų paties tautodailininko iš beržo ir ąžuolo medienos. Šis rinkinys buvo Jonavos krašto muziejaus puošmena.
Prakalbus apie parodas, paminėtina daugiausia kartų pamečiui surengtą miniatiūrų parodą. Paroda, rengiama nuo 1992 m. Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerijoje“ atidaryta 30‑ą kartą, o jos pavadinimui „Jau atvažiuoja šventa Kalėda“ žodžiai paimti iš lietuvių liaudies dainos.
Širvintose po atviru dangumi atverta didžiausia briedžių skulptūrų paroda. 28 briedžius vaizduojančios skulptūros, suolai ir kitokie medžio drožybos kūriniai šalia Širvintos tvenkinio puošia medžio skulptūrų parką „Briedžių takas“. Jis sukurtas 2016–2022 m. daugelio tautodailininkų, bet „Briedžių tako“ sumanytojas yra Kęstutis Norušis.
Kitoks kūrinys po atviru dangumi sukurtas vokiečių menininko Edgaro Mullerio prie spaudos rūmų Vilniuje. Didžiausias – 25,92 m ilgio, 10,09 m pločio erdvės iliuzinis piešinys pavadinimu „Meilė ir baimė“ vaizduoja vidury šaligatvio atsivėrusią prarają, kurios dugne lyg slypi rajono atsinaujinimas, o kartu dėl karo Ukrainoje išaugusį nerimą bei žydinčiomis neužmirštuolėmis įprasmina Lietuvos laisvę ir prie Spaudos rūmų vykusias nepriklausomybės kovas.
Kretingiškiai pasižymėjo pateikdami medžiagą registruoti net keletą išskirtinių savo miesto pasiekimų. Išskirtinėmis pripažintos seniausios bažnyčios durys, įstatytos Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Jos sukaltos po 1621 m. iš storų dvigubų lentų, yra dvivėrės 2,8 m pločio, 4,1 m aukščio, išsiskiriančios gausia erdvine-skulptūrine medžio drožinių puošyba.
Bažnyčios viduje įrengtas aukščiausias – 16 m aukščio, 8,2 m pločio puoštas auksu ir sidabru medinis altorius. Jis yra trijų tarpsnių, su 22 šventųjų medinėmis skulptūromis, iš jų 15 išliko nuo bažnyčios pastatymo 1617 m.
Ten pat aptikti seniausi vargonai, sukurti apie 1680 m. Tikslūs jų sukūrimo metai ir vieta nėra žinoma. Šie trumposios oktavos vargonai sutaisyti, tinkami groti, turi 1 manualą, 8 registrus.
Seniausias saulės laikrodis – įrengtas apie 1610 m. Kretingos pranciškonų vienuolyne LDK etmono Jono Karolio Chodkevičiaus dėka. Dabar išlikęs tik saulės laikrodžio 152 cm aukščio trikampio stulpo pavidalo suapvalintais kampais lauko riedulys be gnomono. Apie 2000 m. laikrodis buvo pastatytas vienuolyno kiemelio buvusio fontano duobės vietoje, todėl dabar kyšo apie 79 cm virš žemės.
Nuostabaus grožio yra aukščiausi – 9,9 m aukščio, 4,4 m pločio – kapinių vartai su raudonų plytų tvora, sudarantys įėjimą į Kretingos II senąsias kapines iš Vilniaus gatvės pusės, pastatyti 1913 m. ir paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Lapkričio 13 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko „Pasaulio ilgaplaukės 2022“ konkursas. Jo metu išmatuoti ilgiausi dvynukių plaukai. Iki šiol tokių ilgų plaukų neturėjo nė viena dvynių pora, todėl devynmečių kauniečių Matėjos ir Nikolės Neverauskaitės (abiejų po 103 cm ilgio) bei keturiolikmečių ukmergiškių Skaistės ir Emilės Kazlauskaičių (po 122 cm ilgio) plaukai pripažinti ilgiausiais dvynių plaukais.
Po įvairių amžiaus grupių ilgaplaukių matavimų Kauno grožio salono „Paula“ vadovė Jolita Zujienė ir grožio lofto vadovė Kristina Gorodeckienė pasiūlė visų konkurso dalyvių plaukus supinti į kasas ir iš tų kasų supinti ilgiausią kasų kasą. Tokios kasos pynime dalyvavo 97 ilgaplaukės merginos, o iš jų kasų supinta kasa buvo 142,1 m.
Sveikatingumo renginyje „Europos judumo savaitė“, įvykusiame Joniškio „Aušros“ gimnazijos stadione rugsėjo 20 d., mankštoje dalyvavo 1020 žmonių iš Joniškio ir Joniškio rajono.
Daugiausia vienu metu lankų suko kaunietė Marija Zobovaitė. Vasario 16 d. filmuojant TV3 laidą „Lietuvos talentai“ ji 55 lankus suko 7 sekundes, nors pasiekimui pripažinti išskirtiniu pakanka 5 sekundžių.
Keliautojas vilnietis Vytautas Bukauskas, įkopęs į daugiausia – 60 valstybių, jų aukščiausiose viršukalnėse išskleidė Lietuvos vėliavą.
Taip su išskirtiniais pasiekimais persikėlėme ir į JAV, o ten Domantas Sabonis, atstovaudamas Indianos „Pacers“ klubui, sausio 8 d. per 37 žaidimo minutes įmetė 15 iš 18 dvitaškių, 3 iš 4 tritaškių, 3 iš 4 baudos metimus. Todėl tapo daugiausia – 42 taškus vienose NBA rungtynėse pelniusiu taškų Lietuvos krepšininku.
Daugiausia – 185 gėlėmis puošti dviračiai buvo pastatyti įvairiose Joniškio vietose liepos 2 d. pasitinkant Joniškio 1616 metais suteiktas miesto savivaldos teisių 406‑ąsias metines.
Kalėdos ir Naujieji metai neįsivaizduojami be papuoštų eglučių, tik gaila medelį kirsti, todėl UAB „Voestalpine Railway Systems Lietuva“ iš geležinkelio bėgių likučių padarė sunkiausią – 1350 kg masės, 2,62 m aukščio, 1,75 m skersmens plačiausioje vietoje dirbtinę Kalėdų eglutę. Ji pastatyta Vilniaus geležinkelio stotyje esančiame Bėgių parke gruodžio 1 d.
Suprantama, kad Kalėdų eglutei reikia papuošalų. Aukščiausią – 3,14 m aukščio, 355,3 kg masės žvakę rankiniu būdu iš parafino nuliejo jau pasižymėjusi Šiaulių technologijų mokymo centro Prekybos ir verslo skyrius bendruomenė. Ši žvakė kartu su šventiniu vainiku ir kitomis įspūdingo dydžio žvakėmis skirta puošti Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios prieangį advento laikotarpiu.
