DNR tyrimai pakeitė supratimą apie senovės europiečių išvaizdą. Šviesi oda tapo dominuojančia daug vėliau, nei manyta anksčiau.
Natūralus organizmo apsaugos mechanizmas dėl tamsios odos egzistavo daug ilgiau, nei tikėjo mokslininkai, rašo „Telegraf“.
Italų mokslininkai išanalizavo 348 žmonių, gyvenusių Europoje prieš 45 000–1700 metų, genomus ir nustatė, kad šviesi oda ne taip seniai tapo norma.
Jie netgi nurodė apytikslį laiką – prieš 3000 metų, geležies amžiuje.
Ankstesnės hipotezės rėmėsi mintimi, kad po migracijos iš Afrikos žmonės greitai tapo šviesesnės spalvos. Tačiau taip nėra – prieš 13 tūkst. metų vyravo tamsiaodžiai europiečiai. Tik 8 proc. žmonių turėjo šviesią odą.
Tuo pačiu metu mėlynos akys žmonėms galėjo atsirasti dėl atskiro mechanizmo ir nebuvo susijusios su odos spalva.
Pirmieji regionai, kuriuose paplito šviesi oda, šviesūs plaukai ir mėlynos akys, buvo Anglija, Vengrija, Estija ir Čekija. Tai reiškia, kad įvairiose Europos dalyse skirtingais laikais vyravo blyški oda.