Pandemijos akivaizdoje mokslas įrodė savo neribotas galimybes. Spartėjant vakcinacijai tikimės, kad ir šiųmetinis, jau aštuonioliktasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ rugsėjo 9–17 dienomis devyniolikoje šalies miestų ir rajonų vyks sklandžiai. Programoje – daugiau kaip 400 nuotolinių ir kontaktinių nemokamų renginių.
Mokslo ir mokslinės fantastikos pasauliai 2021 metais pažymi tris neeilinius jubiliejus: žymios lietuvių kilmės archeologės ir antropologės prof. Marijos Gimbutienės, taip pat lenkų rašytojo fantasto Stanislavo Lemo (Stanisław Lem) 100-ąsias gimimo metines. Prof. M. Gimbutienė išgarsėjo, suformulavusi originalią Kurganų hipotezę, aiškinančią indoeuropiečių kilmę, kurią pastaruoju metu patvirtina genetiniai tyrimai. S. Lemas skaitytojus žavėjo įžvalgumu, sugalvojęs daugybę technologinių inovacijų, kurios jau pildosi. Pavyzdžiui, fantomatiką (virtualiąją tikrovę), atminties kristalus (e. knygas), lektonus (garsines knygas), Triono biblioteką (interneto paieškos sistemą) ir netgi elektroninį poetą. Negana to, prieš šimtą metų čekų rašytojo Karelo Čapeko galvoje gimė „roboto“ terminas (pasaulinė spektaklio „R.U.R“ premjera įvyko 1921 m. sausio 2 d.), tapęs vienu esminių terminų fantastikoje. Todėl apie drąsą fantazuoti ir originalias idėjas, kuriančias mūsų ateitį, atidaryme kalbėsime su akademikais Vaidučiu Kučinsku ir Laimučiu Telksniu. Šis renginys bus transliuojamas Zoom platformoje.
Mokslo Festivalio programa, kaip įprastai, aprėps daugybę mokslo sričių ir technologijų. Vilniuje dirbantys mokslininkai pasidalins žiniomis, su kuo pastaruoju metu susiduria Lietuvos paaugliai. Kas jiems kelia stresą, o kas padeda jaustis geriau ir tvirčiau. Mokysitės išnaudoti socialinius tinklus, kuriant el. komercijos verslą. Sužinosite, ką šiuo metu veikia marsaeigis, kam reikalingi socialinių medijų komunikaciniai algoritmai ir kokius kognityvinius tyrimus atlieka Vilniaus universiteto mokslininkai.
Galbūt jums įdomu, kokioje robotų ir žmonių visuomenėje gyvensime ateityje, kaip su jais bendrausime ir kur juos galima sutikti? Arba kaip bakterijų virusai praverčia kovojant su patogeninėmis bakterijomis. Kaip juos taiko medicinoje, maisto ir veterinarijos pramonėje, augalininkystėje bei ekologijoje? Astronomijos mėgėjai išmoks pamatyti nematomus Visatos objektus, naudojant gravitacinį lęšį. Kartu su duomenų mokslininku perskaitysite juose paslėptą informaciją. Patirsite, kokia yra skaičių kilmė, jų vystymosi istorija ir kaip žmogus juos sukūrė. Pamatysite kaip 3D spausdintuvu spausdinami kaulai, kada juos reikia žmogui priauginti ir kaip konstruojamos bioninės galūnės. Technikos mėgėjams skirtame renginyje VILNIUS TECH universitete patirsite, kas iš tiesų yra autonominiai automobiliai, kada jie važiuos Dakaro ralyje ir kur juos galima išbandyti. Mokslininkai papasakos kam naudojami kvantinės chemijos tyrimai, kaip bendradarbiauja fizikai ir chemikai, kurdami nanodaleles, sprogstamąsias, magnetines medžiagas. Įvertinsite dirbtinio intelekto taikymą elektroniniuose prietaisuose, išbandysite elektronikos prietaisą su dirbtiniu intelektu – išmaniąją durų spyną su veido atpažinimo funkcija. Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus darbuotojai jus supažindins su lazerių veikimo principais, mokslininkų vystomomis inovatyviomis technologijomis, o virtualioje ekskursijoje po UAB „Ekspla“ laboratorijas pamatysite kuriamus lazerius ir sužinosite kas juos sieja su paklydėliais palydovais.
Renginių Kaune programoje – intriguojančios istorijos apie tai, kaip mus gydo bestuburiai. Mat konkuruodami tarpusavyje, gindamiesi nuo priešų jie naudoja įvairias medžiagas, kurios gali būti naudingos žmogui ir naujų vaistų kūrimui; naudinga informacija apie atvirųjų šaltinių informacijos žvalgybą, vertinant savo privatumą ir būdus patikrinti ar skaitmeninė tapatybė dar nepažeista. Gamtos mylėtojai sužinos, kiek skirtingų veislių obuolių galima užauginti ant vienos obels, o mėgstantys iškylauti išmoks nustatyti buvimo vietą pagal vietovėje esančius objektus. Norintiems tapti nuomonės formuotojais (influenceriais) – apie jų sėkmės receptus ir apie tai, kaip gimsta lietuviški žodžiai. Nerimaujantiems dėl savo profesijos perspektyvų – įžvalgos apie robotų galimybes konkuruoti su jumis. Ir ypač svarbi tema apie sveikus ir ligotus pastatus. Kodėl kai kuriose klasėse jaučiamės blogai ir nesugebame mokytis? Rugsėjo 17 d. Kauno technologijos universitetas pakvies į visą dieną truksiančią mokslo šventę įvairiuose fakultetuose ir KTU Santakos slėnyje.
Kituose miestuose ir rajonuose Mokslo festivalio programa bus ne mažiau įvairi. Panevėžio kolegijoje išgirsite apie onkologines ligas, ruošitės skrydžiui į kosmosą atlikdami pratimus ant nestabilaus paviršiaus, o Panevėžio robotų centre „Robolabas” pasimatuosite ateities profesijas ir rinksitės tinkamą; mokysitės programuoti žaidimus. 2020 m. ES Jungtinių Tyrimų Centras paskelbė, kad per ateinančius 100 metų neliks daugiau nei 50% pasaulio smėlio paplūdimių. Ar tai palies Lietuvos paplūdimius? Kodėl tai įvyks? Ar krantų arda yra teigiamas ar neigiamas procesas Lietuvos pajūriui? Į šiuos klausimus atsakys Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute. Taip pat specialistai papasakos, kokie buvo pirmieji kompiuteriniai žaidimai, kas juos kūrė ir kaip žaidimų pramonė persikėlė į virtualią erdvę. Pasitikrinsite savo žinias išmanioje viktorinoje, susipažinsite su robotų istorija, išmoksite juos surinkti ir užprogramuoti.
Šiaulių jaunųjų technikų centre susipažinsite su komiksų kultūra ir sukursite trumpą istoriją apie Mokslo festivalį „Erdvėlaivis Žemė“. Dalyvausite robotų lenktynėse, išmoksite pasigaminti kompaso modelį, o Molio laboratorijoje – veidrodį. Improvizuosite elektroniniais instrumentais.
Mokslo festivalio erdvėse, pasklidusiose po visą Lietuvą – unikalūs potyriai ir netikėti išbandymai. Respublikiniame Vaclovo Into akmenų muziejuje Mosėdyje pasigaminsite papuošalą ar apyrankę iš natūralių pusbrangių mineralų. Traumų pasekmes išmoksite likviduoti Anykščiuose, o Molėtų gimnazijoje piešite mielėmis. Nuotolinėje paskaitoje iš Palangos, kurią parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkai, išgirsite apie hormonų ir elgesio tarpusavio ryšius, jį formuojančius biomechanizmus.
Sparčiai ir kartais netikėtomis kryptimis besivystantis mokslas suteikia svarbių praktinių žinių, skatina kitaip pažvelgti į įprastus reiškinius, plečia akiratį, įveikia sąmokslo teorijas ir padeda išvengti melagienų pinklių. Būkime išradingi ir kritiški!
