K. Kallas žvaigždė Briuselyje gęsta?

Aukščiausią iš Baltijos valstybių – ES užsienio politikos vadovės – postą užėmusi buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas jau pirmaisiais mėnesiais sulaukė daug kritikos – nuo pernelyg agresyvaus pasisakymo prieš Rusiją iki iššūkio metimo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, rašo autoritetingas Briuselio leidinys Politico.eu.

Pasak leidinio, K. Kallas rūpesčiai prasidėjo jau pirmą jos darbo dieną. ES aukščiausia diplomatė buvo išvykusi į Kyjivą, kai „X“ parašė žinutę: „ES nori, kad Ukraina laimėtų šį karą“ prieš Rusiją.

Kai kurie ES pareigūnai sakė, kad jiems nepatiko, jog Europos išorės veiksmų tarnybos vadovė, nepraėjus nė dienai nuo darbo pradžios, jaučiasi laisva peržengti tai, kas, jų manymu, yra nusistovėjusi kalba, praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Ji (Kallas) vis dar elgiasi kaip ministrė pirmininkė“, – Politico.eu sakė vienas ES diplomatas.

Minėtasis diplomatas ir dar devyni ES diplomatai bei pareigūnai nurodė, kad per pirmuosius kelis darbo mėnesius K. Kallas padarė daugybę klaidų – nuo sunkių pasiūlymų be pritarimo iki laisvų užsienio politikos pareiškimų. Tiesa, leidinys pabrėžia, kad K. Kallas vis dar turi gynėjų tarp ES šiaurės ir rytų valstybių, įskaitant Danijos ministrę pirmininkę Mette Frederiksen. Kitas diplomatas teigė: „K. Kallas yra vienas iš didžiausių ES diplomatų. Apskritai, mes esame labai patenkinti jos darbu.“

Vis dėlto, kai K. Kallas pradėjo dirbti, spausdama ES šalis suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai, keli diplomatai pasipiktino jos vadovavimo stiliumi ir skundėsi, jų nuomone, nepakankamu konsultavimusi jautriais klausimais. Vėlesniais mėnesiais šis susirūpinimas tik didėjo, įskaitant susirūpinimą dėl K. Kallas aršaus nusiteikimo Rusijos atžvilgiu, nes šiuo klausimu Ispanija ir Italija turi kitą nuomonę.

„Klausantis jos atrodo, kad mes kariaujame su Rusija, o tai nėra ES pozicija“, – skundėsi vienas ES pareigūnų.

Vasarį grįžusi iš Miuncheno saugumo konferencijos, K. Kallas parengė pasiūlymą ES šalims suteikti milijardinę skubią karinę pagalbą Ukrainai. Pasak Politico.eu, ji sureagavo taip, kaip galėtų sureaguoti ministras pirmininkas – išplatino 2 puslapių dokumentą, kuriame, be kitų prašymų, raginama greitai kompensuoti galimą JAV paramos trūkumą ir prašoma 27 bloko valstybių narių surasti bent 1,5 mln. artilerijos šaudmenų.

Šis pasiūlymas atėjo sekmadienio vakarą, be jokio įspėjimo, prieš artimiausiomis dienomis turėjusį vykti užsienio reikalų ministrų susitikimą, ir jis papurtė plunksnas. Kai kuriems gavėjams dar labiau užkliuvo tai, kaip K. Kallas suformulavo savo pasiūlymą: jame reikalaujama, kad kiekviena šalis įneštų įnašą, proporcingą savo ekonomikos dydžiui.

Tai buvo pagrįsta tuo, kad tai privers didesnes ES šalis, pavyzdžiui, Prancūziją, kuri vienam gyventojui skiria mažiau lėšų nei Šiaurės ar Rytų Europos šalys, giliau įsitraukti į šią problemą. Tačiau kai kam tai atrodė kaip prievarta, teigia leidinys. Praėjusią savaitę kritika pasiekė aukščiausią lygį, kai K. Kallas sutiko sumažinti savo plano užmojį iki 5 mlrd. eurų vertės artilerijos sviedinių. Tačiau ir jis atsidūrė paraštėse.

Du diplomatai iš Rytų ir Šiaurės Europos pabrėžė, kad prieš pateikdama pasiūlymą K. Kallas nesulaukė didžiųjų šalių, tokių kaip Prancūzija, pritarimo. „Tai atsirado tarsi iš niekur. Procesas galėjo būti geriau valdomas, kad žmonės nebūtų nustebinti, – sakė vienas jų ir, gindamas K. Kallas, pridūrė: – Jei ji būtų įgyvendinusi tobulai procesą, jie vis tiek būtų jo nekentę.“

ES pareigūnas sumenkino kritiką sakydamas, kad šalys narės pasirinko K. Kallas, nes norėjo karo laikų vadovo.

„Jos pasamdė valstybės vadovą dėl tam tikros priežasties, ne tam, kad jis tyliai moderuotų ir rastų mažiausią bendrą vardiklį, o tam, kad pastūmėtų reikalus į priekį, – sakė pareigūnas. – Daugelis žmonių teigia, kad esame 1938 ar 1939 m. Dabar ne laikas slėptis už procesų. Europos lyderiai vis ragina suteikti daugiau pagalbos Ukrainai, gerai atvėsti, laikas darbams, o ne tik žodžiams.“

Buvusiai Estijos premjerei, perėmusiai ES diplomatinę tarnybą, tuo metu, kai buvo pasiūlyta mažinti jos darbuotojų skaičių ir finansavimą, tai buvo nelengva darbo pradžia. Kilusi iš mažos šalies (Estijoje gyvena 1,4 mln. gyventojų, t. y. mažiau nei Paryžiuje), taip pat iš liberalios partijos, kuriai neseniai vykusiuose Europos masto rinkimuose sekėsi prastai, K. Kallas yra pašalietė ES, kurioje šiuo metu dominuoja konservatyvūs lyderiai ir kurioje tokie šalių lyderiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas vis dažniau diktuoja gynybos politikos kryptį, pabrėžia Politico.eu.

Dar vienas smūgis K. Kallas laukė vasario pabaigoje, kai paskutinę minutę buvo atšauktas jos susitikimas Vašingtone su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Vienas ES diplomatas sutiko, kad K. Kallas tinkamai neparengė susitikimo pagrindo: „Ji nuvyko susikišusi rankas į kišenes.“

Tada įvyko liūdnai pagarsėjęs J. D. Vance’o ir JAV prezidento Donaldo Trumpo apsikeitimas nuomonėmis per susitikimą Ovaliajame kabinete su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kilus visuotiniam šokui dėl V. Zelenskio pažeminimo, K. Kallas „X“ parašė, kad „laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio“ – šis komentaras galbūt atitiko pasipiktinimo nuotaikas daugelyje Europos dalių, tačiau taip pat papiktino šalis, tvirtai siekiančias išlaikyti tiltą į D. Trumpo Baltuosius rūmus.

„Dauguma šalių nenori aštrinti santykių su Jungtinėmis Valstijomis, – sakė dar vienas diplomatas. – Pasakymas, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio, tiesiog nėra tai, ką dauguma lyderių norėjo išsakyti.“

Kai kurie diplomatai pripažįsta, kad K. Kallas dar tik pradeda eiti pareigas, ir, kaip ne kartą matė Briuselis, per trumpą laiką gali daug kas nutikti.