D. Trumpas atsitraukė, bet nekapituliavo – verslas vis dar negali tikėtis stabilumo ir ramesnio gyvenimo

Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai dar neleidžia verslui ramiai planuoti ir tikėtis stabilumo, nes kol kas atsitraukta tik nuo pačių agresyviausių ir destruktyviausių priemonių, bet neapibrėžtumas išlieka labai aukštas.

Ekonomisto nuomone, pasaulis atsikvėpė, kad neatsidūrė ant krizės slenksčio, bet Jungtinės Amerikos Valstijos nebėra tokios, kokios buvo prieš metus. „Turbūt daugelis verslo atstovų tai supranta ir atitinkamai planuoja savo veiklą“, – Alfa.lt teigė N. Mačiulis.

JAV prezidento atsitraukimas dėl pasaulį šokiravusių importo muitų, sukėlusių akcijų kainų kritimą, buvo tikėtinas. „Nevadinkime kol kas to kapituliacija, bet akivaizdu, jog pirminis „Išsivadavimo dienos“ planas buvo per daug agresyvus ir nutrūktgalviškas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

D. Trumpas trečiadienį šokiravo rinkas ir Amerikos prekybos partnerius, netikėtai sustabdęs didžiulių „abipusių tarifų“ taikymą užsienio šalims, bet palikęs joms 10 proc. muitą bei didžiulis tarifus Kinijai.

Po eilinio šoko, į kurį akimirksniu teigiamai reagavo akcijų rinkos, analitikai ir verslas bando suvokti, ar JAV prezidentas atsitraukia, ar tiesiog vykdo iš anksto numatytą planą.

– Kodėl, jūsų nuomone, D. Trumpas atsitraukė – tai strateginis sprendimas ar tik reakcija į akcijų rinkų nuosmukį ir žmonių, taip pat ir amerikiečių, neigiamą nuomonę į tarifų politiką? – Alfa.lt klausė N. Mačiulio.

– D. Trumpas ir jo komanda bando komunikuoti, kad tokia ir buvo strategija ir taktika, kad ji pasiteisino ir tai yra laimėjimas. Bet akivaizdu, jog importo tarifų beveik visoms valstybėms atidėjimas trims mėnesiams įvyko dėl to, kad neišlaikė spaudimo finansų rinkose, labai didelio akcijų kainų kritimo, taip pat ir JAV skolinimosi kainos didėjimo.

Turbūt čia buvo paskutinis lašas, kuris labai apsunkino tokios politikos tolimesnį įgyvendinimą, nes per dvi dienas JAV skolinimosi kaina padidėjo puse procentinio punkto. Tai labai didina skolos aptarnavimo išlaidas. Turbūt tai yra, su kuo negalėjo susitaikyti D. Trumpo administracija.

Taip pat matėme didėjantį nepasitenkinimą respublikonų gretose, didėjo politinis spaudimas Donaldui Trumpui. Net ir jo komandos viduje. Iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė, kad reikia derėtis, ieškoti būdų sumažinti abipusius importo tarifus.

Tai buvo labai tikėtinas atsitraukimas. Nevadinkime kol kas to kapituliacija, bet akivaizdu, jog pirminis „Išsivadavimo dienos“ planas buvo per daug agresyvus ir nutrūktgalviškas, kad galėtų būti įgyvendintas, nesugriaudamas pasaulinės prekybos ir finansų sistemos.

– Atšaukus tarifus, JAV iždo sekretorius S. Bessentas pareiškė, kad dabar įsigali stabilumas. Ar verslas jau gali tikėtis stabilumo ir nuspėjamumo bei ramiai planuoti į priekį?

– Negali. Nėra čia jokio stabilumo. Visų pirma, atsitraukta nuo pačių agresyviausių ir destruktyviausių priemonių, bet lieka galioti 10 proc. importo tarifas visoms prekėms, ir tai turės įtakos pasaulinės prekybos srautams. Lieka galioti ir 25 proc. tarifas plienui, aliuminiui, automobiliams ir automobilių detalėms. Tai irgi turi daug įtakos tiekimo grandinėms ir prekybai.

Tai tik atokvėpis, kad neatsidūrėme ant krizės slenksčio, bet akivaizdu, kad neapibrėžtumas išlieka labai aukštas. Donaldas Trumpas keičia savo nuomonę.

Dar turėkime omenyje, kad lieka įvesti abipusiai tarifai Kinijai. JAV įvedė Kinijai 125 proc. importo tarifus, Kinija atsakė beveik 100 proc. tarifu. Tad išlieka didelė įtampa, kuri gali toliau eskaluotis.

Turbūt daugeliui įmonių akivaizdu, kad prie to, ką matėme pastaruosius du mėnesius, planavimas yra labai sudėtingas. Kad Donaldas Trumpas laužo daugelį taisyklių, netgi kovoja su daugeliu valstybinių institucijų, paskiria vadovais sau ideologiškai artimus asmenis, kad priimtų jam palankius sprendimus.

Jungtinės Amerikos Valstijos nebėra tokios, kokios buvo prieš metus. Turbūt daugelis verslo atstovų tai supranta ir atitinkamai planuoja savo veiklą.

– Jeigu toliau eskaluosis JAV prekybos karas su Kinija, kaip tai paveiktų Europos ekonomiką?

– Net jei lieka dabartiniai tarifai, neigiamas poveikis jau yra pasaulinei prekybai. Alternatyvių scenarijų ateityje gali būti labai įvairių.

Kol kas Europa yra vienas iš mažiausiai pažeistų regionų dėl įvairių priežasčių: dėl vykdomos fiskalinės politikos, dėl to, kad centrinis bankas gali sparčiau karpyti bazines palūkanų normas, nes yra maža infliacija. Bet koks bus ilgalaikis poveikis (JAV ir Kinijos prekybos karo – red.), dar per anksti vertinti, nes mes kol kas nežinome, kaip toliau plėtosis JAV užsienio prekybos politika.

– Kai kurie didžiausi JAV bankai, pavyzdžiui, „J. P. Morgan“, prognozuoja, kad yra nuo 40 proc. iki 60 proc. tikimybė JAV panirti į recesiją. Ar tai realu?

– Taip. Daugelis rodiklių rodo, kad JAV ekonomikoje geriausiu atveju šiemet bus stagnacija. Prastėjantys lūkesčiai, didėsianti infliacija, besitęsianti įtampa su prekybos partneriais slopins ekonomikos augimą. Nėra kažkoks labai didelis nuosmukis. Labiausiai tikėtinas vadinamasis stagfliacijos scenarijus, kai ekonomika beveik neauga, augimas artimas nuliui, bet tuo pačiu metu infliacija gali būti daugiau nei 4 proc. Tai tikrai nepalanki aplinka.

– Trečiadienio vakarą pirmalaikius Bundestago rinkimus laimėjusios Vokietijos partijos – konservatorių CDU/CSU sąjunga ir socialdemokratai – pristatė koalicijos sutartį. Tikimasi, kad gegužės pradžioje Vokietijoje pradės dirbti nauja kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė. Kaip Vokietijos „grįžimas“ į aktyvią politiką atsilieps Europos ekonomikai?

– Europa dabar atrodo kaip užuovėja – yra daug iniciatyvų didinti investicijas į gynybą, į infrastruktūrą. Vokietijos ekonomikos skatinimo planas gali siekti iki trilijono eurų per artimiausius kelerius metus.

Visa tai turės daug teigiamos įtakos visai Europos Sąjungai, taip pat ir Lietuvai. Tai ta gera naujiena, kuri nemažai atsveria tą neigiamą efektą, kurį matysime iš pasaulinės prekybos šoko.