Iš Dakaro ralio grįžęs lenktynininkas Benediktas Vanagas prabilo apie lemtingą akmenį, dėl kurio nepavyko įveikti trasos ir teko pasitraukti iš varžybų. „Tragikomiškai skamba, kad penkių kilometrų spinduliu tai buvo vienintelis akmuo. Bet kai atvažiuoji labai dideliu greičiu, persiverti per kalną, jo nematai – dulkės, blogas bendras matomumas. Nebuvo šansų į jį nepataikyti“, – patirtimi Dakaro ralyje šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Šeškinės 20“ dalinsis Benediktas Vanagas.
Klasikiniame ralyje, sako Benediktas, ekipažai pradžioje susipažįsta su trasa, o čia, Dakaro ralyje, jie trasoje būna pirmą kartą ir lenktynės vyksta pagal kelio knygą, parengtą organizatorių. „Tai yra nupieštas maršrutas tam tikrais specialiais simboliais. Pagal juos turime ieškoti kelio ir ten važiuoti. Net ir šturmanas gauna maršrutą likus penkioms minutėms iki varžybų starto, negalime pasitikrinti ar pasižiūrėti“, – pasakoja lenktynininkas.
Temai pasisukus apie maitinimąsi varžybų metu, Benediktas sako: „Valgai ryte, tada gauni sausą davinį, gali pavalgyti automobilyje, jei būna ilgi pervažiavimai po greičio ruožo, jei labai ilga diena, tuomet, važiuojant gauni kokį gelį, kad gautum energijos, geri ne vandenį, o specialų skystį, nes kitaip prakaituodamas pašalini ir geras, ir blogas medžiagas iš organizmo. Gerdamas tik vandenį, neišgyventum“, – kalba Benediktas.
Laidos, „Šeškinės 20“ vedėjui Džiugui pasiteiravus, ar būna kokių linksmų momentų ralyje, Benediktas šypteli. „Visi liūdni momentai kažkada tampa linksmais. Jau ir apie šį savo įvykį galiu su šypsena kalbėti, po kiek laiko gal tai virs ir juokeliu“, – šypsosi pašnekovas.
Dakaro ralį Benediktas Vanagas apibūdina kaip brandžių žmonių lenktynes, nes čia gerus rezultatus, pasak Benedikto, rodo žmonės, kurie turi patirtį. „Reikia pakankamai daug gyvenimiškos išminties, kad nepataikytum į tuos akmenis, į kuriuos jaunikliai pataiko“, – juokiasi lenktynininkas.
Vakaro šou „Šeškinės 20“ su Benediktu Vanagu – šį trečiadienio vakarą, 20 val., per LNK.
