„Padėjus ragelį man smarkiai pradėjo drebėti rankos“, – prisipažįsta naujuoju Eurovizijos vedėju tapęs Rimvydas Černiauskas. Jis psichologijos studentas pasirinkęs kūrybininko kelią savo balsu džiuginantis „LRT Opus“ radijo klausytojus.
– Ar iš karto patikėjote sulaukęs pasiūlymo vesti Eurovizijos konkursą?
Gavau žinutę iš LRT prodiuserio Audriaus Giržado. Aš niekada anksčiau su juo nebuvau bendravęs, tik prasilenkdavome koridoriuose. Žinutėje Audrius man parašė: „Sveikas, čia Audrius Giržadas, noriu pakalbėti darbiniu klausimu. Neturiu tavo numerio, paskambink, kai galėsi.“ Man nekilo jokių minčių apie Euroviziją. Aš iš karto jam paskambinau ir jis manęs paklausė ką aš galvoju apie Euroviziją. Atsakiau, kad gerai galvoju, žiūriu. Paklausė ar galėčiau padainuoti. Dainuoti nelabai, bet galiu jeigu reikia pašokti. Ne, nei šokti, nei dainuoti nereikės, reikės vesti.
Aš labai apsidžiaugiau, bet tuo pačiu ir išsigandau. Pasitikrinau ar tai ne sapnas, ar nebando manęs apgauti. Balsas telefone Audriaus Giržado, supratau, kad čia tikras žmogus. Pirma mintis, gal kažką sumaišė, gal ne su tuo susisiekė. Mes su juo pasikalbėjome, pristatė viziją, kaip šiais metais mato Euroviziją. Padėjus ragelį man smarkiai pradėjo drebėti rankos. Iš karto puoliau skambinti močiutei, ji didžiausia mano palaikytoja. Pradėjau pasakoti, šeimos nariai įtartinai žiūrėjo. Kai viešumoje pasirodė žinia, kad aš vesiu, močiutė man parašė „Dabar tikrai tikiu“.
– Eurovizijos konkursą vesite su patyrusiomis vedėjomis. Ar šiltai Jus priėmė?
Mano kolegės Gabrielė Martirosian ir Nombeko Augustė sužinojo anksčiau. Aš nei vienos, nei kitos nepažinojau, su Gabriele mes tik radijo koridoriuose prasilenkiame ir pasisveikiname. Gabrielė man atsiuntė motyvuojančia balso žinutę. Nuramino, kad nėra dėl ko jaudintis, tai didelė šventė, reikia džiaugtis. Nuo to momento ir laukiu šventės.
– Scenoje esate ne naujokas. Kokia Jūsų patirtis?
15 metų vedu renginiu. Viskas prasidėjo nuo vaikų gimtadienių. Tuomet man buvo 18-19 metų, pradėjau studijuoti ir tai buvo studentiškas darbas. Po vaikų gimtadienių sekė vaikų stovyklos, vaikų tėvų jubiliejai. Vėliau vestuvės ir įmonių renginiai. 2019 metais, kai dalyvavau LRT projekte „Aš – laidos vedėjas“ turėjau nemažai patirties, bet nė trupučio televizijos ar radijo. Prabėgus metams po projekto, „ZIP FM“ man pasiūlė ateiti į atranką ir mane priėmė. „ZIP FM“ praleidau beveik tris metus, mus visus išmetė, ir kaip tik ieškojo „LRT Opus“, sudalyvavau jų konkurse.
– Kas labiausiai džiugina dirbant radijuje?
Dirbu „LRT Opus“ radijuje, esu programų vedėjas. Vedu laidą „Be problemų“ nuo antradienio iki penktadienio, nuo 15-18 val., vakare, kai visi kamščiuose, aš praleidžiu Opus eteryje. Pasiklausau muzikos ir kitiems parodau. Ateina daug jaunų, negirdėtų kūrėjų, jie prisistato, pakalba. Man labai patinka, jaučiuosi, kad prisidedu prie lietuviškos muzikos galėdamas pakalbinti ir duoti eterio jauniems, naujiems kūrėjams, žinant, kad daugelis dabartinių scenos žvaigždžių pradėjo nuo „LRT Opus“. Nešdavo sako kūrinius, kol buvo išgirsti ir pripažinti. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie jaunos kartos. Kiek save pamenu man labai patinka muzika, mėgstu klausyti roką, elektroniką. Opuse turime visko nuo elektronikos iki roko ar net džiazo, tai džiugina.
– Dalyvavote TV projekte „Aš – laidos vedėjas“. Kokie Jūsų prisiminimai?
„Aš – laidos vedėjas“ projektas buvo mano pirma ir iki šiol vienintelė patirtis kaip veikia televizija ir kaip kuriamas stebuklas. Kaip nufilmuojama iš anksto, kažkas vienoje vietoje, kažkas kitoje. Kai tu žiūri laidą, atrodo, kad viskas labai sklandžiai ir nuosekliai, o iš tiesų už kamerų viskas vyksta kitaip. Tai buvo pirmasis prisilietimas prie televizijos. Mano mokytojas buvo Ignas Krupavičius, labai jį mėgstu kaip vedėją. Jis mūsų komandą paėmė į „Labą rytą“, mes dalyvavome kaip vedėjai, kiekvienas gavome po mažą segmentą. Aš gavau rubriką „Rytas su muzika“ pakalbinti Donatą Montvydą. Ignas bijojo mane vieną išleisti, tai stovėjo šalia, kad truputėlį pakontroliuotų situaciją. Pamenu, tuomet buvo labai baisu, bet įdomu. Suviliojo kameros ir jaudulys. Močiutė atsiuntė nuotraukas, tuomet labai džiaugiausi.
– Psichologo portfelį iškeitėte į kūrybininko kėdę. Kodėl?
Baigiau psichologijos bakalaurą. Rašiau apie kriminalinius nusikaltėlius, apsilankiau įkalinimo įstaigas, pakalbėjau su nuteistaisiais, padariau bakalauro darbą ir man taip buvo įdomu. Aš likau studijuoti teisės ir psichologijos magistro. Jau studijuodamas magistrą žinojau, kad nedirbsiu psichologu, bet man atrodė labai įdomu. Po studijų reikėjo darbo, renginiai labai faina, bet nepastovu ir neprognozuojama. Ėjau dirbti į reklamos agentūrą. Gerai sekasi, aš vis dar dirbu.
– Ar kada nors svajojote tapti Eurovizijos konkurso vedėju?
Ne, niekada nesvajojau, todėl buvo didelis šokas. Aš Euroviziją žiūriu nuo 2001 metų, kai dalyvavo Skamp „You got style“. Pamenu tuomet pirmą kartą žiūrėjau su seneliu, papasakojo kas yra Eurovizija. Jau reikėjo eiti miegoti, man buvo 10-11 metų, bet senelis pasakė, palaukim dar lietuvių, pasižiūrėjau ir nuėjau miegoti su daina galvoje. Nuo tada esu matęs kiekvieną Euroviziją. Pamenu kur žiūrėjau, ką tuo metu veikiau. Esu žiūrėjęs universiteto skaitykloje besiruošdamas egzaminui, dirbdamas padavėju ir tik užmesdamas akį.
– Eurovizijos finalas vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Ar jaudinatės labiau?
Gyva transliacija panašu į renginius ir radiją, o čia turiu patirties, kalbi gyvai ir jau kaip pasakysi taip pasakysi, jeigu blogai pasakysi, tai turėsi kažkaip išsisukti. Pamenu projekte „Aš – laidos vedėjas“ vedėjas Arūnas Valinskas kai ne taip pasakydavo, pakartodavo, dar ne taip pasakydavo, dar pakartodavo. Gyvo eterio metu tokių dalykų nebūna, bet aš prie to pripratęs. Renginiuose niekas neiškerpa ir neperfilmuojama. Aš mažiausiai jaudinuosi dėl gyvo filmavimo.
– Ar mes galime nugalėti Eurovizijoje?
Kiekvienais metais po atrankų būnu įsitikinęs, kad tikrai laimėsime. Nesuprantu iš kur ateina įsitikinimas, bet aš tikrai patikiu. Man gali nepatikti daina, bet galiausiai, kai artėja didžioji Eurovizija, mintyse dėlioju kaip mes laimėsime ir švęs visa Lietuva. Nusiviliu, kai nelaimime bet tuomet ateina Nauji metai ir vėl naujos galimybės. Neįsivaizduoju ko reikia, kad laimėti Euroviziją. Tai toks konkursas, kur neužtenka turėti tik gerą dainą, yra didelė užkulisinio darbo dalis, kaip daina pristatoma kitose šalyse, kiek tu pats turi vidinės charizmos, iškalbos, kiek tu įdomus viso pasaulio žurnalistams. Atlikėjas ar grupė, kurie važiuos, turi turėti ne tik stiprią dainą, bet ir daug vidinio žavesio ir mokėti bendrauti su užsienio žurnalistais, kitų kultūrų atstovais, megzti gerus tarpusavio ryšius su kitais Eurovizijos dalyviais. Mane labai nustebino ir pradžiugino, kad Silvestr Belt palaiko santykius su Šveicarijos nugalėtoju Nemo ir atvyko į LRT metų apdovanojimus. Tai yra svarbu, tai sėkmės formulė, bet didelė dalis formulės yra nenuspėjama. Švedijos prodiuserių parašyta daina gal ir neturi labai didelių šansų laimėti. Man patinka, kai muzikantai patys prisideda prie savo kūrinių ir tikrai patys žino, ką jie nori pasakyti. Ir nebūtina laimėti Eurovizijoje, svarbiausia muzikoje kūrėjo autentiškumas.
– Naujieji metai Jums labai dosnūs. Ar dar turite svajonių šiems metams?
Aš niekada per Naujus metus sau neišsikeliu tikslų, man atrodo, kad tuomet užsidarai. Aš stengiuosi būti labai atviras visiems pasiūlymams ir atrodo, kad man visai gerai tai gaunasi. Man baisu, jeigu išsikeli tikslą, tuomet gali atmesti kitus pasiūlymus ir kitus kelius, siekdamas savo tikslo, kur galbūt ir niekada nepasieksi. Aš didelių tikslų nekeliu. Daug metų svajojau būti „Labo ryto“ vedėju, man tai didžiausia garbė ir atsakomybė, ir pats įdomiausias darbas kasdien sužinoti naujienas, kalbinti žmones, atsikėlus anksti džiuginti žiūrovą. Man atrodė, kad tai geriausias darbas pasaulyje, bet dabar dirbdamas Opuse turiu galimybę pristatyti muziką. Audra ir Kristupas, jie puikūs vedėjai, jie labai džiugina. Žiūrėdamas į juos negalvoju, kad galėčiau padaryti kažką geriau. Šią svajonę pasidėjau į šalį.
Eurovizija yra vienas didžiausių ir rimčiausių televizijos renginių Lietuvoje, tai net keista šauti pirmu bandymu į televizijos laidų vedėjo rolę. Kada nors, po 10-15 metų, norėčiau pravesti Eglutės įžiebimą. Kol kas jaučiuosi dar per jaunas. Tai ką dabar darau, man labai patinka. Aš mėgaujuosi Opusu. LRT atsiranda naujų galimybių ir šansų, Eurovizija yra didelis ir smagus nuotykis. Kartais net sunku pagalvoti, kur visą tai gali nuvesti.
