Šią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie futbolininko, žinomos fotografės ir nuomonės formuotojos Agnės Litvinienės vyro bei dviejų jų vaikų tėčio Manto Litvino mirtį. Skaudi A. Litvinienės šeimos nelaimė sukrėtė ne vieną, tarp jų ir nuomonės formuotoją Agnę Kulitaitę.
Po skaudžios žinios apie netektį A. Litvinienė instagrame pasidalijo, kad sulaukė žinutės iš draugės, jog populiarioje apkalbų programėlėje naujiena apie jos vyro mirtį pasirodė anksčiau, nei ji pati sužinojo.
Pasak A. Litvinienės, tokią informaciją sužinoti ir paskleisti galėjo tik Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose dirbantis personalas.
Šiai situacijai neliko abejinga ir nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė. Feisbuko paskyroje ji pasipiktino ligoninės personalu, kadangi toks atvejis, kai yra nutekinama asmeninė informacija apie pacientų būklę, nebe pirmas.
„Tai jau ne pirmas kartas. Kiek dar tokių bus? Kiek dar teks matyti, kaip žmonės be jokio gėdos jausmo platina jautrią, sukrečiančią informaciją, tarsi tai būtų eilinė paskala?
Kaip naujienos apie svetimą tragediją nuteka greičiau, nei artimieji spėja jas sužinoti? Kada pagaliau suprasime, kad liga ir mirtis – ne tema lengvabūdiškoms diskusijoms, ne turinys Discordui ar „kas ką girdėjo“ pokalbiams? Čia kalbama ne tik apie žmogaus gyvybę, bet ir apie jo šeimos, draugų, artimųjų skausmą – begalinį, alinantį, o dabar dar ir viešai vertinama tų, kuriems jis visai nerūpi.
Platinti informaciją apie žmogaus mirtį ar jo sveikatos būklę be artimųjų žinios – tai ne tik baisu morališkai, bet ir pažeidžia įstatymus. Lietuvos teisėje aiškiai numatyta, kad asmens duomenų apsauga apima ir informaciją apie sveikatą, operacijas, ligas. Tokia informacija negali būti viešai skleidžiama be šeimos sutikimo, o jos nutekėjimas, ypač iš medicinos įstaigų, gali užtraukti atsakomybę. Be to, net ir tie, kurie platina tokius duomenis be leidimo, gali sulaukti teisinių pasekmių.
Tokie dalykai negali būti palikti užmarštyje. Jie turi būti smerkiami ir už juos turi būti atsakomybė – tiek teisinė, tiek moralinė. Nes jei šiandien leidžiame sau apkalbinėti svetimą skausmą, rytoj tas skausmas gali tapti mūsų pačių.
Taigi... Ar Santaros klinikos teiksis duoti komentarą, nes tai jau ne pirmas toks atvejis?“ – pasidalytame įraše rašė A. Kulitaitė.
