Užsienio žiniasklaida pristato Lietuvą kaip sparčiausiai augantį startuolių, finansinių technologijų („fintech“) ir vienaragių (daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertinamų kompanijų) centrą Europoje.
„Maža, bet gyvybinga Baltijos valstybė sparčiai auga kaip vienas geriausių „fintech“ centrų Europoje ir pasaulyje. Šalis, kurioje veikia „Vinted“, „Nord Security“ ir kiti vienaragiai, naujoms „fintech“ įmonėms siūlo daugybę aukščiausios klasės paslaugų“, – apie Lietuvą palankiai atsiliepia „Euronews Business“.
Leidinys atkreipia dėmesį, kad 2,8 mln. gyventojų turinti Lietuva dydžiu negali lygintis su Vakarų Europos galiūnėmis, tokiomis kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija.
„Tačiau ši šalis įsitvirtino kaip vieta, kuri, palyginti su likusia Europa, gerokai viršija savo svorį, kai vertiname naujų „fintech“ įmonių auginimą ir palaikymą“, – teigia „Euronews“.
Leidinys akcentuoja, kad Lietuvos startuoliai pastaruoju metu augo sparčiausiai Baltijos ir Vidurio Europos regione.
Startuolių ekosistemos ataskaitos duomenimis, 2018–2023 m. bendra Lietuvos startuolių verslo vertė išaugo 7,1 karto, kai kitose Baltijos šalyse didėjo 2,7 karto, o Vidurio ir Rytų Europoje – 3,6 karto.
Be to, tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių Lietuva pernai užėmė antrą vietą pagal rizikos kapitalo finansavimą, surinkusi apie 292 mln. eurų.
Padėjo „Brexitas“
Finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad Lietuvos startuolių ir „fintech“ sektoriaus sėkmę lėmė keli veiksniai, kuriais mūsų šalis pasinaudojo, laiku įžvelgusi atsivėrusias galimybes.
„Prieš kokius penkerius–šešerius metus Lietuva siekė šito tikslo – pritraukti kaip įmanoma daugiau finansinių technologijų bendrovių, – Alfa.lt sakė M. Dubnikovas. – Tos pastangos ypač suaktyvėjo po „Brexito“, kai finansinių technologijų centras Londonas buvo atkirstas nuo Europos rinkų.“
Alfa.lt primena, kad Jungtinė Karalystė (JK) pasitraukė iš Europos Sąjungos (ES) po 2016 m. birželio 23 d. įvykusio referendumo, per kurį 51,9 proc. rinkėjų balsavo už pasitraukimą iš ES.
2017 m. aktyvavus Lisabonos sutarties 50 straipsnį, planuota, kad JK paliks ES 2019 m. Vėliau terminas atidėtas, kol 2020 m. vasario 1 d. Didžioji Britanija po 47 metų narystės oficialiai paliko bendriją, o šiam procesui priskirtas „Brexito“ terminas.
„Lietuvos bankas ypač daug nuveikė, kad Lietuva pritrauktų dėmesį kaip vieta, kur gali sėkmingai steigtis „fintech“ bendrovės, kad mūsų šalies aplinka labai patraukli“, – sakė M. Dubnikovas.
Finansų analitikas pastebėjo, kad tuo metu Lietuvoje vyko ir technologinis virsmas – atsirado visiškai naujos technologijos. O kadangi Lietuva yra imli technologinėms naujovėms, šioje srityje tiesiog sužibėjo.
„Sutapo keli dalykai. Pirma, esame atviri technologinėms naujovėms. Antra, buvo politinė valia „fintech“ bendroves po „Brexito“ pritraukti į Lietuvą“, – teigė M. Dubnikovas.
Tvirti pamatai
Lietuvoje įsikūrusios „fintech“ įmonės teikia paslaugas visame pasaulyje, o biurai Vilniuje ir kituose miestuose su šimtais lietuvių darbuotojų neretai veikia kaip didesnių bendrovių padaliniai.
M. Dubnikovas aiškino, kad tokios įmonės privalo turėti šalies, kurioje veikia, išduotą veiklos licenciją.
„Yra kompanijų, kurios turi kelias licencijas ir veikia keliose šalyse, kurios pritraukinėja tokias investicijas. Įvardyčiau didžiuosius Europos miestus Londoną, Amsterdamą, Liuksemburgą, Varšuvą.
Tame sąraše yra ir Lietuva, Vilnius. Ar čia yra idealiausios sąlygos – klausimas, bet mes tame žemėlapyje esame“, – sakė finansų analitikas.
Užsienio ekspertai išskiria nepaprastai gabius, išsilavinusius, kvalifikuotus, entuziastingus lietuvių, dažniausiai jaunus darbuotojus, kurie yra pagrindinė naujų startuolių ir „fintech“ įmonių darbo jėga.
M. Dubnikovas sutinka su tokiu vertinimu.
„Taip, esame imlūs technologijoms. Ir tai rodo gan ilga istorija. Turime vieną sparčiausių internetų pasaulyje, puikiai išplėtotą bankininkystės sistemą. Pamatai, kurie buvo dedami dešimtmečiais, duoda rezultatą, taip pat ir tą, kad turime daug kvalifikuotų darbuotojų, galinčių sėkmingai dirbti „fintech“ sektoriuje“, – teigė jis.
Yra ir rizikos
Lietuva pristatoma ne tik kaip sparčiausiai augančių startuolių, „fintech“ įmonių, bet ir vienaragių šalis, nes naujos įmonės sėkmingai pritraukia ne tik darbuotojus, bet ir kapitalą.
M. Dubnikovas svarstė, kad šis sektorius veikia tam tikrais tarpsniais. Pirmas etapas – kompanijų priviliojimas, antras – „branda, į kurią mes po truputį ateiname“, trečias etapas – „atsirinkimas“.
„Supraskime, kad finansinės technologijos susijusios ir su tam tikra rizika. Ateina labai puikių kompanijų, bet ir kompanijų, kurios yra šiek tiek pilkos.
Todėl šio sektoriaus priežiūra taps sudėtingesnė ir turbūt – stipresnė. Bet manau, kad pritrauksime daugiau kompanijų, nes pagrindai sudėti gan geri“, – svarstė M. Dubnikovas.
Vienaragių skaičius Lietuvoje, pasak jo, taip pat nėra baigtinis – tikėtina, kad jų sulauksime daugiau.
„Turime kelis vienaragius. Faktas, kad gali atsirasti daugiau. Jų atsiradimo neriboja nei geografija, nei žmonių skaičius. Tai idėjų ir jų realizavimo klausimas“, – mano ekspertas.
„Ledkalnio viršūnė“
Lietuvos startuolių ekosistema iki šiol yra išauginusi tris vienaragius: tai žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusios „Vinted“, „Nord Security“ ir „Baltic Classifieds Group“ sėkmės istorijos.
Šių metų vasarą paskelbus, kad vienaragio statusą pasiekė Lietuvoje didžiausią dalį darbuotojų turintis startuolis „Flo Health“, su mūsų šalimi siejamų vienaragių pradėta priskaičiuoti bent 3 kartus daugiau.
„Lietuvos startuolių ekosistema yra išties gyvybinga ir pajėgi į pasaulį paleisti aukštos vertės inovacijas, pritraukti investicijas ir išauginti sėkmingus vienaragius.
Savo šaknis Lietuvos startuolių ekosistemoje ar sąsajas su ja turi ne vienas perspektyvus startuolis ir pripažinimo sulaukęs vienaragis.
Daugelis jų savo operacijoms bei augimui užtikrinti remiasi mūsų talentais ir infrastruktūra, čia moka mokesčius ir taip suteikia didelę naudą mūsų šaliai“, – „fintech“ sektorių vertino ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Trys Lietuvos vienaragiai, apie kuriuos girdime dažniausiai, pasak jo, tėra ledkalnio viršūnė, nes, vertinant pagal vienaragių kilmę, jų padalinių pasiskirstymą ir svarbiausių operacijų koncentraciją, Lietuva galėtų būti siejama bent su 9 daugiau kaip milijardo JAV dolerių vertės kompanijomis.
Tiek vienaragių su Lietuva sieja ir „Iron Wolf Capital“ kartu su „Dealroom.co“ šiemet parengta Baltijos šalių startuolių ekosistemos apžvalga „Baltic Deep Tech“.
Pagal joje taikomus kriterijus su Lietuva susijusiais vienaragiais yra laikomi daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės buvę startuoliai, atitinkantys bent vieną iš trijų sąlygų: nors vienas iš kompanijos įkūrėjų yra Lietuvos pilietis; kompanija šiuo metu turi ar bet kuriuo gyvavimo etapu Lietuvoje turėjo pagrindinę savo būstinę; reikšmingą dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros operacijų įmonė yra ar buvo sukoncentravusi mūsų šalyje.
Turime ir nemažai potencialių vienaragių – bendrovių, kurių vertė gali siekti 1 mlrd. eurų, nors tai dar nėra oficialiai patvirtinta.
Dažnai Lietuvoje veikiantys vienaragiai, startuoliai ir finansinių technologijų įmonės augina naujus talentus, kurie ateityje gali imtis inovatyvių verslų kūrimo mūsų šalyje.
Vienaragių šaknys Lietuvoje
Tarp Lietuvoje veikiančių vienaragių „Baltic Deep Tech“ apžvalgoje minima šiemet tokį statusą pasiekusi bendrovė „Flo Health“, plėtojanti dirbtiniu intelektu grįstą moterų sveikatos programėlę.
Beveik du trečdaliai jos komandos dirba būstinėje Vilniuje.
Didžiausią studiją Vilniuje turi ir vienas Europos vaizdo žaidimų lyderių „Wargaming“.
Dar vienas su Lietuva siejamas vienaragis – kelionių planavimo platforma „Kayak“. Bendrovės technologijų centras Kaune atsakingas už daugelį platformos vystymo ir palaikymo funkcijų.
Ryškiausias finansų sektoriaus atstovas šiame sąraše yra 45 mln. klientų turintis bankinių paslaugų startuolis „Revolut“.
Lietuvoje jis gavo pirmąją finansinių paslaugų teikimo licenciją, tapusią pagrindu sparčiam bendrovės augimui. Nuo kitų metų „Revolut“ planuoja Lietuvoje teikti būsto paskolas.
Lietuvoje dirba apie 250 „Revolut“ komandos narių.
Su Lietuva taip pat glaudžiai susijęs debesų bankininkystės startuolis „Mambu“, kuris mūsų šalyje turi inžinierių centrą su maždaug 100 darbuotojų. Jie daug prisidėjo, kad ši bendrovė atsidurtų vienaragių gretose.
„Baltic Deep Tech“ ataskaitoje su Lietuva siejama ir Kopenhagoje įkurta žinoma vaizdo žaidimų kūrimo platforma „Unity“. Šis vienaragis Vilniuje yra sukoncentravęs reikšmingą dalį savo operacijų ir turi apie 140 darbuotojų.
„Dealroom“ šių metų ataskaitos duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė siekia 13,7 mlrd. eurų ir nuo 2018 m. išaugo 7 kartus.
Ekosistemą sudaro beveik 600 investicijas pritraukusių startuolių.
„Įspūdinga šalis“
„Euronews“ Lietuvą savo skaitytojams pristato beveik kaip vienaragių, startuolių ir „fintech“ rojų.
Portalas rašo, kad, be vienaragių, tokių kaip „Vinted“ ir „Nord Security“, Lietuvoje daugybė kitų, kurie netrukus gali priaugti iki vienaragių statuso, pavyzdžiui, „Argyle“, „CityBee“ ir „PVcase“.
Dažniausiai tokių įmonių vertė yra nuo 200 mln. iki 1 mlrd. eurų.
Kai kurios kitos sparčiai augančios įmonės, nors jų vertė kol kas mažesnė nei 200 mln. eurų, yra „Affise“, „Whatagraph“ ir „BitDegree“.
Įspūdingą augimą taip pat rodo „Hostinger“, „Bored Panda“, „Omnisend“ ir „Kilo Health“.
Vien Vilniuje 2023 m. buvo daugiau nei 170 „fintech“ startuolių, kurių bendra vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų.
Šie startuoliai per 18 mėn. pritraukė rizikos kapitalo už maždaug 228 mln. eurų. Tarp žymesnių Vilniuje įsikūrusių „fintech“ startuolių „Euronews“ mini „Amlyze“, „Kevin“, „TransferGo“ ir „HeavyFinance“.
„Šios „fintech“ įmonės veikia įvairiose pramonės šakose, tokiose kaip finansų valdymas, mokėjimai, hipoteka ir skolinimas, reguliavimo technologijos, kriptovaliuta, turto valdymas, draudimas, sutelktinis finansavimas ir kitos“, – rašo portalas.
„Euronews“ nuomone, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva pritraukia tiek daug „fintech“ įmonių, yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
„Lietuva teikia pirmenybę darbuotojų gerovei, o tai kuria sveiką, visapusišką darbo aplinką, teikiančią didelę reikšmę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei psichinei sveikatai. Tokiu būdu jie gali pasiekti geresnių rezultatų, o darbuotojus tampa lengviau išlaikyti“, – rašo leidinys.
„Euronews“ pabrėžė, kad ši aplinka ypač traukia jaunesnius darbuotojus, būtent jie sudaro didžiąją dalį „fintech“ įmonių darbo jėgos mūsų šalyje.
Lietuvoje apsilankęs „Euronews“ žurnalistas Indrabatis Lahiris susipažino su „fintech“ įmonėmis „Hostinger“, „TransferGo“, „Revolut“, „ConnectPay“ ir kitomis.
Žurnalistui padarė įspūdį aukštas darbuotojų pasitenkinimo lygis kiekvienoje iš jų, taip pat tai, kokie aistringi ir įsitraukę šie darbuotojai, kaip jie vertina savo darbą.
Darbuotojų įsitraukimą, pasak žurnalisto, liudija ryškių spalvų, šiuolaikinio dizaino biurai, kuriuose baldai išdėstyti taip, kad skatintų bendravimą.
„Nenuostabu, kad Lietuva 2024 metų Pasaulio laimės ataskaitoje iškovojo šalies, kurioje jaunesni nei 30 metų amžiaus žmonės jaučiasi laimingiausi, titulą“, – rašo jis.
„Euronews“ taip pat išskiria įvairiapusę paramą, kurią besikuriančioms „fintech“ įmonėms teikia agentūros, tarp jų „Startup Lithuania“, „Inovacijų agentūra“, „Investuok Lietuvoje“, „Go Vilnius“, „Vilnius Techfusion“ ir kitos.
„Šios agentūros suteikia visą naudingą informaciją verslui, persikeliantiems darbuotojams, steigėjams, investuotojams, siekiantiems įkurti įmonę ar persikelti gyventi į Vilnių. Čia galima sužinoti smulkiausius, tačiau aktualius dalykus: kaip ir kur rasti butą ar namą, geras mokyklas, informaciją apie mokesčius ir teisinius reikalus, perkėlimo paslaugas ir daugelį kitų“, – rašo „Euronews“.
