68-erių metų Aldona – tikras pavyzdys visiems senjorams, kaip išėjus į pensiją galima atrasti naują aistrą, ne tik suteikiančią veiklos kasdienybėje, bet tuo pačiu dar ir gerinančią sveikatą. Moteris kiekvieną dieną nueina bent po 40 tūkst. žingsnių, o jos ėjimo rekordai įspūdingi: 100 km per parą, 500 km per 11 dienų. Puikios fizinės formos Aldona praeitų metų „Metų senjoro“ rinkimuose buvo išrinkta „Metų keliautoja“, todėl tikina, kad judėjimas yra raktas į gerą ir jaunatvišką savijautą, ne tik fiziškai, bet ir širdimi.
Jau šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins antrajam sezonui sugrįžusi senjorų norus pildanti laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.
Šios savaitės laidos herojė – judėjimo ir ypač vaikščiojimo teikiamą džiaugsmą atradusi 68-erių metų senjorė Aldona Indriulienė. Kasdien ji nueina ne rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, o keturis kartus daugiau ir per pustrečių metų, kuomet užsikrėtė šia ėjimo liga, moteris nukorė jau milijonus žingsnių, įpusėdama savo tikslą apeiti aplink Žemės rutulį.
„Kai išėjau į ištarnautą poilsį, pagalvojau, o ką man čia veikti, kokių sau prisigalvoti užduočių. Taip pradėjau vaikščioti, einu būtinai ryte ir vakare ir vaikštau visas dienas per savaitę. Tai tapo mano ritualu. Nuo šio hobio pradžios per 2,5 metų jau esu nuėjusi virš 32 mln. žingsnių, ir planuoju įveikti 50 mln. žingsnių, tada jau būsiu apėjusi aplink planetą“, – laidoje pasakos senjorė.
Tačiau vien ėjimu į priekį Aldona neapsiriboja. Sužinojusi, jog smegenys dirba visai kitaip kuomet žingsniai yra dėliojami atbulomis, senjorė spjovė į galimas aplinkinių reakcijas ir į savo kasdienes klajones įtraukė metodą, šią veiklą paverčiantį dar labiau sveikatinančia.
„Sužinojau, kad vaikštant atbulomis veikia visai kiti raumenys ir skatinama smegenų veikla. Tai yra profilaktika prieš visokias demencines ligas. Bet kai paėjus atbulomis po to atsisuki, atrodo, kad esi pailsęs, kad skrendi. Kartais iš tokio mano ėjimo net sutikti šuniukai pradeda loti, o žmonės ima klausti, kodėl aš taip vaikštau. Tačiau kai paaiškinu, po to matau, kad ne aš viena tuo susidomėjusi“, – tvirtins Aldona.
Vos prieš keletą metų užkietėjusia ėjike tapusi Aldona vis kelia sau iššūkius. Štai nueiti 100 km per parą ar įveikti 500 km Camino Lituano kelią. Senjorė svajoja išsiruošti ir į žygį garsiuoju Camino de Santiago keliu, tačiau ji pripažįsta, jog vaikštant vienai kartais nutinka ir ypač pavojingų dalykų, laimei, kol kas pasibaigusių laimingai.
„Atsitikimų kelyje buvo visokiausių: ir batai suplyšo, ir per upelius bristi reikėjo, ir per lietų klampoti. Kartą sutikau net vilką, 100 m atstumu nuo manęs priešais. Mačiau tupintį padarėlį, galvojau zuikis, bet einant arčiau jisai pakilo, uodega pabruko. Supratau, kad tai vilkas, o aš viena, vienam šone miškas, kitam – ūkininkų laukai. Išsigandau, bet jisai pasitraukė į mišką. Nuo to karto pralekiu greitesniu žingsniu pamiškes“, – laidoje pasakos senjorė.
Tačiau judėjimas bei sportas nėra vienintelis būdas, padedantis Aldonai neprarasti jaunatviškumo. Ji taip pat daro ir iškrovos dienas, prie kurių, kaip ji pati sako, jos organizmas jau yra pripratęs, todėl pats net laukia, kuomet toji diena išauš.
„Jaučiuosi puikiai ir jaunatviškai, ne tik fiziškai, bet ir širdimi. Stengiuosi sveikai gyventi, kiekvieną pirmadienį darau iškrovos dienas, geriu tik vandenį ir dar mėnesyje būna dvi ekodašio dienos, kurių metu pagal rytų filosofiją valosi ne tik kūnas, bet ir dvasia. Aišku, rytinė mankšta, vandens, šalto-karšto dušo, procedūros ir judėjimas – manau, viskas ir susideda į vieną“, – jaunystės eleksyro paslaptimi dalinsis Aldona.
Bet štai laidos kūrybinės komandos paklausta apie dar neišpildytas savo svajones ir nebandytus pirmus kartus, senjorės akys sužibs vos tik šiai užsiminus apie žirgus. Pasirodo Aldona dievina šiuos gyvūnus ir būtent Rodeo klube Marvelės žirgyne jai bus suteiktas šansas pirmą kartą išmokti jodinėti.
NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS
Kaip kolegenas susijęs su judėjimu?
Su amžiumi žmogaus organizmas gamina vis mažiau judėjimui itin svarbaus baltymo – kolageno, o jo trūkumas sukelia greitesnį kremzlės nusidėvėjimą, atsiranda skausmai. Pasirodo, pasiekus 60-ies metų amžių, žmogaus organizmas būna netekęs iki 60 proc. kolageno
„Kolagenas yra baltymas, kuris yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų sąnaryje, kitose jungiamojo audinio struktūrose organizme. Konkrečiai sąnaryje kolageno yra ypač daug kremzlėje, jisai arkomis sujungia kremzlinį audinį, jog laikytųsi standi struktūra ir jo netekimas, tų jungčių tarp kolageno praradimas, pakeičia kremzlės savybes. Ji tampa trapi, trūkinėja, dyla“, – laidoje pasakos „Gijos klinikų“ ortopedas traumatologas Gintautas Pocius.
Senovėje kolagenas buvo gaunamas valgant kaulų sultinį, šaltieną, tačiau su tais produktais neįmanoma gauti reikiamo kiekio, kad užtikrintume normalias odos, sąnarių ir kaulų funkcijas, tad specialistai rekomenduoja mitybą papildyti maisto papildais, tokiais kaip „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje yra grynos formos pirmo ir antro tipo kolageno bei vitamino C, itin veiksmingo sąnariams ir jų kremzlėms.
Kaip tinkamai prižiūrėti protezus?
Šiuolaikinė odontologija labai palengvino gyvenimą tiems, kurie dėvi dantų protezus. Taip pat dabar yra įvairiausių priemonių, kurios padeda tuos protezus prižiūrėti ir jaustis užtikrintai šypsantis plačiai. Tačiau reikia neužmiršti, kad kai nuosavi dantys pakeičiami protezais, dirbtinių dantų higiena turi būti tokia pati kruopšti, kaip ir natūralių dantų.
„Protezai turi būti švarūs, išvalyti, turi būti naudojamos tinkamos priemonės dezinfekcijai, dėl to, kad ypatingai ant išimamų protezų yra linkę kauptis nešvarumai, bakterijos, kurios ilgainiui įsiskverbia į protezų audinį, pačią struktūrą ir burnoje gali sukelti įvairias kitas problemas“, – pasakos „Neries odontologijos klinikos“ gydytoja odontologė Gabrielė Grybauskienė.
Protezų valymui specialistai siūlo rinktis aktyvaus valymo tabletes, tokias kaip „Protefix“, kurios savo sudėtyje turi aktyviojo deguonies, kuris per kelias minutes išdezinfekuoja protezus, šalina apnašas ir bakterijas.
Dar vienas klausimas, su kuriuo susiduria nešiojantys protezus, tai kaip juos pritvirtinti. Ne vienas yra sunerimęs, kad protezai gali iškristi ar nutrinti dantenas. Pasirodo, visa tai išsprendžia tinkamai pasirinktas tvirtinamasis protezų kremas.
„Tai yra tokia priemonė, kuri naudojama tam, kad protezo laikomumas burnoje būtų geresnis. Jisai užpildo tarpą tarp alveolines ataugos ir protezo, sudaro vakuuminį efektą ir protezas geriau laikosi burnoje“, – teigia gydytoja odontologė.
Kaip pagelbėti išsausėjusioms akims?
Šiais laikais, kai vis daugiau laiko praleidžiame prie televizoriaus, kompiuterio ar mobilaus telefono ekrano, mūsų nuvargusioms akims reikia ypatingo dėmesio. Vis daugiau ir jaunų, ir vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi akių sausumu, paraudimu, sudirgimu, niežėjimu ar ašarojimu.
Daugelis žmonių pajutę pirmuosius akių uždegimo simptomus pirma kreipiasi į vaistininkus, nes patekti pas gydytoją užtrunka laiko. Dažnas prašo antibiotinių akių lašų, bet tai ne visada yra tai, ko reikia, tad kol gydymą paskirs gydytojas, vaistininkai rekomenduoja ozono akių lašus, tokius kaip „DesoDrop“.
„Tai lašai, kurių sudėtyje yra hipromeliozė, liposomos ir ozonuotas augalinis aliejus. Jų veikimas labai paprastas: liposomos ir ozonuotas aliejus stabilizuoja ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį, dėl to mažiau garinamas vandeninis sluoksnis ir simptomai labai greitai palengvėja“, – laidoje pasakos vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.“
