Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, valdančiųjų socialdemokratų atstovas Linas Jonauskas siūlo apmokestinti plynuosius kirtimus. Tačiau opozicija tokią idėją kritikuoja.
Tam pačiam komitetui priklausantys buvęs aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas bei buvusi komiteto vadovė, konservatorė Aistė Gedvilienė abejoja tokio mokesčio tikslingumu. Pasak jų, plynieji kirtimai yra labai dažni, kadangi tokių kirtimų plotui nustatytos žemos „lubos“, o mokestis nebus ta priežastis, dėl ko plynų kirtimų galėtų būti atsisakoma.
Kol kas pataisos dėl šio mokesčio neparengtos, jo įvedimo galimybę siūloma įvertinti Aplinkos ministerijai.
L. Jonauskas: mokestis skatins tvariau naudoti miškus
Pasak L. Jonausko, toks mokestis galėtų siekti 1–2 proc. pajamų, kurios būtų gaunamos iš plynų kirtimų. Mokestį turėtų mokėti ir privačių, ir valstybinių miškų savininkai.
„Tai reiškia, kad visi miškų savininkai, jeigu norės kirsti miškus plynuoju būdu, turės susimokėti šiek tiek daugiau negu kertant įprastai. Jeigu paskatinsime ūkininkauti miškuose tvariau, bus tik į naudą, o jeigu kas norės išsikirsti, turės daugiau sumokėti mokesčių“, – BNS teigė idėjos autorius.
L. Jonausko teigimu, šio mokesčio būtų galima išvengti, jeigu savininkas nuspręstų nenaudoti plynųjų kirtimų, kurie, anot politiko, daro žalą aplinkai.
„Pagrindinė žala tenka po plynųjų kirtimų. Yra drastiškas ekosistemų pasikeitimas, retų rūšių nykimas, alinamas dirvožemis, naikinama paklotė, be to, emocinius potyrius patiria gyventojai, jeigu jie gyvena prie miško ir pamato plyną lauką, ar pravažiuoja. Prieaugis iš miškų po ne plynųjų kirtimų yra didesnis. Miško savininkas nuo to tik išlošia“, – BNS teigė parlamentaras.
L. Jonauskas įsitikinęs, kad plynųjų kirtimų mažėjimo mastas paaiškėtų, kai būtų žinomas mokesčio tarifas, dėl kurio galutinį sprendimą priimtų Seimas.
„Jeigu bus simboliškas (tarifas – BNS), skatins žmones pagalvoti prieš kertant, bet jeigu bus 5 proc., jau ne tik paskatins pagalvoti, bet ir pasiskaičiuoti, kiek jiems kainuotų vienu ar kitu būdu kertant mišką“, – svarstė L. Jonauskas.
Plynaisiais kirtimais kertami brandūs ir perbrendę medynai, taip pat blogos sanitarinės būklės ar rekonstruojami medynai. L. Jonauskas sako, kad nuo jo siūlomo mokesčio būtų atleidžiama tada, kai plynieji kirtimai būtų neišvengiami.
Opozicija: mokestis naudos neduos
Konservatorė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad iš tokio mokesčio pavyktų surinkti per mažai pajamų, kurias būtų galima nukreipti gynybai. Ji taip pat abejoja, ar mokestis paskatintų saugoti miškus.
„Procentas ar trys procentai nebus lemiamas faktorius žmogui priimant sprendimą, kirsti ar nekirsti plynai“, – tvirtino parlamentarė.
S. Gentvilas sako, kad toks mokestis apribotų miškų kirtimus ne aplinkosauginiais reikalavimais, o draudimu juos kirsti, nors šalyje miškų plotų daugėja, sektorius negauna europinės paramos.
Jo teigimu, dabar Lietuvoje miškai labai gerai prižiūrimi: „Kas dešimta darbo vieta susijusi su mediena, kas 11-tas BVP euras – iš medienos sektoriaus“.
S. Gentvilo teigimu, dabar plynuoju kirtimu laikoma, kai iškertama 10 arų, tuo metu Lenkijoje – vienas hektaras.
„Pas mus plynieji kirtimai yra labai dažni, nes nuo žemos kartelės jie skaičiuojami“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak jo, Lietuva vienintelė Europoje turi įsivedusi miškų apyvartos, vadinamąjį „Salamakino mokestį“ (buvęs parlamentaras socialdemokratas Algimantas Salamakinas, vadovavęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetui – BNS).
Dabar privačių miškų savininkams nuo 2015-ųjų galioja vadinamasis 5 proc. medienos apyvartos mokestis, o už medieną iš valstybinių miškų urėdijoms skaičiuojamas 15 proc. mokestis.
Pasak S. Gentvilo, dabar kasmet miškų iškertama 1 proc. – dukart daugiau nei Latvijoje – ir tas plotas atsodinamas.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miško žemės Lietuvoje yra 2,21 mln. hektarų. Šalies miškingumas šiuo metu sudaro 33,9 proc.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
