Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“.
Naują pavadinimą bendrovė registravo Registrų centre trečiadienį, tačiau visus pavadinimo keitimo darbus planuoja baigti šių metų pirmoje pusėje.
Bus keičiamas ne tik įmonės pavadinimas, bet ir logotipas, „vizualinis identitetas“.
Taip pat planuojama atnaujinti įmonės šūkį, misiją, viziją, kuri atspindėtų „nuoseklias įmonės pastangas kurti saugią, patogią, draugišką aplinkai šalies kelių infrastruktūrą, jungiančią bendruomenes bei skatinančią šalies ekonomikos augimą“.
„Galvodami apie šalies kelių ateitį, galvojame ne tik apie asfalto dangos būklę, bet ir apie mūsų visų keliones nuo jų pradžios iki pabaigos – kad jos būtų saugios, kad jos būtų patogios, leistų judėti pirmyn, teiktų geras emocijas. Manome, kad būtent tai ir yra bendras mūsų visų – valstybės, mūsų kelius statančių rangovų, keliais keliaujančių – tikslas“, – sakė Kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra valstybės valdoma įmonė, jos deklaruojama misija – „kurti ir užtikrinti visuomenei saugų, patogų, draugišką aplinkai bei išmanų susisiekimą Lietuvos keliais“.
2023 m. pradžioje Kelių direkcija iš valstybės įmonės pertvarkyta į akcinę bendrovę, jos vadovu paskirtas M. Švaikauskas.
Kam to reikia?
Pasak M. Švaikausko, pavadinimo keitimas siejamas su organizacijos transformacija, kuri prasidėjo praėjusiais metais ir bus tęsiama šiemet.
2023 m. Kelių direkcijoje suformavus naują vadovų komandą, įgyvendinti struktūriniai pokyčiai, sustiprinta išorinė ir vidinė kontrolė, pradėtas racionalesnis finansinis planavimas, parengtos strateginės gairės ir išsikelti strateginiai rodikliai, kurių įmonė sieks artimiausius trejus metus.
„Siekiame tapti modernia įmone, geriau atliepti akcininko, Valstybės, visuomenės lūkesčius. Manome, kad naujas įmonės pavadinimas labiau atspindės įmonės siekį ir ambiciją tęsti pradėtus organizacinius pokyčius, didinti organizacijos brandą įmonėje sutelkti ir sustiprinti kelių inžinerijos kompetencijas ir užtikrinti, kad šalyje nuosekliai būtų kuriamas saugus, tvarus ir technologiškai pažangus šalies kelių tinklas“, – sakė M. Švaikauskas.
Vadovas paaiškino, kodėl pasirinktas būtent toks pavadinimas.
Žodis „via“ išvertus iš lotynų į lietuvių kalbą reiškia „kelias“, o šalis pavadinime atspindi ir visą įmonės veiklos geografiją.
Pasak jo, šis žodžių junginys sujungia tradicijas ir modernumą. „Gilesne prasme“ pavadinimas „indikuoja ambiciją sujungti šalies kelių infrastruktūrai kurti ir stiprinti reikalingas kompetencijas, tapti kelių infrastruktūros šalyje vystymo lydere ir teigiamų pokyčių Lietuvos keliuose varomąja jėga“.
Valdo valstybinius kelius
Kelių direkcijos valdomas turtas – Lietuvos valstybinės reikšmės keliai – turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Valstybinės reikšmės keliai priklauso valstybei išimtine teise, Kelių direkcija šiuos kelius valdo patikėjimo teise.
Kelių direkcijos akcininkas yra valstybė, o akcininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.
Kelių direkcija vykdo valstybės specialųjį įpareigojimą: valdyti valstybinės reikšmės kelius bei organizuoti ir koordinuoti saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.
Registrų centro duomenimis, 2022 m. Kelių direkcijos pardavimo pajamo sudarė 13,1 mln. eurų, bendrovė uždirbo 782 tūkst. grynojo pelno – triskart mažiau nei prieš metus, kai bendrovės pajamo buvo 10,6 mln. eurų, o pelnas – 2,3 mln. eurų.
Keliai – katastrofiškos būklės
Alfa.lt rašė, kad prastos būklės šalies kelių tinklas baigia visiškai nusidėvėti: vidutiniškai apie 40 proc. kelių neatitinka nustatytų kokybės normų, o katastrofiškos būklės kelių yra beveik kiekvienoje savivaldybėje.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenka praėjusių metų pabaigoje perspėjo, kad Lietuvos kelių būklė jau ne įvaizdžio, o saugumo klausimas.
Pastaruosius dešimt metų keliams Lietuvoje skiriama tik apie 60 proc. surenkamo degalų akcizo, o bendras finansavimas, neatsižvelgiant į infliaciją, nedidėja kelerius metus ir tokios politikos rezultatas – Lietuvos keliai sparčiai degraduoja.
Keliams daugiau pinigų skirti nenumatoma ir kitąmet, todėl valstybė pajėgs baigti tik šių metų projektus.
Lietuva, anksčiau garsėjusi puikiais keliais, dabar smarkiai atsilieka nuo Lenkijos, kuri gali pasigirti puikia kelių infrastruktūra ir kokybe.
Lietuvos atsilikimą ir mūsų politikų požiūrį į kokybiškų automobilių kelių reikšmę valstybei ir gyventojų saugumui gerai iliustruoja faktas, kad valstybinės reikšmės keliams santykinai skiriame maždaug 15 kartų mažesnį finansavimą negu mūsų pietinė kaimynė.
Susisiekimo ministerija taip pat pripažino, kad valstybinės reikšmės keliams, tiltams ir kitai kelių infrastruktūrai statyti, remontuoti ir prižiūrėti lėšų poreikis yra didžiulis, o nepakankamas kelių infrastruktūros finansavimas – įsisenėjusi, daugelį metų stebima tendencija.
Kad padėtis pasikeistų, ministerijos nuomone, reikia arba keisti esamą kelių finansavimo modelį, arba valstybei prisiimti didesnius įsipareigojimus. Tačiau tam būtina politinė Seimo valia.
Kelių direkcijai 2024 m. skirta 521, 9 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Tokia pat suma direkcija finansuota ir 2023 m., o 2022 m. skirta 543,1 tūkst. programos lėšų.
