Lietuvos naujienų padangę antradienį supurtė žinia apie verslininko Gedimino Žiemelio užmojus – tarptautinės įmonės „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas pareiškė, kad per penkerius metus planuoja įsigyti NBA komandą.
Itin plačiai užsimojęs 41 metų vilnietis pajėgiausios pasaulio krepšinio lygos ekipos įsigijimą laiko savo asmenine ambicija, o kalbėdamas apie NBA klubo valdymą tai jis prilygino likvidžiai investicijai.
„Tikslai yra labai paprasti – stambinti esamus verslus, padaryti juos žinomus pasaulinėje rinkoje ir turėti likvidžią investiciją. Bet kokiu gyvenimo etapu tokia investicija galėtų būti parduodama. Mano asmeninis tikslas – įsigyti NBA komandą“, – atskleidė G. Žiemelis.
Alfa.lt panagrinėjo, kokie iššūkiai slypi už NBA ekipos įsigijimo ir kokios yra galimybės užsidirbti iš tokios investicijos.
Kokios yra NBA komandų kainos?
Kalbėdamas apie savo ateities planus, G. Žiemelis atskleidė, kad labiausiai šiuo metu dairosi į pigiausiai vertinamą lygos komandą – Naujojo Orleano „Pelicans“. Praėjusių metų vasarį paskelbtais „Forbes“ žurnalo duomenimis, Luizianos valstijos ekipos vertė siekia lygiai 1 mlrd. JAV dolerių.
Į pigiausių komandų penketuką taip pat patenka ir Memfio „Grizzlies“ (1,025 mlrd. dol.), Šarlotės „Hornets“ (1,05 mlrd.), kuri, beje, priklauso legendiniam krepšininkui Michaelui Jordanui, Minesotos „Timberwolves“ (1,06 mlrd.) ir Milvokio „Bucks“ (1,075 mlrd.).
Tiesa, jau netrukus turėtų būti paskelbti atnaujinti duomenys, po kurių klubų vertės neabejotinai išaugs. Pavyzdžiui, pernai „Pelicans“ vertės augimas siekė net 33 proc. – dar 2017-aisiais ši ekipa buvo vertinama „tik“ 750 mln. JAV dolerių.
Dar didesnį augimą minėtu laikotarpiu patyrė kylanti NBA jėga Filadelfijos „76ers“ komanda – itin perspektyvių krepšininkų branduolį surinkusi ir į Rytų konferencijos viršūnę jau besitaikanti Pensilvanijos komanda per metus „pabrango“ net 380 mln. dolerių, arba 48 proc. – jos vertė šoko nuo 800 mln. iki 1,18 mlrd. sumos.
Apskritai augimą praėjusiais metais patyrė visos 30 NBA komandų, tad, jeigu panašiu tempu jų vertės augs ir toliau, tikėtina, kad per penkerių metų laikotarpį žemiausia NBA komandos kaina sieks apie 2 mlrd. dolerių.
Šiuo metu šią ribą viršija tik aštuonių komandų vertės, o brangiausiu lygos klubu jau daugelį metų yra niekaip šlovingų laikų aikštėje nesusigrąžinanti Niujorko „Knicks“ ekipa. Šios komandos vertė 2018-aisiais siekė 3,6 mlrd. dolerių.
Kad galėtų įsigyti NBA klubą, G. Žiemeliui dar teks gerokai pasistengti – žurnalo „Top“ duomenimis, jo turtas 2018 m. siekė 140 mln. eurų. Jo vadovaujamos „Avia Solutions Group“ apyvarta pernai siekė apie 435 mln., o šiemet ją planuojama didinti iki 515–520 mln.
Kiek kainuoja NBA komandos išlaikymas?
Tiesa, vien įsigyti pajėgiausios planetos krepšinio lygos komandą neužtenka – reikia sugebėti ją ir išlaikyti. O tam komandų savininkai turi būti pasiruošę kas sezoną išleisti apvalias pinigų sumas.
Daugelį verslininkų itin gelbsti NBA lygoje įvesta vadinamoji „algų kepurė“, ribojanti nepažabojamus išlaidavimus ir sulyginanti turtingesnių ir skurdesnių komandų galimybes. Vis dėlto net ir egzistuojant žaidėjų atlyginimų luboms, klubai kasmet jiems išmoka nemažas sumas – šiuo metu NBA „algų kepurės“ dydis siekia 108 mln. dolerių, o daugelis NBA komandų dėl įvairių išlygų išleidžia netgi dar daugiau.
%%%%%%%%%%0%%%%%%%%%%
Be šios sumos, klubų savininkai turi būti pasiruošę ir daugeliui kitų išlaidų – organizacijas paprastai sudaro šimtas ar net keli šimtai klube dirbančių žmonių, daugelis NBA klubų turi savo antrines ekipas G lygoje, be to, komandoms nuolat keliaujant per metus net apie 4 mln. JAV dolerių gali būti išleidžiama vien skrydžiams, nepaisant to, kad beveik visos komandos turi savo privačius lėktuvus arba juos gauna pagal nuomos sutartis.
„Sports Illustrated“ duomenimis, 2017–2018 m. sezone atlyginimai žaidėjams sudarė tik 58 proc. visų klubų savininkų išlaidų, tad galima manyti, jog vidutinė komandos išleidžiama suma per metus siekia beveik 200 mln. dolerių.
Kalbėdamas apie svajonę įsigyti NBA ekipą, G. Žiemelis užsiminė, kad vienas iš galimo uždarbio būdų yra naujos arenos pastatymas. Vis tik toks sprendimas irgi reikalauja didžiulės investicijos – pernai atidaryta naujoji „Bucks“ komandos arena Milvokyje 2014-aisiais klubą įsigijusiems Wesui Edensui ir Marcui Lasry kainavo net 524 mln. dolerių – nedaug mažiau negu suma, amerikiečių sumokėta už pačią komandą (550 mln.).
Dar didesnius pinigus investuoti prieš daugiau nei šešerius metus ryžosi rusų milijardierius Michailas Prochorovas, sumanęs perkelti „Nets“ komandą iš Naujojo Džersio į Brukliną bei už „Barclays Center“ arenos statybas paklojęs kol kas rekordinę sumą – 1,031 mlrd. dolerių.
Palyginimui: ne tik moderniausia Lietuvoje, bet ir viena moderniausių Europoje laikoma „Žalgirio“ arena, statyta vos keleriais metais anksčiau, kainavo apie 50 mln. eurų.
Ar įmanoma užsidirbti?
Užsimindamas apie norą įsigyti NBA klubą, G. Žiemelis prakalbo ir apie galimybes užsidirbti – verslininkas įvardijo žingsnius, kuriuos jis stengtųsi atlikti po komandos nusipirkimo.
„Yra algoritmas, ką reikia daryti su NBA komanda. Statai didesnę areną kitame mieste, perkeli komandą į kitą miestą, nusiperki dvi žvaigždes, pasiėmei Šarūną Jasikevičių treneriu, kitus žaidėjus, kurie yra pigūs, tai įtraukia žiūrovus. Jei jie perka bilietą, kuris kainuoja 125 dolerius, jį pakeli iki 200 dolerių. Galima įgyvendinti modelį, kai žiūrovai į areną ateina apsipirkti ir pavalgyti, o ne žiūrėti krepšinį“, – vardijo G. Žiemelis.
Daugelį verslininko išvardytų žingsnių įgyvendinti būtų nelengva. Jei naujos arenos statyboms „pakanka“ didelio pinigų kapšo, tai ekipos perkėlimas į kitą miestą klubo savininkui teoriškai nekainuotų nieko – lyga nedraudžia komandos perkelti į kitą miestą, tačiau yra pasilikusi teisę užkirsti tam kelią – joks komandos perkėlimas negalimas be lygos pritarimo.
Be to, persikėlimai iš vieno miesto į kitą pastaruoju metu – itin reti. Jei lygos ištakose komandos ištisai migruodavo iš vienos JAV dalies į kitą, o dar šio tūkstantmečio pradžioje „Grizzlies“ ekipa iš Vankuverio persikėlė į Memfį, o „Hornets“ komanda Šarlotę buvo išmainiusi į Naująjį Orleaną, tai per pastaruosius 16 metų tokių pokyčių įvyko tik vienas – 2008-aisiais Sietlo „SuperSonics“ komanda buvo perkelta į Oklahomą ir dabar yra žinoma „Thunder“ vardu.
Nuo to laiko įvyko vienintelis pakitimas – jau minėtoji „Nets“ iš Naujojo Džersio persikėlė į Brukliną, tačiau jos, kaip ir „Warriors“ komandos (ji ateinančią vasarą iš Oklando kelsis į San Fransiską), pokyčiai nėra laikomi tikraisiais ekipų perkėlimais – tiek Naujasis Džersis, tiek Bruklinas yra Niujorko rajonai, o Oklando ir San Fransisko miestus skiria tik įlanka ir 7,2 km ilgio tiltas.
Nors pastaraisiais metais netrūko kalbų apie galimą kai kurių ekipų perkėlimą, daugelis jų buvo vertinami skeptiškai – manoma, jog realiau nei kažkurios komandos perkėlimas šiuo metu yra lygos plėtra, kuri į NBA žemėlapį galėtų įtraukti tokius miestus kaip Las Vegasas, San Diegas ar Sietlas.
Įgyvendinti trečiąją G. Žiemelio plano dalį ir į komandą prisikviesti dvi žvaigždes taip pat būtų nepaprastai sunku. Turint omenyje tai, kad verslininkas iš Lietuvos taikytųsi į pigiausią NBA ekipą, praktiškai neabejotina, kad jo pirkiniu galėtų tapti tik vadinamosios „mažos“ JAV rinkos komanda – Niujorko, Los Andželo, Čikagos ir kitų JAV didmiesčių klubai yra vertinami gerokai labiau už mažesnių miestų komandas.
Įsigijus ne pačią patraukliausią NBA ekipą, prisivilioti į ją lygos žvaigždžių būtų praktiškai neįmanoma misija. Daugeliu atvejų mažesnių rinkų ekipos gauti geriausius krepšininkus sugeba tik naujokų biržos būdu – būtent taip pasisekė „Pelicans“, pašaukusiai Anthony Davisą ar „Bucks“, vos 15-uoju šaukimu įgijusiai teises į Giannį Antetokounmpo, o prisivilioti žvaigždę per laisvųjų agentų rinką gali padėti tik komandoje jau esantis ryškus lygos krepšininkas – taip „Thunder“ klube jau žaidęs Russellas Westbrookas padėjo komandai išsaugoti mainų būdu gautą Paulą George‘ą.
Abejonių kelia ir G. Žiemelio planai įgyvendinti modelį, kad „žmonės į arenas ateitų ne tik pažiūrėti krepšinio, bet ir apsipirkti bei pavalgyti“. Šiuo atveju vilniečiui nieko keisti veikiausiai nė nereiktų – tokius modelius jau taiko daugelis NBA klubų.
Priešingai nei Lietuvoje, už Atlanto finansiniai žiūrovų įtraukimo modeliai jau seniai iš teorijos virto praktika – daugelio komandų arenose galima ne tik išvysti krepšinio rungtynes, atsigaivinti gėrimais ar pavalgyti, bet ir atlikti daugybę kitų veiklų, sunkiai įsivaizduojamų Lietuvos ar Europos krepšinio arenose.
Štai praėjusią vasarą savąją areną už 200 mln. JAV dolerių atnaujinęs Atlantos „Hawks“ klubas dabar gali pasigirti viena moderniausių namų šventovių, kurioje, be įprastinių paslaugų, galima užsisakyti viešbučio kambarį, nueiti į bendruomeninį ar naktinį klubus, išbandyti savo jėgas su golfo lazda ir net apsikirpti – „State Farm“ arenos viršutiniame aukšte yra įsikūrusi kirpykla, kurioje besikirpdami krepšinio aistruoliai gali gyvai stebėti rungtynes.
Ko gero, lengviausiai įgyvendinama G. Žiemelio plano dalis būtų Š. Jasikevičiaus įsigijimas. Vis tik ir šiuo atveju lieka daugybė klaustukų – tuo metu, kai verslininkas ketina įsigyti NBA klubą, Šaras jau gali būti išaugęs ne tik Kauno „Žalgirio“, bet ir visų kitų Eurolygos komandų trenerio kostiumus bei treniruoti kažkurią iš stipriausios pasaulio lygos ekipų.Vis dėlto žvelgiant į pastarųjų metų skaičius, akivaizdu, kad pirkti NBA ekipą šiuo metu – pats palankiausias laikas. Jei dar prieš kelerius metus, pasauliui vis dar jutus ekonominės krizės padarinius, nemaža dalis NBA ekipų kasmet patirdavo nuostolių, tai dabar visi 30 klubų dirba pelningai – pernai klubų pelnas vidutiniškai siekė net 246 mln. dolerių, o mažiausiai uždirbusi ekipa – Milvokio „Bucks“ – džiaugėsi solidžiu 179 mln. dolerių pelnu.
Tai lemia ne tik pagerėjusios ekonominės sąlygos, bet ir klubų pasirašytos sutartys su rėmėjais bei gaunamos dalys iš televizijos transliacijų teisių. Praėjusį sezoną visi NBA klubai už pastarąsias atsiriekė po 88,9 mln. dolerių čekį, o geras sąlygas jie gauna ir iš atributikos pardavimų – jei Europos futbolo klubai už parduotus marškinėlius ir kitą produkciją iš gamintojų sulaukia vos 5–10 proc. sumos (taigi G. Žiemelio teiginiai apie 100 mln. eurų kainavusį, tačiau vos per kelias dienas pardavus atributikos už 70 mln. eurų atsipirkusį Cristiano Ronaldo nėra visiškai tikslūs), tai NBA komandos per reklamos sutartis gauna bent dvigubai didesnes sumas.
