Pirmadienį naujasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis šalies žiniasklaidai surengė vaizdo spaudos konferenciją, kurioje papasakojo apie savo pirmuosius darbus rinktinėje.
„Manęs laukia keli namų darbai, – sakė treneris. – Pirmiausia – surinkti trenerių štabą. Po to, žinoma, reikės padaryti žaidėjų sąrašą, ir galiausiai – pasirengimo planą. Kol kas namų darbai vyksta juodraštiniame variante“.
K. Maksvyčio teigimu, trenerių štabe bus ir žmonių, kurie jau yra dirbę rinktinėje. Pasak specialisto, iš kai kurių strategų jis jau yra sulaukęs teigiamo atsakymo, kai kurie dar delsia, nes viską turi suderinti ir su savo klubais.
– Gal jau esate pradėję pokalbius ir su rinktinės kandidatais?
– Sau esu pasidaręs juodraštį. Vienas sąrašas žaidėjų, kurie rungtyniaus per „langus“, kitas sąrašas – vasarai. Svarbiausi darbai būna patys pirmieji. Ir sunkiausias etapas bus pirmas, nes rinktinę „pačiupinėsiu“ tris keturias dienas ir po to reikės žaisti. Patys žinote, kad sunku per tokį trumpą laiką įdiegti naujovių ar sustyguoti žaidimą iki galo.
– Permės klubas jus šįkart lengvai išleido?
– Jau turėjome vieną istoriją prieš tai. Klubo vadovai matė, kaip skausmingai paveikė mane tai, kai klubas neišleido dirbti į rinktinę. Dabar jau įtraukėme į sutartį punktą dėl rinktinės. O ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai buvo labai aktyvūs, daug kalbėjo su Perme. Susidėjo viskas ir šįkart nebuvo problemų.
– Prieš tai rinktinės treneriai Dainius Adomaitis ir Darius Maskoliūnas sakė, kad sunku susitvarkyti su įtampa. Jūsų neatbaidė tai, kokią atsakomybę prisiimate – juk šįkart teks treniruoti suaugusiųjų rinktinę.
– Dabar reikia priprasti prie rinktinės vyriausiojo trenerio vardo. Save pratinu prie to. O atsakomybę esu pajutęs jau anksčiau. Vyko jaunimo čempionatai, visada buvau po padidinamuoju stiklu. Vienas čempionatas vyko netgi Lietuvoje, vienas – Latvijoje. Visada iš mūsų reikalavo aukščiausių rezultatų, atrodė, kad jei čempionai netaps dar kartą čempionais, jau bus blogai.
Žinau, kad ta kėdė yra karšta. Visi visada pradeda panašiai – su entuziazmu. Bet bus ir nemalonių akimirkų, pralaimėjimų, esu tam pasiruošęs. Tam pribrendau. Turėjau ambicijų pratęsti istoriją su jaunimo rinktinės nariais, kol jie dar yra suaugusiųjų rinktinės žaidėjai. Jei dabar manęs nebūtų paskyrę treneriu, vėliau gal būtų ir ne taip įdomu.
– Ar dabartiniai rinktinės žaidėjai – buvę jūsų auklėtiniai jaunimo rinktinėse – jus pasveikino su naujomis pareigomis?
– Kol kas kalbėjausi su tais žaidėjais, su kuriais ir šiaip daug bendrauju. Kai kurie pasveikino, apsikeitėme mandagumo frazėmis. Žinoma, reikės prisėsti prie sąrašo. Aš mėgstu išlaikyti gerą santykį su žaidėjais. Reikės su kiekvienu galimu kandidatu pasikalbėti.
– Su jaunimo rinktine iškovojote daug aukso medalių. Ar su vyrų rinktine taip pat tikitės bent medalio?
– Be abejo tikiuosi. Jei taip negalvočiau, neičiau į rinktinę. Mums, treneriams, patogiau darbą pradėti nuo kuklių tikslų, nes kitaip gali apsišaukti, pralaimėti ir nudegti. Bet žinau, kur einu, todėl kitokių tikslų nėra. Nebus tikslas laimėti tam tikrą skaičių rungtynių ar patekti į kitą etapą. Tikslai visada turėtų būti medaliai.
– Per pastaruosius metus rinktinėje vis nesiklijuodavo Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio tandemas. Jūs matote juos starto penkete?
– Daug buvo diskusijų apie tai. Pirmas tikslas – rinktinėje turėti visus geriausius žaidėjus. Pas mus gal susidaro tokia situacija, kad daug gerų žaidėjų iš geriausios pasaulio lygos yra toje pačioje pozicijoje. Čia yra trenerių galvos skausmas: padalinti taip minutes, kad surastų geriausią žaidimo braižą. Bet tai – malonus galvos skausmas. Svarbiausia, kad pavyktų visus surinkti. O kai surinksime, bandysime derinti. Turėsime planą A su abiem aukštaūgiais, turėsime planą B su mobilesne sudėtimi. Jei geriausi mūsų žaidėjai žaidžia NBA, nemanau, kad jų nereikėtų kviesti ar laikyti ant suolo.
– Adas Juškevičius jau buvo paskelbęs apie karjeros rinktinėje pabaigą. Bandysite jį sugrąžinti į rinktinę?
– Bandysiu. Manau, jis ypač bus reikalingas „languose“. Kai nėra pagrindinių žaidėjų, kai per trumpą laiką turiu pasiekti rezultatą, man reikės kuo daugiau žaidėjų, kurie žino mano sistemą, jau yra buvę su manimi. Bandysiu kalbėti su Adu. Donatas Motiejūnas mane pasveikino, su juo teko bendrauti. Manau, jis taip pat turėtų būti rinktinėje.
– Ar bandėte kalbėtis su anksčiau rinktinei vadovavusiais strategais? Gal teiravotės, kaip reikėtų planuoti rinktinės darbą per „langus“?
– Kol kas dar neteko. Mane pasveikino Darius Maskoliūnas, apsikeitėme formaliomis žinutėmis. Be abejo, susisieksiu su juo paklausinėti apie užkulisius, trenerius, visą štabą, apie žaidėjus, kuriais liko patenkintas, kuriais nusivylė, kaip kokius žaidėjus geriau išnaudoti.
– Kiek svarbu trenerių štabe turėti specialistų, kurie žino, kas yra FIBA „langai“?
– Turbūt bus tokių žmonių štabe. Man toks FIBA formatas nėra labai sąžiningas: treneris surenka žaidėjus, padaro kelias treniruotes ir tie žaidėjai turi žaisti pergalingai už Lietuvą. Darbas yra nedėkingas, bet reikės jį atlikti.
