Vilniaus „Rytas“ sužinojo savo paskutinius varžovus FIBA Čempionų lygos „Top-16“ etape, kur sostinės ekipos laukia itin sunki ir įtempta kova.
Dar tik pasibaigus grupių etapui paaiškėjo, kad vilniečiai, kartu su Malagos „Unicaja“ savo varžovų lauks J grupėje. Čia, be „Ryto“ ir Ispanijos ACB lygos lyderių, kovos sirgaliams pažįstamos Manisos „Manisa Basket“ ir Stambulo „Galatasaray“ ekipos.
Primename, kad „Rytas“ ir „Unicaja“ į „Top-16“ etapą iškovojo tiesioginį kelialapį, užsitikrinę pirmąsias vietas savo grupių turnyrinėje lentelėje. Likusios dvi komandos turėjo kovoti įkrintamųjų etape, kur Stambulo Galatasaray įrodė savo pranašumą prieš Sant Kventino „BB“, o Martyno Echodo atstovaujama Manisos „Manisa Basket“ nugalėjo Chemnitzo „Niners“ ekipą.
„Ryto“ dvikovos prasidės jau kitą trečiadienį, sausio 29 dieną, kai namuose G. Žibėno auklėtiniai priims Stambulo „Galatasaray“.
Apie būsimas Čempionų lygos kovas, „Ryto“ galimybes vadinamoje mirtininkų grupėje ir laukiančius varžovus kalbėjo Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas.
– FIBA Čempionų lygos „Top-16“ grupė, būkime atviri, atrodo kaip viena stipriausių per pastaruosius kelerius metus „Ryto“ tarptautinėje kelionėje, o tuo pačiu – šiemet stipriausia ir visoje Čempionų lygoje. Ką tai reiškia komandai?
– Seniai neturėjome tokio pajėgumo komandų viename pogrupyje. Varžovai labai rimti, stiprūs, bet mes norime pasitikrinti, kaip mes atrodome bendrame Europos kontekste, ko galime siekti, todėl tik reikia jiems tinkamai pasiruošti. Visos trys komandos labai skirtingos, todėl ir pasiruošimas turės skirtis. Stengsimės patekti ten, kur dar nesam patekę BCL turnyre, norime tomis galimybėmis pasinaudoti.
– „Unicaja“ – Ispanijos ACB lygos sezono lyderis. Kokie jos žaidimo aspektai labiausiai išsiskiria ir daro ją pavojinga? Ar „Rytas“ pajėgus kibti į atlapus tokiai komandai ir ją nugalėti?
– Krepšinyje svarbu ne tik komandos pavadinimas. Labai svarbu yra sistema, kuria žaidžia komanda, ir tęstinumas. Šios komandos pagrindas nepasikeitęs, tai ją daro pavojinga. Didžiausias šios komandos išskirtinumas, kad niekas nežaidžia daugiau dvidešimties minučių. Visi žaidžia mažiau nei dvidešimt minučių per rungtynes. Nėra vieno lyderio, visi turi savo roles, visi žino savo sistemą, todėl kai tu žaidi mažiau minučių, tas žaidimo intensyvumas yra daug didesnis. Tokį žaidimą jie žaidžia Ispanijoje, ir, žinoma, atsineša ir į Čempionų lygą. Pernai su tokiu žaidimu jie tapo čempionais. Tai tikrai bus labai didelis iššūkis mums. Bus įdomu ir mums, ir mūsų fanams pasitikrinti, kas mes esame žaisdami su Čempionų lygos nugalėtojais. Ko ir kiek mums trūksta, kad būtume konkurencingi. O galbūt nieko netrūksta ir galime su jais kautis.
– Dar viena stipri komanda – puikiai pažįstama Manisa. Ši komanda subūrė gerai mums žinomus veidus: Kazį Maksvytį, su kuriuo jums teko dirbti prie Lietuvos rinktinės vairo, taip pat Martyną Echodą, kurį teko treniruoti ne vienus metus. Kas yra pagrindinis šios komandos stiprybės šaltinis ir kaip ketinate su tuo susidoroti?
– Kol kas šią komandą kamuoja traumos. Įkrintamųjų varžybų serijoje ji turėjo daug netekčių, ir Martynas nežaidė, ir keli legionieriai. Jie žaidžia kiekvienas rungtynes, kaip išgyvenimo. Čempionų lyga jai yra tarsi paskutinė galimybė padaryti sezoną sėkmingu ir ji kol kas sėkmingai juo naudojasi. Tai taip pat pavojinga komanda, kurioje vienas žaidėjas gali nuspręsti rungtynių eigą ir pabaigą. Tam turime pasiruošti. Fanai ir mes nekantrauja sutikti tiek Martyną Echodą, tiek Kazį. Tų susitikimų būta ir kai Maksvytis treniravo Kauno „Žalgirį“, tiek kartu dirbta ir rinktinėje. Ir jis supranta daug mano taktinius sprendimus, ir aš jo, tad tai ir palengvina, ir apsunkina situaciją. Vis dėlto tai nėra trenerių dvikova – kausis komandos, o laimės ta, kuri labiau vertins kiekvieną ataką, kuri bus geriau pasirengusi aukotis dėl kiekvieno kamuolio.
– Paskutinis paaiškėjęs varžovas – „Galatasaray“. Tai viena iš geriausiai mums žinomų Turkijos komandų, turinti neabejotinai daug individualiai talententingų krepšininkų. Ar ši komanda išlaiko įprastą Turkijos komandų braižą, ar turi specifinių savybių?
– Teko stebėti visas šios komandos įkrintamąsias rungtynes. Tai taip pat labai stipri komanda. Man patinka jos balansas, ką ji žaidžia viduje, kokį turi fiziškumą, kaip kovoja dėl kamuolių. Ji tikrai turi daug talentų, galinčių nulemti rungtynes. Man patinka, kaip juda jų kamuolys. Tai dar vienas iššūkis mums pasitikrinti, kur esame. Bet tikrai kovosime dėl pergalės tiek namie, tiek išvykoje.
– Artimiausios Čempionų lygos rungtynės – jau kitą savaitę. Pertrauka tarp FIBA Čempionų lygos rungtynių buvo gana ilga. Ar tokia pertrauka netrukdo komandai išlaikyti varžybų ritmą ir maksimalų pasirengimą? Kaip šį laikotarpį komanda ruošėsi pirmajam oponentui?
– Varžybų ritmą stengiamės išlaikyti treniruotėse. Faktas, kad žaidėjui to neužteks, būtinas varžybų adrenalinas, būtinas ir tas apylygių rungtynių stresas, būtina turėti ir įtemptų rungtynių, ko neturėjome jau senokai. Planavome pasiruošimą būsimam varžovui pradėti jau šios savaitės pradžioje, bet tokios progos neturėjome, nes vis dar nežinojome konkretaus varžovo – serija nusikėlė į lemiamas trečiąsias rungtynes.
– Kokią žinutę transliuosite komandai, kad išlaikytumėte kovotojų dvasią?
– Po paskutinio pasirodymo namie trokštame įrodyti, kad tai tebuvo vienos atsitiktinės rungtynės, bet dar svarbiau – noriu, kad kiekvienas žaidėjas, būdamas motyvuotu profesionalu, išliktų piktas, alkanas ir jaustų pasididžiavimą atstovaudamas „Rytui“. Esu tikras, kad visi be išimties norime įrodyti, kad didesnių pergalių norime iškovoti ne tik LKL, bet ir europiniame fronte. Žinome, kad vilniečiai ir mūsų aistruoliai jų tikrai yra pasiilgę.
