Vos trečią sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA rungtyniaujantis Domantas Sabonis už Atlanto jau verčia kalnus – lietuvis yra naudingiausias Indianos „Pacers“, kovojančios dėl aukščiausių pozicijų Rytų konferencijų, žaidėjas ir %%%%%%%%%%0%%%%%%%%%%, kuriose taip ir nepavyko sudalyvauti žymiajam jo tėvui Arvydui.
Negana to, Sabonio pavardę ir kai kuriuos tėčio gabumus aikštelėje paveldėjęs aukštaūgis jau spėjo savo žymą palikti ir Lietuvos krepšinyje – vos 22-ejų sulaukęs Domantas buvo išrinktas geriausiu 2018 m. šalies krepšininku, taip tapdamas antru jauniausiu tokio pripažinimo sulaukusiu lietuviu – jaunesnis šį prizą atsiėmė tik Jonas Valančiūnas.
Vis dėlto Lietuvos krepšinio deimantas nėra tradicinis šios šalies krepšinio mokyklos auklėtinis. Priešingai – gimęs Portlande, kur „Trail Blazers“ ekipoje rungtyniavo jo tėvas, Domantas didžiąją savo vaikystės dalį praleido Ispanijoje – su šeima persikėlęs į šią šalį būdamas septynerių, ją jauniausias A. Sabonio sūnus paliko tik sulaukęs pilnametystės, kai ryžosi įstoti į Gonzagos universitetą Jungtinėse Valstijose.
Tad iš tiesų lietuviškos krepšinio mokyklos produktu laikomas ir kauniečiu NBA lygoje prisistatantis D. Sabonis žaidybinius pagrindus įgavo visai ne Lietuvoje – galima drąsiai sakyti, jog ne vieną vasarą Lietuvos jaunimo rinktinėms atidavęs ir dar 2015-aisiais nacionalinėje vyrų komandoje debiutavęs 211 cm ūgio „centras“ kaip krepšininkas subrendo Andalūzijos regione Ispanijoje, kur jo ir jo vyresnių brolių tobulėjimu rūpinosi Malagos „Unicaja“ ekipai priklausančios „Los Guindos“ akademijos treneriai.
Pasislėpė nuo dėmesio
Nuo 1989 iki 1995 metų Ispanijoje rungtyniavęs A. Sabonis giliai įleido šaknis šioje šalyje – dar dešimtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos krepšinio legenda su žmona Ingrida įsigijo nekilnojamojo turto Andalūzijos regione esančiame Teremolinos miestelyje, į kurį Sabonių šeima persikėlė Arvydui baigus karjerą NBA.
Nors 39-uosius gyvenimo metus tais 2003-iaisiais jau skaičiavęs A. Sabonis dar išpildė savo pažadą ir karjerą baigė Kauno „Žalgiryje“, jo sūnūs tais metais jau ėmė įleidinėti šaknis Andalūzijoje – vengdami didžiulio dėmesio savo vaikams, Saboniai įsikūrė ne dėl krepšinio išprotėjusioje Lietuvoje ar kuriame nors didesniame Ispanijos mieste, o gausiomis turistų bangomis pasižyminčiame Viduržemio jūros pakrantės mieste, kuriame akys į A. Sabonį neretai nukrypdavo tik dėl jo ūgio, o ne dėl šlovingos karjeros su oranžiniu kamuoliu.
Garsiojo krepšininko atžalos, o ypač jauniausiasis berniukas Domantas, tuo metu kaip tik pradėjęs lankyti mokyklą, netruko apsiprasti prie pasikeitusios gyvenimo aplinkos.
„Visi trys Sabonių sūnūs lankė mokyklą ir ėmė žaisti „Unicaja“ jaunimo komandose. Jie greitai priprato prie ispaniško gyvenimo stiliaus – išmoko ispanų kalbą ir komandose nebuvo sutikti kažkaip išskirtinai vien dėl to, jog yra Arvydo Sabonio atžalos, – prisiminė Malagoje leidžiamo dienraščio „Diario Sur“ žurnalistas Enrique Miranda. – Manau, kad nejausdami jokio spaudimo, jaunieji Saboniai Ispanijoje nesijautė lyg svetimoje šalyje – Malaga jiems tapo tikrų tikriausiais namais.“
Apie piečiausiame Europos regione augančius brolius mažai ką žinojo ne tik lietuviai, bet ir patys andalūzai – Sabonių sūnūs su žiniasklaida nebendravo, iki pat kol jiems suėjo 16-17 metų. Vis dėlto Malagos krepšinio aplinkoje dirbantys žmonės žinojo, kad tarp daugybės ispanų jaunuolių krepšinio paslapčių jų mieste mokosi ir vieno geriausių visų laikų Europos krepšininkų atžalos.
Kelią į aukštumas grindė darbštumu
Vienas iš lietuviškąjį krepšinio deimantą Ispanijoje pačiupinėjusių ir formavusių trenerių buvo ir iki šiol „Los Guindos“ sistemoje dirbantis Paco Auriolesas. Ilgesnę laiko dalį ketveriais metais vyresnį Domanto brolį Tautvydą treniravęs ispanas du sezonus dirbo ir su jauniausiuoju Saboniu bei būsimajame NBA talente netruko įžvelgti nuostabios darbo etikos ir begalinės aistros krepšiniui.
„Domas nuo pat ankstyvojo savo karjeros periodo pasižymėjo kaip disciplinuotai ir sistemingai dirbantis žaidėjas. Jis turėjo ir išskirtinę aistrą krepšiniui – aikštėje jis savo talentą išnaudodavo atiduodamas visas jėgas ir nesitaupydamas“, – pasakojo ispanas.
Didžiulę D. Sabonio aistrą krepšinio aikštelėje išskyrė ir IQ kalbinti Malagos sporto žurnalistai, sekę Domanto ir jo brolių augimą.
„Nuo pat karjeros pradžios jis buvo itin sunkiai dirbantis, tačiau nuo to nė kiek nekenčiantis, krepšininkas. Krepšinį jis tiesiog dievina“, – tikino E. Miranda, kuriam pritarė ir jo kolega iš „Malaga Hoy“ Jose Manuelis Oliasas Gonzalezas: „Visi „Los Guindos“ treneriai, su kuriais tik teko šnekėti, išskirdavo, kad Domantas buvo itin pasišventęs savo būsimajam amatui“, – pasakojo malagietis.
Su ne vienu vėliau NBA duris pravėrusiu žaidėju, pavyzdžiui Alejandro Abrinesu, Vitoru Faverani ar Ognjenu Kuzmičiumi, dirbęs P. Auriolesas išskiria dvi žaidėjų kategorijas – vieni yra labiau talentingi, tuo tarpu kiti aukštumų pasiekia sunkiai dirbdami. Nepaisant iš tėvo paveldėto neeilinio aikštės matymo, ispanas mano, jog Domantą derėtų priskirti prie tų, kurie savo kelią nugrindė išliedami daugiau prakaito negu kiti.
„Kiekvienas žaidėjas yra kitoks – kai kurie yra labiau talentingi, o kiti labiau mėgsta dirbti. Domas visuomet išsiskyrė kaip tas, kuris pasižymėjo didžiuliu noru treniruotis ir tą daryti disciplinuotai. Iš visų trijų brolių Sabonių jis neabejotinai buvo sunkiausiai dirbantis krepšininkas, nors Tautvydas per laiką taip pat pasikeitė ir tapo puikiu profesionalu“, – pasakojo „Unicaja“ sistemos dalimi jau antrą dešimtmetį esantis treneris.
Kad kalbos apie Domanto sunkų darbą nėra laužtos iš piršto, patvirtina ir pasakojimai iš jo studijų laikų Gonzagos universitete. Dvejus metus Jungtinių Valstijų šiaurės vakaruose įsikūrusiame universitete mokęsis ir žaidęs lietuvis padėjo komandai du kartus iš eilės prasibrauti tarp 16-os pajėgiausių sezono komandų, o universitete dėl jo darbštumo net ėmė sklisti legendos apie nuo D. Sabonio slepiamus treniruočių salės raktus – esą, lietuvis plušėti į sporto salę traukdavo net ir naktimis.
Kuris Saboniukas – geriausias?
Vis dėlto jauniausias A. Sabonio sūnus paauglystėje nebuvo tokia visa griaunanti mašina kaip jo tėvas, itin jauname amžiuje ėmęs dominuoti net ir vyrų krepšinyje. Apskritai – daugelis abejojo dėl Domanto galimybių tapti geriausiu iš trijų Saboniukų, mat talentingesniu krepšininku kurį laiką laikytas 1992 m. gimęs Tautvydas.
Kartu su Jonu Valančiūnu, Edgaru Ulanovu ir kitais talentingiausiais savo kartos žaidėjais Lietuvos jaunimo rinktinėje žaidęs ir vieną po kito aukso medalius rinkęs T. Sabonis būdamas itin jauno amžiaus dalyvavo treniruotėse ir su pagrindinės „Unicaja“ ekipos žaidėjais, tačiau lemiamo žingsnio, leidžiančio jam iš vaikų ir jaunimo krepšinio pereiti į aukščiausio lygio vyrų varžybas, Tautvydas žengti nesugebėjo – dabar jau 26-erių krepšininkas netapo stabiliu jaunimo rinktinės žaidėju, o beveik visą savo karjerą praleido antrojoje Ispanijos lygoje, kurioje žaidžia iki šiol.
Savo ruožtu iki tol kiek nuvertintą ir tik sunkiu darbu savo tikslus pasiekusį Domantą krepšinio specialistai pastebėjo tik 2013-aisiais, kai 17-metis lietuvis gavo šansą apsivilkti Joano Plazos treniruojamos „Unicaja“ aprangą.
Nors nedaug kas manė, jog jauniausias Saboniukas sugebės įsitvirtinti Eurolygoje rungtyniavusios andalūzų ekipos sudėtyje, skeptikai skaudžiai klydo – vasarą raumenų priaugęs ir išstypęs Domantas įtikino J. Plazą bei jau po kelių mėnesių debiutavo ir Eurolygoje. Būtent tai ir buvo lūžio taškas, po kurio ispanai suprato – iš šio vaikio gali gautis aukščiausio lygio krepšininkas.
„Kai pamatėme jį tą vasarą, likome nustebę – Domantas atrodė aukštesnis ir stipresnis nei anksčiau. Kalbėdamas su žurnalistais jis atskleidė, kad per vasarą itin daug dirbo Lietuvoje. Tai jau buvo nebe vaikas, o vyras – ambicingas ir trokštantis rungtyniauti pirmojoje Malagos komandoje“, – pasakojo E. Miranda, %%%%%%%%%%1%%%%%%%%%%, jog pirmoje vieno žymiausių Ispanijos klubų treniruotėje daugiausiai dėmesio sulaukia jaunuolis, nė neturintis sutarties su komanda – toks žingsnis buvo priimtas siekiant neužkirsti jam kelio kada nors persikelti į NCAA (ši Šiaurės Amerikos studentų lyga draudžia joje žaisti krepšininkams, jau sudariusiems žaidybinę arba reklamos sutartį – Alfa.lt).
Vos užsivilkęs pagrindinės „Unicaja“ komandos aprangą, D. Sabonis ėmė stebinti savo brandžiu ir pamatuotu žaidimu. Nors ir negavo pagrindinio vaidmens, lietuvis būdamas vos 17-os metų amžiaus tapo stabiliu vienos stipriausių Ispanijos ekipų rotacijos žaidėju – iš viso per sezoną Eurolygoje ant parketo pasirodė 19-oje ir aikštėje iš viso praleisdavo po daugiau nei 9 minutes.
Palyginimui, per visą „Žalgirio“ istoriją moderniosios Eurolygos eroje nė vienas 17-metis nėra sužaidęs tokio rungtynių skaičiaus, o jauniausiu, stabiliu komandos nariu tapusiu krepšininku prieš pusantro dešimtmečio buvo tuomet jau 19-ąjį gimtadienį atšventęs Paulius Jankūnas.
„Kai jis debiutavo pirmojoje komandoje ir išvydome jo potencialą, buvo akivaizdu, kad „Unicaja“ gretose jis neužsibus“, – neslėpė E. Miranda, kuriam pritarė ir IQ kalbintas „Malaga Hoy“ žurnalistas J. M. Oliasas Gonzalezas: „Iš pradžių net nebuvome tikri, kuris iš Sabonių yra geriausias – Tautvydas ar Domantas. Vis dėlto situacija pasikeitė, kai pastarąjį išvydome su „Unicaja“ marškinėliais – tuomet viskas tapo aišku“, – neslėpė ispanas.
Malagos klube su J. Plaza ir tuomet „Unicajai“ atstovavusiu Mindaugu Kuzminsku praleistus metus kaip kertinius D. Sabonio karjeroje išskiria ir P. Auriolesas, kuris iš arti galėjo stebėti stulbinamai greitą lietuvio transformaciją iš jauno ir neapsiplunksnavusio krepšininko į subrendusius vyrus apstumdantį žaidėją.
„Pastaruosius savo metus jis praleido treniruodamasis ir žaisdamas Eurolygos komandoje, o tai buvo jo subrendimo taškas. Manau, kad būtent per tuos metus jis geriausiai pasiruošė būsimiems iššūkiams Gonzagoje ir vėlesniam žingsniui į NBA“, – tikino vienas pirmųjų D. Sabonio trenerių.
Lietuvis su andalūzišku akcentu
Nepaisant to, kad visą vaikystę ir paauglystę praleido užsienyje, D. Sabonis save laiko lietuviu – NBA rungtynių metu jis yra pristatomas kaip gimęs Kaune, nors tikroji aukštaūgio gimimo vieta yra Portlandas. Tokį sprendimą A. Sabonio sūnus priėmė iš pagarbos savo tėčio gimtinei ir dėl noro asocijuoti save ne su JAV ar Ispanija, o su Lietuva.
Vis dėlto Domanto saitai su Ispanija jam išvykus į Gonzagą nenutrūko – krepšininkas ir toliau palaiko šiltus santykius su „Unicaja“ piramidės personalu bei bendrauja su daugybe vaikystėje jo partneriais aikštėje buvusių draugų.
Savu jį laiko ir patys andalūzai – šio regiono žiniasklaidoje nuolat mirga pranešimai apie sėkmingus D. Sabonio pasirodymus NBA lygoje, o patys malagiečiai didžiuojasi jų regiono nepamirštančia kylančia stipriausios pasaulio lygos žvaigžde.
„Mums jis yra „lietuvis iš Teremolinos“, – sakė J. M. Oliasas Gonzalezas. – Žinome, kad jis yra ir nori būti lietuviu, tačiau taip pat žinome ir tai, kad jis didžiuojasi galėdamas atstovauti Malagai. Tai jis nuolat pabrėžia ir bendraudamas su mūsų šalies žiniasklaida. Pavyzdžiui, pernai per NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalį Domantas davė interviu vienai iš Ispanijos televizijų, o per jį save vadino „malagueño“ – tai žodis, skirtas apibūdinti iš Malagos kilusius žmones.
Domas nuolatos prisimena savo metus, praleistus Andalūzijoje, ir nepamiršta „Unicaja“ bei „Los Guindos“ narių, su kuriais stengiasi bendrauti nuolat. Nors jis – lietuvis, laikome Domantą vienu iš mūsų“, – pasakojo „Malaga Hoy“ žurnalistas.Laikus, kuomet treniravo būsimąją Lietuvos krepšinio ir NBA žvaigždę, prisiminęs P. Auriolesas didžiavosi savo buvusio auklėtinio šuoliu į padanges – jam D. Sabonis yra lygus bet kuriam jo treniruotam Ispanijos krepšininkui.
„Man didžiulė garbė, kad toks krepšininkas išaugo būtent Malagoje, – kalbėjo P. Auriolesas. – Jis – vienas iš mūsų, malagietis. Negalėčiau sakyti, kad jis kuo nors skyrėsi nuo bet kurio kito mūsų komandose žaidusio krepšininko – nesvarbu, ar tai būtų ispanas, ar kitos tautybės žaidėjas.“
Buvęs „Pacers“ šiuo metu atstovaujančio „centro“ treneris nė kiek neperdeda sakydamas, jog D. Sabonį galima laikyti malagiečiu – tai išduoda net ir Lietuvai atstovaujančio krepšininko akcentas kalbant ispaniškai. Už Atlanto neretai ispaniškų klausimų gaunantis D. Sabonis išgirdęs šią širdžiai mielą kalbą nusišypso – jam ispaniškai šnekėti yra paprasčiausia, mat augant tiek mokykloje, tiek krepšinio akademijoje pagrindinė kalba buvo būtent ispanų.
„Jis, kaip ir jo broliai, tobulai šneka ispaniškai. Netgi išskirčiau, kad jo tartis yra išskirtinai andalūziška – ją atskirti nuo bendrinės ispanų kalbos nėra sudėtinga. Daugelis žmonių Ispanijoje išgirdę D. Sabonį šnekant ispaniškai labai nustemba – nors visi žino, kad jis augo Malagoje, tačiau girdėti užsienietį, šnekantį andalūzams būdingu akcentu, nėra labai įprasta“, – pasakojo J. M. Oliasas Gonzalezas.
🔝 %%%%%%%%%%2%%%%%%%%%% "Me crié en España y soy malagueño"
— UnicajaCB (@unicajaCB) %%%%%%%%%%9%%%%%%%%%%
Un orgullo de nuestra cantera en el mejor baloncesto del mundo %%%%%%%%%%3%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%4%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%5%%%%%%%%%%
🎥 vía %%%%%%%%%%6%%%%%%%%%% %%%%%%%%%%7%%%%%%%%%% 💚💜💪 %%%%%%%%%%8%%%%%%%%%%
Malaga didžiuojasi savo regiono sūnumi, o vienintelis dalykas, dėl kurio gailisi tiek „Unicaja“ klubo vadovai, tiek šios ekipos gyvenimą kasdien sekantys gerbėjai ir žiniasklaidos atstovai, yra per trumpas D. Sabonio žaidimo laikotarpis pagrindinėje Malagos ekipoje – lietuvis apie planus persikelti į kitą Atlanto pusę prakalbo dar nė nesibaigus pirmajam jo sezonui J. Plazos vadovaujamoje komandoje.
„Unicaja“ vadovai tokio žingsnio buvo kiek nustebinti – jie jau buvo pasiruošę pateikti aukštaūgiui ketverių metų sutarties pasiūlymą ir tikėjosi jį išlaikyti bent jau iki NBA naujokų biržos.
Vis dėlto D. Sabonio sprendimas buvo kitoks – jis nusprendė palikti namais tapusią Andalūziją ir NBA svajonės vaikytis būnant po šios lygos skautų padidinamuoju stiklu. Akivaizdu, kad toks sprendimas pasiteisino, nors malagiečiai neabejoja – į stipriausią pasaulio lygą tokios pavyzdinės darbo etikos žaidėjas būtų be vargo prasimušęs ir atstovaudamas Malagos ekipai.
