Žuvininkystės tarnyba tikina: po 12, vėliausiai - 15 metų mūsų krašto upėse plaukios milžiniškos karališkos žuvys. Eršketai. Kol kas prekybos centruose už šį skanėstą tenka kloti didelius pinigus, tačiau ateityje bus galima ir meškerioti, nereikės keliauti į Volgos deltą.
Liepos 7 dienos popietę prie senojo tilto per Šventąją Ukmergėje atriedėjo keletas automobilių. Iš vieno jų išlipo Ukmergės rajono meras, iš kitų - Žemės ūkio ministerijos delegacija, mūsų šalies ir Lenkijos mokslininkai. Vyrai patraukė upės link. Juos apspito smalsuoliai.
Taip prasidėjo, pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽT), istorinis įvykis - eršketų populiacijos atkūrimas Lietuvoje. Tą dieną į Šventąją atvykėliai suleido 30 aštriašnipių eršketų. Pasak ŽT direktoriaus Vytauto Grušausko, tai - šias žuvis tyrinėjančio Lenkijos Stanislavo Sakovičiaus žuvininkystės instituto Olštyne dovana Lietuvai. Lenkai nupirkę Kanadoje aštriašnipio eršketo ikrų, juos išnaršinę, paauginę žuveles porą metų iki 100-200 gramų ir atvežę lietuviams.
V.Grušausko nuomone, šios žuvelės jau pasiekė jūrą, kur paaugs keliolika metų ir sugrįš į Lietuvos upes neršti.
„Prieš porą metų būdamas Lenkijoje sužinojau apie tos šalies bei Vokietijos mokslininkų bandymus atkurti eršketų populiaciją. Pamaniau - reikia ir mums prisidėti prie šių darbų. Pats gyvenau tose vietose, kur kadaise buvo sugaunama eršketų - mano tėvų namas buvo prie Nemuno“, - apie sumanymą grąžinti eršketus į Lietuvos vandenis pasakojo ŽT vadovas V.Grušauskas.
Ikrai tapo legenda
Iš tiesų šių žuvų kadaise buvo sugaunama Nemune, Neryje, Šventojoje, Merkyje. Karališkomis jos vadinamos dėl išskirtinio puikaus skonio, ypač legendinių juodųjų ikrų.
Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 mln. metų. Daugiausia laiko jie praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes, paskui vėl grįžta į sūriuosius vandenis. Tiesa, yra eršketų rūšių, kurios visą laiką gyvena gėluose vandenyse (ichtiologai priskaičiuoja daugiau kaip 20 eršketų rūšių).
Baltijos jūroje eršketas įsikūrė po paskutinio apledėjimo, pradėjus šiltėti klimatui. Tai buvo europinis atlantinis eršketas (dar vadinamas Baltijos eršketu, taip pat sturiu). Jo ilgis - 5-6 metrai, svoris iki 400 kg, gali gyventi net 100 metų.
Tačiau ilgainiui europinį atlantinį eršketą išstūmė iš Šiaurės Amerikos į Baltijos jūrą atplaukęs aštriašnipis eršketas, mat pastarasis gali neršti esant žemesnei temperatūrai.
Profesorius Tadas Ivanauskas rašė, kad eršketai Lietuvoje nebuvo labai reti, tačiau sugaudavę jų negausiai, antai 1927-1932 metais - tik apie 300 kg, 1933-1935 metais jų išvis nesugauta. Bet kai pavykdavę ištraukti, džiaugtasi ilgai, mat žuvys būdavo nemažos. Antai po Pirmojo pasaulinio karo Nemune ties Sudargu buvo sugautas 6 metrų ilgio eršketas. Pakrovę jį į vežimą, o uodega vis tiek žeme vilkosi.
1929 metais Nemune prie Lampėdžių buvo sugautas 2 metrų ilgio ir 84 kg svorio eršketas. Jo žvejui Kauno restoranas už šią žuvį sumokėjo 500 litų. O už 1939 metais Nemune ties Vilkija ištrauktą eršketo patelę gauta net 700 litų, mat ji buvo 2,5 metro ilgio ir svėrė 122 kg, iš jos buvo išimta per 10 kg juodųjų ikrų.
Po Antrojo pasaulinio karo eršketai tiek mūsų vandenyse, tiek kitur pasaulyje pradėjo sparčiai nykti. Pasak ichtiologų, pagrindinės priežastys - pernelyg intensyvi verslinė žūklė, migracijos kelius upėse uždariusios užtvankos, vandens tarša. T.Ivanausko duomenimis, paskutinis eršketas Lietuvoje buvo sugautas 1960 metų rugsėjo 26 dieną jūroje prie Nidos. Jis buvo 2,10 metro ilgio ir svėrė 82 kilogramus. Ichtiologas Vytautas Kesminas LŽ sakė radęs pranešimų, jog dar vienas eršketas buvo sugautas 1975 metais ties Palanga.
Šiuo metu tiktai keletas tūkstančių „tikrų“, t. y. laukinių, atlantinių eršketų gyvena Prancūzijos Žirondos upėje ir keliuose jos intakuose. Ši žuvis įrašyta į daugelio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, saugomų rūšių sąrašus.
Kai kurios eršketų rūšys veisiamos ir auginamos verslui uždaruose vandens telkiniuose. Antai Zarasų rajone įsikūrusioje UAB „Vasaknos“ auginami Sibiro, arba rusiškieji, eršketai. Tai didžiausias eršketų auginimo ūkis Lietuvoje. Iš čia jie patenka į prekybos centrus, kur kaina už kilogramą siekia beveik 30 litų.
Ichtiologas V.Kesminas sakė žinąs mūsų šalyje ne vieną privatų telkinį, kur prileista Sibiro eršketų, tik negalįs sakyti pavadinimų - brakonieriai gali išgaudyti.
Entuziazmą įkvėpė ES lėšos
Lenkų ir vokiečių bandymai atkurti eršketų populiaciją Lietuvos žuvininkus sužavėjo. Be abejo, įspūdį padarė ir numatomos šiems darbams europinės lėšos, mat Helsinkio komisijos (HELCOM) patvirtintame veiksmų plane šalys įpareigojamos atkurti išnykusias Baltijos jūros žuvis.
„Vokiečių žuvininkai paprašė Europos Komisijos skirti lėšų šiems darbams. Tai bus tarptautinis projektas, nes Baltijos šalys raginamos prisidėti prie Vokietijos ir Lenkijos vykdomų aštriašnipio eršketo išteklių atkūrimo darbų“, - sakė jau parengtos programos „Aštriašnipio eršketo populiacijos atkūrimo Lietuvos vandenyse“ mokslinis vadovas, Ekologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslų daktaras V.Kesminas.
Pasak V.Grušausko, eršketams veisti vokiečiai ir lenkai planuoja gauti iš Europos Sąjungos apie 4 mln. eurų. „O mes tikimės iš šios sumos gauti apie pusę milijono eurų. Dar truputis lėšų gal būtų skirta iš valstybės biudžeto“, - sakė ŽT vadovas.
ŽT planuoja jau šį rudenį į Šventosios ir Neries upes išleisti dar apie tūkstantį aštriašnipių eršketų. „Lenkai jau nupirko ikrų Kanadoje ir juos inkubuoja. Kitą savaitę mūsų specialistai važiuos pas juos mokytis to darbo, paskui parsivešime eršketukų į Lietuvą. Dalį išleisime, kitus paauginsime Simno ir Rusnės žuvivaisos įmonėse“, - planavo V.Grušauskas.
Pinigai ir žuvys dingsta be pėdsako
Jau parengtame „Aštriašnipio eršketo atkūrimo veiksmų plane 2010-2020 metams Lietuvoje“ prašoma vizitams į Lenkijos eršketų auginimo įmonę, taip pat kontaktams su kitų šalių žuvininkystės įmonėmis ir mokslinėmis institucijomis skirti 10 tūkst. litų.
Pagal planą 400 tūkst. litų kainuos numatyti, kokioje įmonėje bus inkubuojami eršketų ikrai ir pati inkubacinė įranga. Ikrams įsigyti 2011 metais reiktų 30 tūkst., jiems inkubuoti - 20 tūkst., mailiui auginti ir stebėti - 40 tūkst., pašarams parinkti ir įsigyti - 44 tūkst., laikymo sąlygoms optimizuoti - 10 tūkst., jauniklių bendrai ekologinei ir fiziologinei būklei nustatyti - 10 tūkst., pirmajai mailiaus vadai į upes išleisti - 3 tūkst. litų. Populiaciniai ir ekologiniai moksliniai šių žuvų tyrimai 2012 metais įkainoti 50 tūkst. litų.
Tolesnis eršketų auginimas ir motininės bandos formavimas 2012-aisiais kainuotų 20 tūkst., o vėliau, iki 2020 metų, dar apie 50 tūkst. litų. Veterinarinė eršketų reproduktorių priežiūra - 10 tūkst. litų. Iš viso minėtajame plane eršketų populiacijai atkurti numatyta 800 tūkst. litų.
Pasak V.Grušausko, pirmoji finansinė parama jau gauta - 18 tūkst. litų eršketų ikrams šį rudenį pirkti skyrė Žemės ūkio ministerija.
V.Grušauskas ir V.Kesminas neabejoja, kad eršketų populiaciją Lietuvos vandenyse pavyks atkurti. „Lenkai ir vokiečiai juos į savo vandenis jau leidžia - kuo mes blogesni? Gal aš ir nesulauksiu to meto, kai mūsų paleisti eršketukai užaugs ir grįš neršti į Lietuvos upes, nes jūroje jie bręsta apie 15 metų, tačiau jei nė vienas negalvotume apie ateitį, tai ir tos ateities nebūtų“, - svarstė V.Grušauskas.
V.Kesminas neslėpė, kad pirmasis eršketukų išleidimas į Šventąją prie Ukmergės buvo tik pirmoji akcija, iš kurios neverta daug tikėtis. Nors žuvelės paženklintos, tačiau paprastais pigiais ženklais. Jie neskleidžia radijo signalų, todėl neįmanoma susekti, kur šios žuvys yra, ar jau pasiekė jūrą.
„Mes šia akcija visuomenę informavome apie būsimą svarbų darbą ir tikimės jos paramos. Jeigu žvejai, o ir visi žmonės, palaikys šį mūsų sumanymą ir padės apsaugoti eršketų mailių - šios žuvys grįš į mūsų vandenis“, - sakė mokslininkas.
Sapnų sala?
Taip naująjį žuvivaisos projektą pavadino buvęs Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Gedrimas.
„Tai pinigų plovimas. Valdžioje žuvininkystės specialistų nėra, tai ir atsiranda aferistų. Jei eršketus auginti būtų realu ir naudinga - Lenkija, o ir visa Europa būtų užversta tomis žuvimis, tačiau taip nėra, nes esant šaltam klimatui tokie eksperimentai yra afera“, - teigė A.Gedrimas.
Jis priminė, kad eršketus prie Talino jau bandė auginti estai, tačiau įsitikino - neapsimoka. „Ne vienus metus skyriau ekonominiams skaičiavimams, tad įsitikinau: visos septynios iš biudžeto išlaikomos mūsų šalies žuvivaisos įmonės dirba tam, kad maitintų brakonierius. 10-12 mln. litų žuvims veisti kasmet skiria valstybė ir visa tai atitenka brakonieriams, o legalių sugavimų mažėja. Sovietmečiu ežeruose kasmet buvo sugaunama 500 tonų žuvų, o dabar - 23-25 tonos“, - aiškino keliolika metų žuvivaisos srityje dirbęs, o dabar jau pensininkas A.Gedrimas.
Dar kritiškiau kalbėjo Švenčionių rajono tarybos narys Rimantas Čeponis. 2004-2006 metais jis buvo Žemės ūkio ministerijos sekretorius ir kuravo žuvininkystę. „Viskas, kas daroma mūsų žuvininkystėje, - pinigų išmetimas“, - pareiškė jis.
Jo žodžiais, žuvys mūsų šalies ekonomikoje sudaro tik apie 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau dėmesio joms skiriama labai daug, intrigų - ne ką mažiau. „Kai pamėginau Seimui ir Vyriausybei įrodyti, kad valstybinės žuvininkystės institucijos parazituoja, praradau darbą“, - guodėsi R.Čeponis.
Jis teigė netikįs eršketų atkūrimo programa Lietuvoje, nes jo matytieji eršketų atkūrimo darbai Lenkijoje ir Vokietijoje esą vyksta kitokiomis sąlygomis. „Pavyzdžiui, Lenkijoje eršketai auginami šiltuose elektrinių tvenkiniuose. Tai visai kas kita“, - įrodinėjo R.Čeponis.
Rusnėje gyvenantis ichtiologas, mokslų daktaras Kazys Gaigalas daugiau kaip 50 metų tyrė Lietuvos žuvis. „Tuščias darbas“, - pareiškė jis apie eršketų populiacijos atkūrimą. „Neatgaivinsi masiškai to, kas visiškai išnaikinta. Jau bandėme tai daryti. Po karo į Nemuną ir Kuršių marias įleidome tūkstančius eršketinių žuvų sterlių. Kur jos dabar? Nė vienos nebeliko - visas išgaudė. Taip nutiks ir aštriašnipiams eršketams“, - pranašavo mokslininkas. Jo nuomone, realiau būtų atkurti Lietuvoje ungurių išteklius.
Jam pritarė ir UAB „Vasaknos“ direktorius Algirdas Šiukščius. „Jei eršketų prileis į upes - jų ten greitai nebeliks“, - sakė A.Šiukščius.
Ar bus dar viena mailiaus byla?
O ką apie šį projektą mano Lietuvos žvejai? Pakalbinome vieną garsiausių meškeriotojų, keleto knygų apie žūklę ir žuvis autorių, Lietuvos sportinės žūklės čempioną, Sportinės žūklės federacijos viceprezidentą jonavietį Ričardą Adamonį.
„Papasakosiu apie savo projektą. Užpernai į Nerį prie savo namų įleidau 300 šamukų. Ton duobėn, kur mėgstu meškerioti. Jie dabar jau 2 kilogramų. Kad matytum, kaip dabar visi juos gaudo ir valgo! Tas pats nutiks ir eršketams“, - numojo ranka žvejys.
Mūsų pašnekovai priminė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Generalinės prokuratūros neseniai baigtą tirti mailiaus bylą, kurioje kaltinimai dėl dokumentų klastojimo, papirkimo, pasikėsinimo įgyti didelės vertės svetimą turtą įtariami 9 fiziniai asmenys, tarp jų - buvę aukšti valstybės pareigūnai. Ši grupė kėsinosi apgaule įgyti apie 10 mln. litų iš ES fondų ir Lietuvos biudžeto. Vienas iš būdų užvaldyti šias lėšas buvo projektas Vilniaus rajono Mostiškių kaime auginti eršketus.
Atsargiai apie eršketų atkūrimą kalba ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Greičiūnas.
„Aplinkos ministerija šiam sumanymui iš principo pritaria, tačiau suprantu ir skeptikus: sunku bus eršketams mūsų vandenyse, kai toks didelis žvejybos intensyvumas, ypač Kuršių mariose. O tos žuvys aktyviai maitinasi, jų dygliai gerai kimba į tinklus. Šansų joms išgyventi nedaug, o sargybinių prie upių nepastatysi.“
