Kita | Archyvas

Auksu kloti suskystintų dujų terminalo konsultantų keliai

Jurga Tvaskienė
2011-09-12 11:29
Tokyo-gas Negishi LNG Tarminal (courtesy of commons.wikimedia.org). | --Archyvas
Susiję straipsniai

Nors apie būsimąjį suskystintų dujų terminalą ne pirmus metus kalbanti Vyriausybė sėkmės atveju žada pigų ir nenutrūkstamą dujų srautą, bent kol kas šis sumanymas realios naudos duoda tik konsultantams. Tiems patiems, kurie prieš dešimtmetį patarinėjo dėl Būtingės terminalo statybų - vienų brangiausių krašto istorijoje.

Energetikos ministerija (EM), žadėjusi jau ateinančiais metais atidaryti Lietuvai gyvybiškai būtiną Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, šį atidarymą nukėlė į 2014-uosius. Tam, kad žodžiai pagaliau taptų darbais, terminalo statytojai turi vos porą metų, o kol kas vienintelis matomas darbas šia kryptimi - gerokai vėluojant surastas strateginis konsultantas.

Istorija kartojasi

SGD terminalo statybą EM pavedimu organizuojanti valstybei priklausanti „Klaipėdos nafta“ (KN) birželio 30-ąją pasirašė sutartį su vadovaujančia projekto rengimo ir įgyvendinimo patarėja - tarptautine įmone „Fluor“. Ji Lietuvai talkins už esą nedidelę - 38,5 mln. litų - sumą.

„Ši kompanija jau dirbo Lietuvoje - parengė Būtingės naftos terminalo projektą ir kontroliavo statybą. Tuomet irgi nuogąstauta, kad projektas įstrigs, tačiau taip neatsitiko. Todėl parengiamuosius SGD terminalo statybos darbus tikimės baigti rudenį“, - po sutarties pasirašymo tvirtino „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.

R.Masiulis, į valstybinį energetikos sektorių atėjęs iš Vyriausybę ir EM konsultavusios bendrovės „Ernst & Young Baltic“, arba menkai išmano didžiųjų krašto energetikos objektų statybų istoriją, arba sąmoningai iškraipo faktus. Mat Būtingės naftos terminalo, pradėto statyti 1996-aisiais, atidavimas Valstybinei komisijai vertinti gerokai užsitęsė, objektas pabrango daugiau nei dvigubai ir iš esmės po poros metų nuo darbų pradžios privedė „Mažeikių naftą“ (kuriai buvo priskirtas) prie bankroto ribos. Atsakomybę dėl tokios situacijos to meto įvykių liudininkai teigia iš dalies krintant ir ant daugiau nei įdomiomis aplinkybėmis projekto priežiūros konkursą laimėjusios „Fluor“ korporacijos.

„Konsultantų pastangos tuo metu buvo nukreiptos beprotiškai didinti ir parengiamuosius, ir projektavimo, ir statybos darbus. Mes reikalavome sąnaudas mažinti - tai lietė ir bendrovės „Fluor“ veiklą. Dabar, samdant SGD terminalo statybų konsultantus, reikėjo atsižvelgti į kompanijos patikimumą. Šiuo atveju, pasamdžius „Fluor“, man, kaip, manau, ir kitiems, kyla abejonių, ar būtent ši bendrovė yra tinkamas pasirinkimas“, - LŽ tvirtino Būtingės terminalo statybos metu dirbusios konservatorių Vyriausybės premjeras, dabar Krikščionių partijai vadovaujantis Gediminas Vagnorius.

Išskirtinės simpatijos

Pradėtas statyti 1995-aisiais, o 1999 metų vasarą per vargus paleistas naftos terminalas ties Būtinge turėjo tapti alternatyva rusiškam „Družbos“ vamzdžiui ir užtikrinti krašto nepriklausomybę nuo rusiškos naftos - kaip dabar planuojamas SGD terminalas turėtų tapti alternatyva „Gazprom“ dujoms. Tačiau ilgą laiką - iki pat 2006-ųjų, kai iš rankų į rankas ėjusią „Mažeikių naftą“ perėmė Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ - Būtingė iš esmės tarnavo rusiškos naftos eksportui.

Būtingės terminalą projektavusią kompaniją „Fluor“ į Lietuvą atvedęs buvęs energetikos ministras, profesorius Leonas Ašmantas LŽ papasakojo, kad maždaug 1992-aisiais, kai tuometinis energetikos ministras, pasidalijęs rūpesčiais dėl planuojamo naftos terminalo statybos su išeivijos verslininku Vytautu Didžiuliu, išgirdo siūlymą tartis su korporacijos bendrove „Fluor Daniel“. „V.Didžiulis iš karto ir susisiekė su kompanijos vadovybe, o maždaug po dviejų savaičių į Vilnių atskrido „Fluor Daniel“ viceprezidentas. Bet aš su jais jau nieko doro nenuveikiau - pasikeitė Vyriausybė, atėjo Adolfas Šleževičius, ir mano karjera baigėsi“, - kalbėjo nacionalinės energetikos veteranas L.Ašmantas.

Prie Vyriausybės vairo stojus tuo metu gyvavusios Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) atstovui A. Šleževičiui, „Fluor Daniel“ tapo tikra jos favorite. Korporacijos pozicijas ypač sustiprino naftos terminalo statybos pagrindimo studija, kuriai amerikiečiai išleido pusę milijono dolerių (2 mln. litų).

1996-aisiais įvyko oficialus Būtingės naftos terminalo statytojų konkursas, tačiau, to meto liudininkų teigimu, jis labiau priminė užkulisiuose priimtų susitarimų įteisinimą, o ne realias derybas.

Kaip LŽ pasakojo dar 1993 metais sudarytos ekspertų komisijos „Pasiūlymams dėl naftos ir jos produktų terminalo statybos Lietuvoje įvertinti“ narys, tuo metu valstybės konsultantu buvęs akademikas Antanas Kudzys, konkursas buvo visiškas farsas - ypač po to, kai dalis iš 18 komisijos narių dvi savaites JAV už kompanijos lėšas „studijavo „Fluor Daniel“ patirtį“. „Man irgi siūlė kyšį. Bet nenoriu daugiau apie tai kalbėti“, - pareiškė akademikas.

Nuomonės pasikeitė

Pasisėmę patirties JAV bendrovėje, komisijos nariai atmetė prancūzų bendrovės „Bouygues Offshore“ siūlymą statyti stacionarios platformos terminalą, kurį būtų buvę galima eksploatuoti ištisus metus. Nors užsakovai - Lietuvos Vyriausybė - jau tuo metu buvo įspėti, kad „Fluor Daniel“ pasiūlytas plūduro tipo terminalas 120-150 dienų per metus audringoje Baltijos jūroje negalės būti eksploatuojamas, į tai dėmesio atkreipta nebuvo. Tokio nuolaidžiavimo rezultatai dabar žinomi: nuo Būtingės terminalo eksploatavimo pradžios 1999-aisiais Baltijos jūroje įvyko jau septynios avarijos. Didžiausios iš jų, įvykusios 2001-aisiais, metu į jūrą išsiliejo 49 tonos naftos.

Žadėjo finansuoti darbus

A.Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė terminalo projektavimą ir statybos priežiūrą „Fluor Daniel“ patikėjo, kaip teigta, dėl pigiausio pasiūlymo - objektą įrengti už 170 mln. JAV dolerių (780 mln. litų). Be to, pagal 1996-ųjų rudenį pasirašytą sutartį „Fluor Daniel“ ir statybos rangovu nusamdyta Vokietijos bendrovė „Preussag Anlagenbau“ turėjo ir visiškai finansuoti darbus, valdžiai suteikiant valstybės garantijas.

Šis pasirinkimas Lietuvai atsiliepė labai skaudžiai: būtent Būtingės terminalo statybos pademonstravo, kad tokio objekto kaina gali tapti auksinė. Projektas buvo įgyvendintas už dvigubai didesnę sumą nei planuota - oficialiai jis kainavo 300 mln. JAV dolerių (1,2 mlrd. litų). Kokią kainą Lietuva sumokėjo iš tiesų, sunku suskaičiuoti, nes statybų pabaiga buvo finansuojama iš „Mažeikių naftos“ apyvartinių lėšų. Naftos gamykla tokiu būdu buvo privaryta iki bankroto ribos, taip atveriant kelius jos pardavimui kitai JAV bendrovei - „Williams International“, kurią taip karštai protegavo konservatoriai.

Tik 1998-aisiais, kai terminalo statybos darbai teoriškai turėjo būti baigti, o faktiškai jų pabaigos net nesimatė, jau konservatoriaus G.Vagnoriaus vadovaujama Vyriausybė Valstybės kontrolei pavedė išsiaiškinti, kodėl statybos darbų kaina taip stipriai išaugo, „ar teisingai buvo sudaryti kontraktai, ar nebuvo išpūstos sumos“. Specialistai tada konstatavo, kad didžiausią kainos šuolį lėmė tai, jog projektas buvo išskaidytas į mažesnius, kuriuos įgyvendino vis kiti subrangovai, po truputį kiekvieną dalį pabrangindami. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad beveik visos terminalo statybai naudotos paskolos buvo gautos su valstybės garantija - taigi pažadai, kad projektą finansuos rangovai, taip ir nebuvo įvykdyti. Regis, pastarieji apskritai nesuko galvos, kaip racionaliau panaudoti lėšas - juk „nepriklausomybės garantu“ turėjusio tapti Būtingės terminalo statybas valdžia oficialiai deklaravo vykdysianti „bet kokia kaina“.

Lietuvai - bauda

Sutartis su „Fluor Daniel“ ir „Preussag“ buvo nutraukta tik 1999-aisiais, terminalo statyboms artėjant prie pabaigos. Bendrovės kaltintos darbų vilkinimu ir prasta jų kokybe. Tačiau rangovai patys perėjo į puolimą: pareiškę, kad dėl užsitęsusių ir pabrangusių darbų patyrė nuostolių, jie Lietuvai pateikė milijonines pretenzijas - bendra jų suma siekė 156 mln. litų.

Jau tais pačiais metais Vokietijos bendrovei „Preussag“ iš „Mažeikių naftos“ lėšų buvo išmokėta beveik 18 mln. JAV dolerių (72 mln. litų). Dėl „Fluor Daniel“ pretenzijos - 17-18 mln. JAV dolerių (68-72 mln. litų) teismai tęsėsi ne vienus metus. 2003-aisiais Tarptautinis Londono arbitražas nusprendė, kad „Mažeikių nafta“ kompanijai „Fluor Daniel“ turi sumokėti 6 mln. JAV dolerių (apie 18 mln. litų).

Beje, iš esmės dėl Būtingės statybų „Mažeikių naftą“ perėmusi ir didžiulius pažadus prieš tai žarsčiusi „Williams“ iš karto po rangovų pretenzijų pareiškė papildomų išlaidų su Vyriausybe dalytis neketinanti. Tai amerikiečių bendrovei daryti leido sutartys (parengtos konsultuojant dar vieniems šiuo metu ypatingoje EM malonėje esantiems patarėjams - advokatų kontorai „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“, palikusiai ryškų pėdsaką „Williams“ atėjimo ir išėjimo istorijoje). Pagal jas priversti „Williams“ mokėti buvo praktiškai neįmanoma.

Pinigų patarėjams užteks

„Korporacija „Fluor“ dabar konsultuos SGD terminalo statytojus? - kalbėdamas su LŽ stebėjosi Seimo narys profesorius Kęstutis Glaveckas. - Vėl tas pats... Tai - politinės įtakos rezultatas, kaip ir „Williams“ atėjimo istorijoje. Regis, karčios pamokos labai greitai pamirštos. Ar taip elgtis valstybei protinga? Žinoma, ne. Bet valstybė valdoma interesų, o jie yra ir vietiniai, ir tarptautiniai. Deja, tai reikia pripažinti.“

Istorijos pamokas valdžia, regis, iš tiesų yra linkusi pamiršti. Šiaip ar taip, „Fluor“ strateginiu konsultantu ir vėl pasirinkta vadovaujantis mažiausios kainos pasiūlymu. Tik šį kartą - įvertinus ne būsimojo SGD terminalo darbų, bet pačios konsultantų bendrovės paslaugų įkainius. Kaip jau minėta, iki 2014 metų „Fluor“ SDG terminalo statybą kuruojančiai KN patarinės už 38,5 mln. litų. Tiesa, užsieniečiams buvo ketinama mokėti dar daugiau - net 50 mln. litų, nes tokie esą tarptautiniai įkainiai. Dar KN vadovas R.Masiulis džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko gerokai sutaupyti.

Ar taip bus iš tiesų, nežinia, nes birželį pasirašytoje sutartyje su „Fluor“ yra fiksuotas gana įdomus momentas. „Į nurodytą sutarties kainą (pasiūlymų vertinimo tikslais) buvo įtrauktos 1000 konkurso nugalėtojo „Fluor S.A.“ specialistų darbo valandų, nenumatytų, bet projekto įgyvendinimui būtinų paslaugų teikimui, kurių tikslaus pobūdžio ir apimties AB „Klaipėdos nafta“ pirkimo metu negalėjo prognozuoti, o sutarties vykdymo metu pirks pagal poreikį, t. y. daugiau arba mažiau nei numatytas 1000 valandų“, - rašoma sutartyje.

Kaip tvirtina KN smulkiųjų akcininkų atstovas Julius Sabaliauskas, ši nuostata reiškia viena: atveriama galimybė konsultantei „Fluor“ sumokėti tiek, kiek ji paprašys. Šiam tikslui pinigų, kaip teigiama, neturėtų pritrūkti: kaip tikina KN vadovas R.Masiulis, įmonė finansinių rezervų „turi prikaupusi sočiai“. Kaip nurodoma KN finansinėje ataskaitoje, dabar „rezervai“ siekia kiek daugiau nei 68 mln. litų. Jei prie šių pinigų būtų pridurta dar 26,9 mln. litų 2010 metų pelno, KN turėtų tiek, kiek reikia... patarėjo konsultacijoms ir projektavimui apmokėti.

Atsakomybė - valdantiesiems

Iki pradedant dirbti patarėjams, Lietuvoje svarstyta, kad SGD terminalas galėtų būti plaukiojantis, maždaug 2 mlrd. kubinių metrų dujų metinio pajėgumo, ir bazuotis pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, ties Kiaulės Nugara. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko manymu, objekto kaina gali siekti apie 200 mln. eurų (690 mln. litų), KN vadovas R.Masiulis kalba ir apie maždaug milijardą litų galimų išlaidų.

Tačiau būtent patarėjas ir turės argumentuotai pasakyti, koks bus galimas terminalo veiklos modelis, technologija, investicijų sumos ir panašiai. Tai yra, „Fluor“ už 38,5 mln. litų išaiškins tai, ką taip pat ne už veltui EM ir Klaipėdos uosto užsakymu jau ne kartą ir ne vienoje galimybių studijoje aiškino kiti konsultantai. Kiek jau prigaminta popierių - galimybių studijų - ir kiek milijonų jos valstybei kainavo?

Ar „Fluor“ patarimai bus tiek išskirtiniai, kad jau trejus metus tik žodžiais statomo SGD terminalo darbai pajudės ir realybėje, paaiškės ne anksčiau kaip kitąmet: mat pastarieji konsultantai, R.Masiulio teigimu, per šiuos metus turėtų tik pateikti verslo modelį.

„Nesiimčiau per daug kritikuoti korporacijos „Fluor“, - sako energetikos specialistas, akademikas Jurgis Vilemas. - Tai yra garsi, stipri ir profesionali tarptautinė kompanija. Bet kaip toliau viskas vyksta... Nenorėčiau komentuoti.“

Tuo metu profesorius L.Ašmantas nuogąstauja, kad ir statant SGD terminalą gali pasikartoti Būtingės istorija. „Apie Būtingės terminalo statybas galiu pasakyti: kai pradeda daryti tie, kas neišmano, taip ir baigiasi. Mano manymu, ten kalta buvo Lietuvos pusė. Su SGD terminalu, kaip ir su kitais energetikos projektais, manau, bus tas pats“, - sakė jis LŽ. Jeigu SGD terminalas bus statomas kaip Būtingės terminalas, ar „Klaipėdos naftos“ laukia „Mažeikių naftos“ likimas?

 

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (0)
 .

D. Sabonis – geriausias Vakarų konferencijos savaitės žaidėjas
Krepšinis | 2 min.
Gaisras Los Andželo apylinkėse sunaikino „Lakers“ vyriausiojo trenerio namus
Krepšinis | 2 min.
Geriausi 2024 metų Lietuvos krepšininkai – D. Sabonis ir G. Raulušaitytė
Krepšinis | 3 min.
Mirė legendinis Finikso „Suns“ krepšininkas, atvedęs komandą į NBA finalą
Krepšinis | 2 min.
S. Milinytei – gimtadienio sveikinimai iš šeimos ir „Lakers“ prezidentės J. Buss
Užsienio žvaigždės | 2 min.
Garsus šalies juvelyras V. Jonutis – apie unikalius kūrinius Sabonių šeimai: juos nešioja ir Domanto žmona Shashana
Mada ir grožis | 3 min.
Geriausios M. Buzelio rungtynės NBA: krito ir tritaškiai, ir dvitaškiai
Krepšinis | 2 min.
„Šiaulių – Casino Admiral“ priekinėje linijoje – NBA duris pravėręs jaunuolis
Krepšinis | 2 min.
D. Sabonis vedė „Kings“ į pergalę: lietuvis pasiekė šešioliktą dvigubą dviženklį sezone
Krepšinis | 3 min.
„Kings“ su D. Saboniu pralaimėjo ketvirtąsyk iš eilės
Krepšinis | 2 min.
NBA krepšininkas D. Russellas išreiškė norą atstovauti Lietuvos rinktinei
Krepšinis | 2 min.
Bobas Love'as
Krepšinis | 2 min.
D. Sabonis iš tritaškio zonos atakavo be klaidų
Krepšinis | 2 min.
„Wizards“ su J. Valančiūnu nesulaikė 50 taškų surinkusio jaunojo V. Wembanyamos
Krepšinis | 2 min.
„Bulls“ išplėšė pergalę, M. Buzelis pasiekė blokuotų metimų rekordą
Krepšinis | 2 min.
Lietuvių atstovaujamos ekipos įsirašė pralaimėjimus, geriausiai pasirodė D. Sabonis
Krepšinis | 3 min.
D. Sabonis žibėjo žaisdamas prieš vienus NBA lyderių
Krepšinis | 3 min.
Trys D. Sabonio dviženkliai ir pergalė prieš „Raptors“
Krepšinis | 2 min.
M. Buzelis pasinaudojo suteikta proga – sužaidė rekordines rungtynes NBA
Krepšinis | 2 min.
Lietuvos aukštaūgiai NBA pelnė po 16 taškų: „Kings“ ekipai pergalę išplėšė D. Sabonis
Krepšinis | 3 min.