Kai per patį pasaulio ekonomikos krizės įkarštį Estija įvykdė visus reikalavimus sutvarkyti finansus ir įsivedė eurą, Vakarų spauda ironizavo, kad ji nusipirko paskutinį bilietą į „Titaniką“.
Kartuvių sąmojus. Dabar Vakarų spauda jau nesijuokia iš Estijos, o rodo ją kaip pavyzdį kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms. Estijos skola sudaro vos 6,6 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BVP). Italijos skola pasiekė 120 procentų, Graikijos - 160 procentų, ir net stabilios, turtingos Vokietijos skola sudaro 60 proc. šalies BVP. Negana to, 2011 metais Estijos ekonomika augo 8 procentais.
Puikiai žinau, kad mes, lietuviai, suirztame, išgirdę gerai kalbant apie estus. Imame aiškinti, kad estai išpučia savo laimėjimus, kad jie mėgsta pasigirti ir nėra ten jau viskas taip gerai, kaip jie sako. Teisingi priekaištai. Kas neišpučia? Estai bent jau turi ką išpūsti. Tačiau dėl šventos ramybės apsiribosiu vien užsieniečių įspūdžiais apie šią mūsų sesę-kaimynę.
Graikas Taline
Loukas Nakosmatis, graikas iš Atėnų, savo tėviškėje buvo sukūręs gėlių verslą. Atėnai, jeigu atmestume, Akropolį, Partenoną ir kelias kitas istorines vietas - niūrus, pilkas miestas, ir gėlių jame labai reikia. Loukas pasirašė sutartis su beveik visomis gėlių parduotuvėmis, gėles naktiniu lėktuvu parsisiųsdindavo iš Olandijos, išvežiodavo po parduotuves, ir tikėjosi 10 proc. ar net didesnio pelno. Bet jis pakliuvo į spąstus. Po metų Loukas turėjo skolos raštelių už 30 tūkst. eurų, o po pusantrų metų - jau už 45 tūkstančius. Jam buvo skolingos beveik visos parduotuvės, nes jų savininkai apčiuopė silpnąją Louko vietą - jis buvo priverstas iškrauti gėles parduotuvėse, kol jos dar šviežios. Parduotuvės jį apgaudinėjo kaip tik sugebėjo. Kai atvažiuodavo pikapas su gėlėmis, nebūdavo savininko arba jis aiškindavo, kad šiuo metu neturi pinigų ir pažadėdavo sumokėti vėliau. Bet nesumokėdavo. Galų gale graikas prarado viltį ir išvažiavo į Estiją. Buvę klientai jam vis dar skolingi 45 tūkst. eurų, o jis pats skolingas tokią sumą bankui. Taline Loukas atidarė graikišką restoraną „Artemis“. Valgius gamina pats, o padavėjomis pasamdė dvi estes. „Jos gerai dirba, sąžiningos, ir niekada nevėluoja. Keista valstybė“, - stebisi graikas.
Ispaną nustebino greitis
Ispanas Naphtali Peralis į klausimą, kuo Estija skiriasi nuo kitų šalių, atsako: „Daugeliu smulkių dalykų.“ Čia jis įkūrė savo firmą per pusdienį. Estijoje įmonės įsteigimo greičio rekordas - 18 minučių. „Estų valdžia man sako: „Bravo, Perali, jeigu turi gerą sumanymą - pirmyn!“, - pridūrė N.Peralis.
Pusmečio mokesčių ataskaitai Estijoje sugaištama 20 minučių. O kai pasaulinė krizė įsismarkavo ir teko apkarpyti biudžetą, ministrų kabinetas pradėjo nuo to, kad sumažino sau algas. Jos ir prieš tai nebuvo didelės, nors vyriausybėje dirba tikrai gabūs ir protingi žmonės, kurie privačiame versle uždirbtų kelis kartus daugiau. „Kai Ispanijoje mokiausi universitete, labiausiai apkiautę sulindo į valdiškas tarnybas. Tuoj pat kiekvienas pareikalavo automobilio su vairuotoju, nusipirko tamsų kostiumą, prisitepė plaukus. Bet visuomenė jų veiklos nematė“, - pasakojo ispanas.
Žurnalisto paklaustas, ar Estijoje viskas gerai, N.Perali paaiškino: „Man jie atrodo perdaug šalti. Ispanijoje mane per dieną daugiau kartų apkabina ir pabučiuoja nei čia per visus metus. Bet verslo aplinka čia sąžininga, skaidri, galima pasitikėti policija, politikais ir valdininkais.“
Estai viską iškentė
Vokiečių žurnalistai pabandė išsiaiškinti, kodėl Estija „kitokia“. Kalbėdamas su jais, ekonomikos ministras Juhanas Partsas tik gūžtelėjo pečiais - Estija visiškai normali valstybė. Dvi didžiausios pasaulyje reitingavimo agentūros pakėlė pasitikėjimo Estija reitingą. J.Partsas paskyrė žurnalistams pasimatymą mažoje kavinukėje prie lauke pastatytų staliukų. Ministras atvyko be apsaugininko, be patarėjo ar atstovo spaudai, nuosavu automobiliu, o kavos atsistojo į eilutę. Kalbantis paaiškėjo, kad J.Partsas niekada nieko neužsirašo, nenaudoja jokių aplankų. Viskas sudėta į elektronines duomenų bazes. Jo rašomasis stalas ministerijoje - pirmas Europoje, ant kurio nėra jokių popierių.
J.Partsas pripažįsta, kad valdžia per mažai rūpinasi likimo nuskriaustais piliečiais. Gerai būtų turėti modernią sveikatos apsaugą ir padėti kiekvienam nelaimės ištiktam gyventojui. Tačiau tam reikia pinigų. Vidutinės esto pajamos - tik 800 eurų per mėnesį, tai prilygsta 2700 litų. Todėl estai koncentruojasi į tai, kas veda visuomenę į priekį. Jei seksis verslui, jis duos lėšų. Tuomet jų užteks ir sveikatos apsaugai, ir socialinei rūpybai. Ministras atsisakė komentuoti padėtį Graikijoje. Tik pasakė, kad Estija įnešė indėlį į Graikijos gelbėjimo fondą, nors estų vidutinės pajamos mažesnės nei graikų. „Šią piliulę, - sako ministras, - mūsų piliečiams buvo labai sunku praryti.“
Vokiečių žurnalistai pripažįsta, kad Estijos kelias buvo varginantis ir duobėtas. 2008 metų pasaulinė krizė jai smogė ypač skaudžiai. Prisidėjo ir savas nekilnojamojo turto burbulo sprogimas. 2009-aisiais ekonomika smuko 14 procentų. Tuomet vyriausybė paskelbė žiaurią taupymo programą: kelis kartus sumažino valdininkų skaičių, apribojo išlaidas sveikatos ir socialinei apsaugai. Net Talino gatvėse šviesa buvo išjungiama trečią valandą nakties. Verslininkai 40 proc. sumažino darbuotojų atlyginimus, pažadėdami juos atkurti tik ūkiui atsigavus. Tačiau estai viską kantriai ištvėrė. Nei riaušių, nei protestų nebuvo.
Ši prakaito ir ašarų strategija pasiteisino. 2010 metais Estijos ekonomika atitiko Mastrichto sutarties reikalavimus. Dar daugiau - paaiškėjo, kad jos finansai sveikiausi visoje ES. Taigi stebuklų nebūna. Juos reikia daryti, sukuriant tam atmosferą.
Estai išrado „Skype“
Apie kompiuterinę ryšio sistemą „Skype“ turbūt girdėjote. Jaunimas ja naudojasi kaip pašėlęs. Bet mažai kas žino, kad „Skype“ centras yra Talino priemiestyje, sovietinių laikų penkių aukštų pastate. Tai vieno fantastiškiausių pastarųjų dešimtmečių projektų pasaulyje lopšys.
Keturi Estijos verslininkai-programuotojai susimąstė, kodėl žmonės nesikalba tarpusavyje per internetą - būtų daug pigiau. Ir kodėl negali matyti vienas kito per prijungtą kamerą? Labai sudėtingą programą jie kūrė trejus metus, ir stebuklą padarė. Po to „Microsoft“ nupirko ir „Skype“, ir kitus tokiam bendravimui reikalingus patentus už 8,5 mlrd. dolerių. Dabar kiekvienas gali įsijungti „Skype“ ir be jokio mokesčio paskambinti, kad ir į Australiją.
Šiuo metu tokiu ryšiu pasaulyje naudojasi 170 mln. žmonių. Tarp jų ir pats Stenas Tamkivis, generalinis „Skype“ valdytojas. Jam tik 33-eji. Jis išblyškęs, aiškiai matosi, nuvargęs, bet laimingas. „Skype“ centre atmosfera vakarietiškesnė nei Amerikoje. Vyrų plaukai gali būti sukelti į kumeliuko uodegą pakaušyje, moterų akiniai atrodo kaip iš fantastinio filmo, tačiau visi palinkę prie kompiuterių. Čia pat stovi ir biliardo stalas, jei užeitų noras pažaisti. Po salę bėgioja vaikai, nes juos galima atsivesti, visur primėtyta žaislų. Žinoma, yra ir sauna.
Iš „Skype“ į Estijos biudžetą per metus įplaukia 800 mln. dolerių. Kompiuterius turi beveik visi estai, net ūkininkai ar žvejai. Į šalies Konstituciją įrašyta, kad kiekvienas pilietis turi teisę naudotis internetu viešosiose bibliotekose. Negirdėjau, kad tai būtų įrašyta dar kur nors pasaulyje.
