Užsienio ekspertų parengtoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo į Lietuvą perspektyvų studijoje numatomos trys alternatyvos, kaip geriausia naudoti Klaipėdos (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“: 2024 metais jį išpirkti, nuomoti dar 10 arba 20 metų. Tačiau kuri jų bus pasirinkta, kol kas neatskleidžia nei premjeras, nei energetikos ministras. Neoficialūs šaltiniai teigia, jog laivas tikriausiai bus išperkamas.
„Anksti kažką komentuoti, patvirtinti, kad išpirkinėsime, kol nėra sprendimo. Vyriausybės sprendimas per šiuos metus turi būti padarytas (...). Taip, yra trys variantai“, – BNS pirmadienį sakė Saulius Skvernelis, teigęs tik bendrais bruožais susipažinęs su studijos išvadomis.
Žygimantas Vaičiūnas taip pat patvirtino, jog studijoje numatytos trys alternatyvos. Anot jo, jau netrukus numatoma parengti planą, kaip šis klausimas bus pristatomas Vyriausybei.
„Taip, tos alternatyvos yra pačioje studijoje (...). Studija yra pabaigta. Ieškosime tinkamo formato vienoje ar kitoje komisijoje Vyriausybei pristatyti. Ir tada, remiantis tais rezultatais, matyt, bus tam tikri pavedimai ar įmonei („Klaipėdos naftai“ – BNS), ar ministerijai. (...) Per šią savaitę susidėliosime visą planą, kaip pristatymas bus vykdomas, kokiais formatais tą klausimą spręstume, kol kas viskas šviežia“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Konsultacijų bendrovės „Poyry Management Consulting“ parengta pirminė analizė dėl SGD laivo perspektyvų parodė, kaip skelbta pernai gruodį, jog Lietuvai laivo reikės ir po 2024 metų, kai baigsis jo nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“.
Tuomet skelbta, kad iki kovo pabaigos atlikus detalią kaštų ir naudos analizę, bus paruoštas sprendimas, kaip sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus vartotojams.
2014 m. pasirašyta „Klaipėdos naftos“ ir „Hoegh LNG“ sutartis numato, kad laivas bus išpirktas po 10 metų – 2024-ųjų pabaigoje. 2015 m. Lietuva kalbėjosi su norvegais dėl laivo išpirkimo anksčiau nei po 10 metų, tačiau šie nesutiko. Vėliau „Klaipėdos nafta“ ketino iš bankų skolintis 300 mln. eurų ir išpirkti laivą, tačiau pradėjus konsultacijas su Europos Komisija, Latvija ir Estija dėl galimos ES finansinės paramos SGD terminalui, skolinimosi procedūros buvo sustabdytos.
Tačiau iki pernai rudens trims Baltijos šalims nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo, buvo prarasta galimybė gauti europinę 100–150 mln. eurų ES paramą.
Lietuva ieško būdų sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus, šalyje mažėjant dujų vartojimui bei augant SGD laivo išlaikymo naštai, ypač didžiausiems vartotojams, pavyzdžiui, Jonavos trąšų gamyklai „Achema“.
Visi dujų vartotojai 2017 m. sumokėjo apie 88,5 mln. eurų SGD terminalo mokesčio. Į šią sumą įeina ir pinigai, skirti SGD dujų tiekėjai „Litgas“.
Už SGD laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 56 mln. eurų), o per 10 metų sumokės 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.
