Kamikadzėmis, organų donorais vadinami motociklininkai gali atsipūsti – nuo jų ši etiketė jau nuklijuota. Dabar taip vadinama kita eismo dalyvių grupė – dviratininkai. Vairuotojų apibūdinimu, tai – daltonikai, nepripažįstantys Kelių eismo taisyklių (KET), sudarantys potencialių daug avarinių situacijų ir besijaučiantys aukščiau už kitus eismo dalyvius. Tuo tarpu dviratininkai teigia, kad įsėdę į savo automobilius vairuotojai jaučiasi kaip tankuose.
Kyla klausimas, kodėl kiti eismo dalyviai taip pradėjo vertinti dviratininkus? Atsakymo toli ieškoti nereikia.
POLICIJOS ĮSPĖJIMAS – DĖMESIO, DVIRATININKAI!
Lietuvos kelių policijos tarnybos statistika skelbia, kad per dvi savaites sulaikyta 312 dviratininkų, pažeidusių KET. Anot pareigūnų – išaiškinti 254 neblaivūs dviračių vairuotojai. Skaičiai kalba patys už save.
Dviratininkai – kelių ereliai
Vilniaus meras Artūras Zuokas gali džiaugtis – sostinė išties virsta ekologišku miestu. Kasmet vis daugėja dviračių, tačiau ne kiekvienas dviratininkas pasirūpina savo transporto priemone ir dėl tokių dalykų, pavyzdžiui, kaip žieminės padangos, nesuka sau galvos. Skirtumas tarp motociklininkų ir dviratininkų tas, kad pastarieji neuždaro transporto priemonių žiemoti, o kaip ir automobilių vairuotojai važinėjasi ištisus metus.
Vis dėlto retai galima pamatyti, kad dviratininkas važiuoja šaligatviu. Ir žiemą, ir vasarą jie jaučiasi pilnaverčiai eismo dalyviai ir važiuoja keliu, o ne specialiai pažymėtais takais. Žinoma, ten, kur jų nėra, tai yra natūralu, tačiau dažnas vaizdas bent jau sostinėje – dviračių takas yra, bet juo dviratininkai nevažiuoja.
Ypač stipriai dviratininkai nuo kitų eismo dalyvių skiriasi tuo, kad jiems KET iš tikrųjų mažai rūpi. Tai įrodė ir policijos suvestinė, ir vairuotojai.
„Pažiūrėkite, kaip dviratininkai važiuoja: degant raudonos spalvos šviesoforui visuomet pravažiuos! Per pėsčiųjų perėją važiuoja, bet nesivaro dviračio, šokinėja nuo kelkraščio prie važiuojamosios kelio dalies, ką jau kalbėti apie emigravimą tarp eismo juostų“, – asmenine patirtimi dalijosi vairuotojas Tadas, kuriam praėjusią vasarą atsitiko eismo įvykis, į kurį pateko ir dviratininkas.
Jo teigimu, dviratininkams vertėtų uždrausti važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, nes, įvykus eismo įvykiui, pastarieji neturi jokio draudimo, todėl vairuotojui tenka pačiam iš savo kišenės padengti nuostolius.
Girto pasirinkimas – dviratis?
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai sutinka, kad, daugėjant dviratininkų, gausėja ir pažeidimų, tačiau įspėja, kad šias transporto priemones vairuojantys asmenys nesiskiria nuo kitų eismo dalyvių – jiems taip pat galioja KET, kuriomis turi vadovautis ir jų laikytis.
Apie tai, kad jokių nuolaidžiavimų ir išskirtinių teisių ateityje dviračių vairuotojai gali nesitikėti, liudija pastaruoju metu atliekami pareigūnų patikrinimai. Jų metu pagaunami ne tik įprasti KET pažeidėjai, tačiau ir neblaivūs dviratininkai.
Tai, kad išgėrę vairuotojai kaip alternatyvą automobiliui renkasi dviratį, – Lietuvoje tapo įprasta. Tai rodo LKPT statistika, kurioje daugiausiai neblaivių dviratininkų nustatyta mažųjų miestų apskrityse.
Pareigūnai atkreipia dėmesį ne tik į dviratininkus, tačiau ir pėsčiuosius. Per dvi savaites šalies keliuose išaiškinta 1 015 pėsčiųjų padarytų KET pažeidimų. Šalies sergėtojai įspėja, kad dviratininkai ir pėstieji tamsiu paros metu turi turėti atšvaitų ar vilkėti šviesą atspindinčias liemenes bei laikytis ir nepažeisti KET.
Toleruoti neblaivius dviratininkus?
VšĮ „Du Ratai“ atstovo teigimu, Lietuvoje kol kas pasigendama dviratininkų kontrolės, tačiau tokios bėdos žinomos visame pasaulyje.
„Trūksta švietimo mokyklose, trūksta kontrolės, kitas dalykas – infrastruktūra pas mus nėra gerai sutvarkyta. Pavyzdžiui, dviračių takas įrengtas ant akmeninio tako – kaip įmanoma tokiu grindiniu važiuoti? Nieko kito nebelieka, kaip lįsti į važiuojamą eismo dalį“, – teigė VšĮ „Du Ratai“ atstovas.
Dėl neblaivių dviratininkų pašnekovas teigė žinąs – nieko čia naujo. Jis pastebėjo tik vieną dalyką: neblaivūs dviratininkai turi būti toleruojami kur kas labiau nei išgėrę vairuotojai. Esą dviratininkas gali pakenkti nebent sau, tačiau kyla vienas klausimas. Žinome, kad mūsų šalyje dviratininkai mėgsta važiuoti važiuojamąja kelio dalimi ir laiko save pilnaverčiais eismo dalyviais, tad ar tikrai neblaivus dviratininkas gali pakenkti tik savo saugumui ir ar verta juos išgėrusius toleruoti?
Žala iš dviratininkų – per civilinį ieškinį
Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistikos, kiek eismo įvykių sukelia dviratininkai, išskirti negali, tačiau žalas administruojančių ekspertų vertinimu, tokių įvykių per metus gali būti kelios dešimtys.
„Jeigu vairuotojas yra apsidraudęs kasko draudimu, bendrovė jam atlygina dviratininko sukeltą žalą, tačiau remiantis įstatymais vėliau dviratininkas turi atlyginti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką. Jeigu vairuotojas kasko draudimo neturi, žalos atlyginimo iš dviratininko jis gali reikalauti pateikdamas civilinį ieškinį“, – teigė Audrius Pilčicas, Transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius
Jo teigimu, svarbu pastebėti, kad į automobilį atsitrenkęs dviratininkas gali sukelti tiek kelis šimtus, tiek keliasdešimt tūkstančių litų siekiančią žalą.
„Dviratininkui atsitrenkus į automobilį, dažniausiai jis apibraižomas, įlenkiamas, gali būti išdaužiamas stiklas. Tiesa, gali kilti ir didesnio masto eismo įvykis, kadangi automobilio vairuotojas refleksyviai bando išvengti užkliudyti dviratininką, – automobilio vairuotojas suktelėjęs į šoną gali nuvažiuoti nuo kelio arba atsitrenkti į kitą transporto priemonę. Nustačius dviratininko kaltę, jis turėtų atlyginti automobilių vairuotojams sukeltą žalą“, – pridūrė A. Pilčicas.
Esą siekiant išvengti tokių nuostolių, dviratininkams tikslinga apdrausti savo civilinę atsakomybę.
