Europos Parlamento (EP) narys Valdemaras Tomaševskis antradienį pasinaudojo patogia proga viešai užsipulti pirmininkavimą ES Tarybai baigusią Lietuvą, kaltindamas Vilnių lenkų tautinės mažumos persekiojimu ir politiniu spaudimu teismui, kuris neva lėmęs „drakonišką baudą” įstatymų nesilaikančiam valstybės tarnautojui.
V. Tomaševskis Europos konservatorių ir reformistų politinės grupės, kurioje didelę įtaką turi Lenkijos europarlamentarai, vardu pasisakė po prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbos EP plenarinių posėdžių salėje Strasbūre, oficialiai pristatant Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus.
„Su malonumu galiu pasakyti, kad Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai buvo sėkmingas, – lietuviškai savo kalbą pradėjo V. Tomaševskis, kaip svarbiausią pasiekimą nurodęs susitarimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Europarlamentaras pabrėžė, kad net ir nutrūkusios derybos su Ukraina nebuvo tokia didelė nesėkmė, kaip tvirtina kai kurie komentatoriai.
„Deja, bet pastarieji skandalingi įvykiai Lietuvoje, nukreipti prieš tautinę mažumą, tapo deguto šaukštu medaus statinėje”, – pridūrė V. Tomaševskis, paminėjęs „drakonišką baudą”, kurią, neva patyręs politinį spaudimą, Lietuvos teismas skyrė Šalčininkų rajono administracijos direktoriui Boleslavui Daškevičiui. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis taip pat kalbėjo apie „kraštutinį nacionalizmą” Lietuvoje ir reikalavo, kad Vilnius laikytųsi demokratinių standartų tautinių mažumų apsaugos srityje.
V. Tomaševskis pirmiausiai sulaukė Europos liaudies partijos (EPP) politinei grupei priklausančios parlamentarės iš Lietuvos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės atkirčio. „Ar jūs kalbate frakcijos, ar savo vardu? Jūs, ko gero, žinote, kad Lietuvoje valstybinė yra lietuvių kalba? Noriu paklausti, ar valstybės tarnautojas gali nesilaikyti valstybės įstatymų?” – klausimų pabėrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
LLRA lyderis užsispyręs patvirtino kalbąs visos politinės grupės vardu ir pakartojo, kad „vietininės autochtoninės mažumos Lietuvoje yra persekiojamos”. Jis teigė, kad gatvių pavadinimų lentelės buvo iškabintos prieš daugelį metų, ir tai esą leidę tuo metu galioję įstatymai.
„Kada mes kovojome už nepriklausomybę, Lietuvos lenkai iškovojo šią nepriklausomybę”, – savą istorijos versiją EP plenarinių posėdžių salėje dėstė V. Tomaševskis, tačiau vėliau sulaukė tik kelių Lenkijos europarlamentarų paramos. Dauguma EP narių, dalyvavusių posėdyje, visiškai ignoravo keliamus klausimus dėl tariamos lenkų tautinės mažumos Lietuvoje diskriminacijos. Tiesa, įtakingas Liberalų ir demokratų politinės grupės narys Grahamas Watsonas jau ne pirmą kartą pasinaudojo proga užsipulti Lietuvą dėl neva vykdomo buvusio europarlamentaro Viktoro Uspaskicho persekiojimo. Jis netgi kėlė mintį, kad motyvas tam esanti pastarojo tautybė.
Politinės grupės „Europa laisvei ir demokratijai” vardu kalbėjęs europarlamentaras Rolandas Paksas, priešingai, pasidžiaugė tuo, kad Lietuva įrodžiusi, jog yra subrendusi ir atsakinga Bendrijos valstybė. Vis dėlto jis pasinaudojo proga perspėti, kad ES judėjimas glaudesnės integracijos keliu keliantis pavojų nacionalinių valstybių suverenitetui. „Jeigu šūkis „daugiau Europos” reikš mažiau teisių valstybėms, tai nežada nieko gero”, – sakė R. Paksas.
Posėdžio metu šiltų žodžių pirmininkavimą baigusiai Lietuvai negailėjo ir socialistų bei demokratų grupei priklausanti Vilija Blinkevičiūtė.
Grybauskaitė: Vilniaus viršūnių susitikimas buvo signalas pabusti
EP posėdžio pradžioje prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienio rytą Europos Parlamento (EP) būstinėje Strasbūre pristatė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir daugelis pasisakiusių EP politinių jėgų atstovų vėliau padėkojo Lietuvai už sėkmingą pirmininkavimą.
„Didžiuojuosi, kad mūsų šalis įrodė, jog gali atlikti pirmininkavimo užduotis taip pat gerai, kaip ir ES narės senbuvės. Lietuvos pirmininkavimas buvo išskirtinis – mums teko ne tik dvigubai didesnis nei įprastas darbo krūvis, bet taip pat reikėjo atlaikyti išorinį spaudimą. Džiaugiuosi, kad dirbome kryptingai, nepasidavėme bandymams išmušti mus iš vėžių ir nuveikėme daugiau, nei buvome užsibrėžę“, – sakė D. Grybauskaitė europarlamentarams, kurių, tiesa, į plenarinių posėdžių salę, kaip įprasta, susirinko labai negausiai.
Prezidentė nurodė, kad buvo priimti svarbūs ekonomikos augimui ir žmonių gerovei sprendimai, kurie padėjo išvesti Europos Sąjungą į teisingą kelią. Tarp pagrindinių pirmininkavimo rezultatų buvo paminėtas laiku pasiektas sutarimas dėl 2014 metų ES biudžeto, pažanga kuriant bankų sąjungą ir integruotą ES vidaus energetikos rinką. Pirmininkavimo metu taip pat sutarta dėl strateginių energetikos projektų sąrašo, į kurį pateko ir 6 Lietuvos projektai. Užbaigtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada ir pradėtos su JAV. Gautas mandatas deryboms su Kinija dėl indėlių apsaugos.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad atvira ES buvo vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Lapkritį Vilniuje įvykęs viršūnių susitikimas paskatinęs istorinius pokyčius Rytų partnerystės šalyse, visų pirma – Ukrainoje, kurie labai aiškiai parodę, kad šios šalies žmonės renkasi demokratinę, europinėmis vertybėmis grįstą ateitį. Prezidentė nurodė, kad Ukrainos vadovai, atsisakę pasirašyti asociacijos susitarimą su ES, nuvylė savo žmones.
„Vilniaus viršūnių susitikimas buvo signalas pabusti. ES vis dar yra patrauklus pavyzdys, – sakė D. Grybauskaitė, nurodžiusi, kad ir Lietuvai pirmininkavimas buvo gera proga įvertinti savo galimybes. – Mes atradome, kad sėkmė pirmininkavime neturi nieko bendro su valstybės dydžiu.”
Barroso pabrėžė europinių reformų svarbą
Vėliau kalbėjęs Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pabrėžė sėkmingą kovą su ekonomikos krize. Jis minėjo gerą Airijos, baigusios tarptautinės paramos programą, ir Ispanijos pavyzdį.
„Svarbu pastebėti, kad šių metų pradžioje mes esame geresnėje padėtyje negu kada nors nuo pasaulinės ekonomikos krizės pradžios”, – sakė J. M. Barroso. Jis padėkojo Lietuvos pirmininkavimo komandai už sunkų ir gerai atliktą darbą.
Kaip ateities uždavinius J. M. Barroso nurodė tolesnį darbą, kuriant vadinamąją bankų sąjungą, ir pastangas užtikrinti ekonomikos augimą bei nedarbo mažinimą.
Socialistų ir demokratų politinės grupės lyderis Hannesas Swoboda (Austrija) taip pat dėkojo Lietuvai, tačiau išreiškė abejonių dėl kai kurių ES Tarybos priimtų sprendimų, visų pirma abejodamas, ar pakankamai daroma, kovojant su krizės poveikiu labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. „Mes turime pinigų – kodėl jie neskiriami tiems, kuriems jų labiausiai reikia, vietoje to, kad toliau badytume vieni kitus pirštais?” – retoriškai klausė H. Swoboda.
„Tai iš dalies buvo sėkmė, jeigu kalbėtume apie Moldovą ir Gruziją”, – sakė jis apie Vilniaus viršūnių susitikimą. – Kalbant apie Ukrainą, reikia pasakyti, kad mes aiškiai parodėme, jog pinigai negali visko nupirkti. Jie negali nupirkti reformų.”
Rezultatų pristatymas EP – oficialus baigiamasis pusmetį trukusio pirmininkavimo renginys. Susiklosčius ilgametei europinei tradicijai, kiekvienos pirmininkavimą ES Tarybai pradedančios ir baigiančios šalies vadovai pateikia pagrindines pirmininkavimo kryptis, o vėliau pirmininkavimo rezultatus pristato Europos Parlamentui. Svarbiausius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus pristatė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Grybauskaitė apkaltino V.Tomaševskį siekiant diskredituoti Lietuvą
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį apkaltino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį siekiant diskredituoti Lietuvą tarptautiniu mastu.
Kalbėdama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prezidentė atmetė V.Tomaševskio ir Lenkijos europarlamentarų priekaištus, pabrėždama, kad jokia tarptautinė institucija nenustatė, jog Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos.
„Asmeniškai ponui Tomaševskiui: aš manau, kad jūsų asmeninis siekis ir jūsų politinės karjeros tikslas yra Lietuvos diskreditavimas pačioje Lietuvoje, šiuose rūmuose ir tarptautiniu mastu“, - Europos Parlamente sakė Lietuvos prezidentė.
D.Grybauskaitė vėliau spaudos konferencijoje Europos Parlamente priminė, kad V.Tomaševskio iniciatyva klausimai dėl tautinių mažumų teisių buvo keliami ir Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai.
„Tai buvo daroma didele dalimi asmeniškai pono Tomaševskio, kuris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek Europos Parlamente mėgina diskredituoti Lietuvą. Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus“, - teigė ji.
Pasak prezidentės, lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas mokytis gimtąja kalba - čia lenkai turi galimybę mokytis lenkiškai nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
„Lietuva suteikia geriausias Europoje sąlygas savo mažumoms“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Lietuvos prezidentė teigė, kad klausimai dėl tautinių mažumų keliami, siekiant didesnio populiarumo artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
