Lietuvoje keičiasi prezidentai, Seimo kadencijos, valdančiosios partijos ir vyriausybės. Tačiau įtakingų medžiotojų privilegijos lieka nepajudinamos - dar nuo sovietmečio.
Seimo narė, biologijos mokytoja Danutė Bekintienė ilgai prisimins tą praėjusių metų spalio dieną, kai susiruošė pagrybauti miške prie gimtojo Varėnos rajono Puvočių kaimo. Girioje netrūko žaliuokių, vienur kitur dar pūpsojo baravykai ir geltonavo voveraitės, tad pintinė sparčiai pilnėjo.
Ūmai moteris nustėro: pro ausį tarsi bitė prazvimbė. Tuo pačiu metu D.Bekintienė išgirdo pokštelėjimą. „Supratau - kažkas šovė ir pralėkė kulka paklydėlė. Nejaugi kas nors mane medžiotų? Žinoma, taikėsi kitur, tačiau galėjo baigtis liūdnai man ar kitam grybautojui“, - prisiminė politikė.
Ji tvirtino po ilgos paieškos aptikusi ir kulką. „Stovėjau sugniaužusi ją ir klausiausi, kaip tolumoje aidi šūviai - kažkas medžioja. Grįžusi į Puvočius paklausinėjau žmonių prie parduotuvės, paskambinau seniūnui, girininkui. Niekas nežinojo, kas tą dieną medžioja prie mūsų kaimo. Nejaugi sunku buvo medžiotojams informuoti seniūną, kada ir kur bus medžiojama? Jis būtų bent pakabinęs kaime skelbimą, kad žmonės pasisaugotų“, - sakė politikė.
Puvočių kaimo žmonės jai guodėsi niekada nežinantys, kas ir kada medžioja aplinkiniuose miškuose. „Medžioja, ką nori ir kada nori. Valstybiniuose ar privačiuose miškuose - jiems jokio skirtumo. Net privačiuose miškuose pristatė daugybę medžioklės bokštelių ir pyškina iš jų. Toks bokštelis stovi ir netoli mūsų namų. Pasiūliau eiguliui pakontroliuoti tuos medžiotojus, o jis papasakojo, esą kartą perspėjęs juos išgirdo: „Tu dar kartą išsižiosi...“ Todėl ir bijo paprasti žmonės medžiotojų“, - piktinosi D.Bekintienė.
Sutemus bijo išeiti
Šūviai begrybaujant miške vidury dienos pernai išgąsdino ir Šiaulių rajono Laisvučių kaimo gyventoją Aną Grinkevičienę. „Labai išsigandau ir puoliau namų link. Kol parlėkiau, visą laiką rėkavau, kad nenušautų“, - pasakojo moteris. Laisvučių kaimas ir aplink jį ošiantys miškai - Kurtuvėnų regioninio parko teritorija.
Blogiau baigėsi A.Grinkevičienės šuneliui - jį sodybos kieme sudraskė dvi iš miško atlėkusios medžioklinės laikos. Mažylį puolęs ginti kitas A.Grinkevičienės šuo buvo apdraskytas. Sodybos šeimininkai kreipėsi į policiją, net nurodė, kuriam medžiotojui priklauso laikos, tačiau šis tikino tą dieną su jomis medžiojęs kitur.
Kad kulka paklydėlė - ne fantazija, gali paliudyti ir Kurtuvėnų regioninio parko Valatkių kaimo gyventojai Kristina ir Helmantas Stanevičiai. Jie abu darbavosi savo sodybos kieme, kai virš Kristinos galvos pralėkė kulka. Ligi šiol Stanevičiai bijojo tik sutemus į kiemą išeiti, nes prie jų sodybos dažnai švysčioja prožektoriai ir poška šūviai. „Bet dabar tapo baugu ir dieną po savo kiemą vaikščioti“, - guodėsi sodybos šeimininkas.
Stanevičiai pasakojo sykį su svečiais žavėjęsi netoli sodybos besiganančiomis stirnomis. Ūmai netoli pasirodė visureigis. Prasivėrė langas, išlindo šautuvo vamzdžiai. Keletas šūvių ir pora stirnų krito... Vairuotojas įsivertė jas į bagažinę ir nuburzgė.
Kur šeria, ten ir šaudo
Kurtuvėnų regioninio parko gyventojai piktinasi ir daugybe medžioklės bokštelių, kurių pristatyta pamiškėse. Netoli dažno bokštelio - žvėrių šėrykla. „Medžiotojai papila grūdų, o patys įsirango į bokštelius, geria ir laukia laimikio. Tai ne medžioklės, o žvėrių žudymas“, - peikė žmonės.
Medžiotojų vadovai didžiuojasi, kad šis patyrimas - šaudyti gyvūnus prie jų šėryklų - perimtas iš kultūringų medžioklių krašto Vokietijos: esą taip žvėrys mažiau baidomi.
Įsidrąsinę patyrinėti bokštelius iš arčiau, Kurtuvėnų parko žmonės aplink vieną jų rado daug alaus skardinių ir butelių, kitame - neišgertą degtinės butelį ir užkandos. Šie radiniai juos ir pralinksmino, ir nugąsdino. „O jeigu jie prisigėrę nebeatskirs, kas tolumoje eina - žmogus ar šernas? Ypač sutemus ar per rūką“, - baiminosi kaimiečiai.
„Medžiotojai mano, jog jie gali statyti savo bokštelius kur tik panorėję. Su parko darbuotojais derina retai. Jie privalo aptarti bokštelių statybos vietas su miškininkais, saugomų teritorijų specialistais, valdų savininkais, tačiau to nedaro. Medžiotojai įsitikinę - jeigu jie išsinuomojo plotą medžioklei, gali statyti bokštelį kur nori“, - neslėpė pasipiktinimo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.
Skundų apie medžioklės bokštelius, pastatytus be leidimo, dažnai gauna Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA). Jos prezidentas dr. Algis Gaižutis LŽ sakė, kad LMSA konsultantai tokiais atvejais pataria miškų savininkams pirmiausia pasigilinti į pasirašytą su medžiotojais sutartį.
„Jei sutartyje rašoma tik apie medžioklę, o medžiotojai nesuderinę iš anksto (bent žodžiu) pastatė bokštelį - tai sutarties pažeidimas ir galima reikalauti bokštelį demontuoti. Jei medžiotojai to nedaro, reikia kreiptis į aplinkos apsaugos agentūrą“, - patarė A.Gaižutis.
Paslaptingi gaisrai
Tačiau jau daug kur žmonės su medžiotojų bokšteliais kovoja kitaip - paslapčiomis juos nuverčia ar sudegina. Neseniai buvo nuniokotas bokštelis Alytaus rajono Sudvajų miške. Praėjusį pavasarį Utenos rajone policijai pranešta apie du netoli vienas kito sudegintus medžiotojų bokštelius - Leliūnų seniūnijos Vaitkūnų kaime ir tos pačios seniūnijos Saldotiškio kaime.
Medžioklės bokšteliai buvo nuversti ir Raseinių rajono Liūlių kaimo pamiškėje bei Ignalinos rajono Baušiškės kaime. Šilutės rajone policija užfiksavo du medžioklės bokštelių padegimus - miškuose Kintų ir Juknaičių seniūnijose. Prieš tai viename Rietavo savivaldybės miškų buvo sunaikinti iškart šeši medžioklės bokšteliai.
Tai tik dalis policijos užregistruotų medžioklės bokštelių sunaikinimų, o kiek jų lieka nežinomi?
Sklypų savininkus erzina ir tai, kad važiuodami prie bokštelių medžiotojai išvažinėja pasėlius, o paprašyti atlyginti nuostolius išsisukinėja ar net nesileidžia į kalbas.
Sklypų savininkai pavydi?
Kai kurie sklypų savininkai patys turi teisę laikyti medžioklinį ginklą ir medžioti. Pasakysite - tegul patys ir tvarkosi medžioklės reikalus savo valdoje kaip nori, apsigina nuo miškams ar pasėliams kenkiančių žvėrių?
Tačiau nei medžiotojo bilietas, nei legaliai turimas ginklas dar nesuteikia teisės medžioti savo žemės teritorijoje. Šią teisę reikia gauti iš medžiotojų, kurie dar nuo sovietinių laikų, kai visa žemė priklausė valstybei, yra pasidaliję Lietuvos miškus ir laukus savo medžioklių plotais. Labai įtakingiems - geriausi, paprastesniems - prastesni.
Dabartinis Medžioklės įstatymas nurodo: kurti medžioklės vienetą (taip dabar vadinami medžioklės plotai) galima, jei jis yra ne mažesnis kaip 1000 hektarų. Jei privati valda mažesnė (o taip dažniausiai ir yra, Lietuvoje didžiažemių nėra daug) - galima tik prašyti, kad tavo valdoje medžiojantis būrelis ar klubas sutiktų priimti tave, sklypo savininką, į savo kolektyvą.
O šis nebūtinai savininko paklauso. „Vienas mano rinkėjas, panevėžietis medžiotojas, turintis savo miško, skundėsi, kad jame medžiojantys medžiotojai nepriima jo į savo būrelį. Paradoksalu - žmogui ginklą turėti leidžiama, o medžioti savo valdoje - ne“, - stebėjosi Seimo narys Petras Luomanas.
Valdžios įstaigoms medžiotojai-sklypų savininkai skundžiasi, esą jų teisės pamintos. „Buvusi socialdemokratų Vyriausybė išnuomojo ūkininkų žemes ir miškus be savininkų sutikimo medžiotojų klubams. Dabar prašydami medžiotojų apginti mūsų valdas nuo žvėrių, nuo jų padaromų nuostolių išgirstame tik patyčias. Kodėl ūkininkas-medžiotojas neturi teisės to padaryti pats?“ - klausia laiške Seimui ūkininkas ir medžiotojas Petras Mikėnas iš Rokiškio rajono Laitūnų kaimo.
Žmogus pasakojo, jog dar sovietmečiu miške, kuris dabar priklauso jam, buvo leista medžioti medžiotojų būreliui iš toli. O jis nuo seno yra kito būrelio narys.
„Prašiau tų, kurie ateina medžioti į mano žemę - priimkite mane į savo būrelį. Jie pasakė: „Klok 3 tūkst. litų, tada pagalvosim.“ Iš kitų tiek nereikalauja. Tada paklausiau - kaip apginti savo valdą nuo žvėrių? Pasišaipė: „Šaudyk į viršų - gal nubaidysi.“ Tarsi nežinotų, jog ir už tai mane nubaustų aplinkos apsaugos inspekcija“, - sakė P.Mikėnas.
Dabartinio Medžioklės įstatymo šalininkų nuomone, tokie ir panašūs skundai - pavydas ir noras perėmus medžioklės plotus į savo rankas medžioti lygiai taip pat, gal net daugiau.
Užsimanė lygybės
Įstatyme net nėra numatyta galimybė ūkininkui bet kuriuo metu uždrausti medžiokles jo privačioje valdoje. Tai galima padaryti tik tada, kai sudaromi medžioklės plotai, ir tik per mėnesį. Žinoma, jei apie tai iš kur nors sužinosi.
2005 metais Konstitucinis Teismas nustatė, kad ši ir keletas kitų socialdemokratų valdymo laikais priimto Medžioklės įstatymo nuostatų prieštarauja Konstitucijai ir yra taisytinos. Nuo to laiko praėjo jau daugiau kaip šešeri metai, tačiau Medžioklės įstatymas ligi šiol nepakeistas ir tebekursto privačių valdų savininkų bei medžiotojų konfliktus.
Nepavykus kosmetinių pataisų priimti praėjusios kadencijos Seime paskutiniąją jo darbo dieną, dabar, pasak Medžioklės įstatymo kritikų, parengtas vėl panašus keitimo projektas ir planuojama po Velykų jį svarstyti.
LMSA norėtų, kad medžioklės plotai būtų formuojami tik sudarant sutartis su žemės ir miško savininkais arba valdytojais. Be to, ji siūlo, kad asmeninės nuosavybės teise registruojamas medžioklės plotas būtų ne mažesnis kaip 100 hektarų; jei plotą savo valdoje registruoja keletas medžiotojų - ne mažesnis kaip 300 hektarų; jei medžioja klubas ar būrelis - ne mažesnis kaip 1000 hektarų.
„Konstitucinis Teismas nurodė sudaryti vienodas sąlygas naudoti medžiojamosios gyvūnijos išteklius tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims. O pagal dabartinę tvarką - nuo sovietinių laikų įsitvirtinę kuriame nors plote Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai turi pirmenybės teisę jame medžioti amžinai“, - priminė A.Gaižutis.
Privačių medžioklės plotų asociacijos prezidentas Rimvydas Valiulis siūlo, kad būtų leidžiama steigti privačius medžioklės plotus, ne mažesnius negu 300 hektarų. Tokia galimybė buvo sudaryta, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę ir miškai bei žemės buvo sparčiai privatizuojami. Priėmus dabar peikiamą Medžioklės įstatymą, mažesni negu 1000 hektarų medžioklės plotai buvo uždrausti.
Dabartinio Medžioklės įstatymo šalininkai tvirtina, jog jame nustatyta medžioklės tvarka yra gera. „Mažuose medžioklės plotuose žvėrys bus greitai iššaudyti ir gamta nukentės. Be to, sudaryti nuomos sutartis su visais plotų savininkais praktiškai neįmanoma, nes daug jų gyvena ne savo valdose“, - aiškino Seimo narys medžiotojas Bronius Bradauskas.
Jaunajai kartai priklausantis konservatorius medžiotojas Justinas Urbonavičius ramino, kad priimant naująjį įstatymą kompromisas bus rastas. Tačiau skeptikai kalba, jog medžioklės aistra suvienija skirtingų partijų ir pasaulėžiūrų žmones, todėl dėl esminių dalykų įtakingieji medžiotojai susitars ir savo valdžios bei privilegijų niekada nepraras. „Mūsų Seime galingiausia partija - medžiotojų. Kaip ji norės, taip ir bus“, - apibendrino P.Luomanas.
