Sveikos gyvensenos šalininkas, šiaulietis, verslininkas Saulius Daunoras neslepia turįs ypatingą viziją – Lietuvą paversti taisyklingai judančių žmonių šalimi. Ir tai padaryti pasitelkus Vakaruose jau spėjusią gerokai išpopuliarėti sveikos gyvensenos metodiką kantienika.
Pasak Sauliaus, pradėjus taisyklingai judėti, galėtume išvengti daugybės ligų ir traumų, be vaistų ir operacijų išsigydyti dėl blogos laikysenos atsiradusius susirgimus. Verslininkas neslepia – pats šio metodo griebėsi prispaustas stuburo skausmų, kurie buvo pabloginę netgi jo gyvenimo kokybę.
„Prieš kelerius metus man ne tik skaudėjo nugarą, bet ir buvo užspaustas kairės kojos nervas. Pastebėjau, kad koja pradėjo šlepsėti; einu, ir pėda velkasi iš paskos; eiti sunku, o bėgti visai neįmanoma, ir tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus... Tai kas dabar bus? Tapau pusiau paralyžiuotas... Nuvykau į Kauno klinikas, atlikau tyrimus, ir neurochirurgas pasakė priežastį: „Jums – tarpslankstelinio disko išvarža, kuri spaudžia kojos nervą, ir jūsų pėda dėl to prastai valdoma.“ Ir kaip išeitį pasiūlė operaciją“, – neramų laiką prisiminė S. Daunoras. Apsilankė pas gydytojus ir Šiauliuose. Diagnozė ir gydymo būdas buvo toks pats.
Tuo metu negalavimai slėgė ne tik psichologiškai, bet ir trukdė atlikti suplanuotus darbus, keliauti, žaisti krepšinį. Kliudė darbams sode: žemę sukasti, medį pasodinti. Pradėjo ieškoti alternatyvios išeities operacijai, griebėsi jogos, specialių pratimų stuburui, tačiau jie nebūdavo labai efektyvūs. Kol į rankas Sauliui nepateko šveicarų žurnalistės Benitos Cantieni knyga „Tigro jausmas“ apie jos pačios atrastą taisyklingą judėjimą ir laikyseną.
„Nuo 2008 metų mano gyvenimas pradėjo eiti geryn ir geryn, nes būtent tas katienikos metodas, kuris aprašytas B. Cantieni knygoje „Tigro jausmas“, visiškai pakeitė mano gyvenimą“, – prasitarė S. Daunoras.
Turintieji sveikatos problemų, pasak jo, šio metodo veiksmingumą pajunta labai greitai. 37 pratimai suskirstyti į tam tikras grupes, ir darant jau pirmuosius pratimus, pradedami lavinti pirmaeiliai, gilieji kūno raumenys, dubens dugnas, gilieji stuburo raumenys, diafragma, ir netrukus visas kūnas įgauna anatomiškai taisyklingą laikyseną.
„Jau po kelių seansų jautiesi kaip naujai gimęs, visas kūnas lengvas, maudimas nugaroje išnykęs. Atrodo, kad einant kojos tarsi pačios neša, ir būtent šį jausmą B. Cantieni pavadino „Tigro jausmu“. Iš tikrųjų, nuostabus jausmas, kuris mane dabar lydi kiekviena dieną“, – pasidžiaugė jį patyręs ir netgi taisyklingo judėjimo mokyklą įkūręs S. Daunoras.
Pagal garsios žurnalistės B. Cantieni metodą Europoje dirba 500 terapeutų, akušerių, kinezeterapeutų, osteopatų, lengvojo kultūrizmo, jogos instruktorių. Visi jie savo klientams akcentuoja vieną dalyką – išmokus palaikyti anatomiškai taisyklingą laikyseną ir judėjimą, visos kūno dalys juda kaip vientisa sistema. Tai žmoguje užprogramuota gimstant; mankštinantis pagal šveicarės metodą, nė viena kūno dalis nėra lavinama kitos sąskaita.
Įdomu tai, kad taisyklinga laikysena, judėjimas, naudojant giliuosius raumenis, žmogui yra įgimta, tačiau bėgant laikui mes tai prarandame. Ir tai – viena iš civilizacijos neigiamų pusių. Per daug sėdime ir nenaudojame giliųjų raumenų.
Tikslingiausia juos lavinti pasitelkus kantienikos metodo pratimus. Šitaip jie sustiprinami, ir visas kūnas susilieja į vientisą sistemą. „Tik nereikia įsivaizduot, kad, padarę keletą pratimų iš ryto ar vakare, toliau sėdime suknebę prie kompiuterio. Pradėjus keistis, negali sustot“, – pastebi negalavimus savo valios jėga išsigydęs verslininkas.
Sportiškos išvaizdos, jaunatviškas vyras S. Daunoras akcentuoja pagrindinį kantienikos metodo principą: „Kai aš nemiegu, esu pasitempęs viduje ir atsipalaidavęs išorėje. Vadinasi, mano kūną prilaiko gilieji raumenys, kurie leidžia išoriniams raumenims ilsėtis, išvengti spazmų. Deja, dauguma apie tai nesame nei girdėję ir kasdienybėje darome daugybę klaidų. Netaisyklingai sėdim, stovim, einam, dirbam.“
„Kai ėmiau domėtis šiuo metodu, man pradėjo šiauštis plaukai matant, kaip netaisyklingai žmonės stovi, sėdi ir paprasčiausiai eina. „Tigro jausmo“ knygoje yra aiškiai apibūdinta: turime sėdėti ant kėdės krašto, kojos turi būti laisvos, pėdomis turime remtis į žemę, kad teisingas signalas ateitų į dubens dugną. Tada smegenys duoda impulsą visiems giliesiems stuburo raumenims, ir mes galime ištiesinti savo stuburą – iki pat viršugalvio. Svarbiausia taisyklė, kurios reikia laikytis sėdint – pasitempęs viduje, atsipalaidavęs išorėje. Rankos atpalaiduotos. O štai netaisyklingai sėdintis žmogus nejaučia kontakto su žeme, su grindimis, jo kojos dažniausiai būna pariestos, ištiestos arba koja ant kojos. Dubens dugnas suglemba, ir mes niekaip neištempsim savo stuburo aukštyn ir jį varginame“, – netaisyklingos laikysenos esmę ir žalą dėstė S. Daunoras.
Kantienikos metodas, pasak S. Daunoro, pasiteisina absoliučiai ir visada – darbe, išėjus pasivaikščioti, keliaujant, iškylaujant. Kantienikos metodas, taisyklingas judėjimas tapo ir paties Sauliaus Daunoro kasdienybe.
Jo pastebėjimu, žengdami kiekvieną žingsnį, turime nugalėti žemės traukos jėgą. Dabar gi dauguma žmonių jai besąlygiškai paklūsta, eina bumpsėdami kaip drambliai, trankydami kulnais žemę. Dėl to kitoje savo knygoje ta pati B. Cantieni klausia: „ Kaip jūs einate? Ar jus einate bum bum bum, ar jūs einate cak cak cak – tyliai?“
Knygos autorė taip pat pastebi, kad žmonės stato koją ir visu svoriu ją užgula, smūgiuoja visus savo sąnarius, pradedant pėda ir baigiant klubo sąnariu. Einant pagal kantienikos metodą, dirba visi kojų raumenys, o mūsų koją į priekį stumia dubens dugno raumenys, dalyvaujantys judėjime. Įpratus šitaip vaikščioti, iš karto pajaučiame skirtumą. Įprastai eidami jau po kelių kilometrų jaučiamės kaip po 50 km kelionės: eiti sunku – tarsi neštumėm kokį nors nešulį. O įjungus giliuosius raumenis, dubens dugną, viskas pasidaro lengva – žingsniai tampa lengvi, ir kūnas tarsi plaukia.
„Na, taip. Jeigu aš judėdamas nenaudočiau giliųjų raumenų, turėčiau tas pačias problemas – tą patį pėdos, nugaros skausmą, nors pastaroji problema yra tik nedidelė dalis visų susirgimų, laikui bėgant atsirandančių dėl netaisyklingos laikysenos. Kadangi dirbu sėdimą darbą, prie kompiuterio sėdžiu visada taisyklingai. Visada mano stuburas patemptas, o jeigu lenkiuosi, tai visada tiesia nugara. Nugara niekada negali būti sulinkusi – jeigu ji linksta, atsiranda didžiulis spaudimas į tarpslankstelinius diskus ir būtent dėl to atsiranda jų išvaržos“, – kalbėjo ją spėjęs pamiršti S. Daunoras.
Pasak Sauliaus, pasitelkę šį metodą, galėsime sulaukti ir 120 metų. Mat mūsų kūnas yra idealios konstrukcijos, tik bėgant metams mes ją sugadiname. Kantienikos metodas, anot sveikuolio, pravers ir ką tik pagimdžiusiai mamai, ir mokinukui, ir studentui. Ir netgi skeptiškai į tokius dalykus žvelgiantiems vyrams, pavyzdžiui, norintiems atsikratyti „alaus pilvuko“. Jo griebtis niekada nevėlu.
„Na, iš tikrųjų nevėlu niekada. Net likus trims dienoms prieš mirtį… Bet kuriame amžiuje. Į kantienikos studiją ateina visiškų senučiukių, kurios daro mankštas, nori pagerinti savo sveikatos būklę. O vyrams tiesiog būtina atsisakyti alaus. Alus paskatina tai, kas blogiausio gali ištikti vyrą – sukelti impotenciją. Taigi kam gerti tokį gėrimą?“ – neatremiamą argumentą prieš nesveiką gyvenseną pateikė S. Daunoras.
