43-ejų Gintautas Gudonavičius, draugų vadinamas tiesiog Ginciule, Airijoje gyvena jau ketverius metus. Iš Jonavos kilęs vyras džiaugiasi ne tik geresniu gyvenimu smaragdo saloje, apsaugos darbuotojo darbu, bet ir galimybe atsiduoti muzikai – laisvalaikį jis leidžia su daina. G. Gudonavičius teigia, kad į Lietuvą niekada negrįš dėl tėvynįje vešinčios korupcijos.
Kokie vėjai atpūtė į Airiją?
Aš baigęs aukštąją karinės aviacijos inžinerijos mokyklą Daugpilyje. Mano specialybė –aviacijos ginkluotės inžinierius. Lietuvai atsiskyrus nuo Sovietų sąjungos, baigiau tarnybą, turėdamas aviacijos kapitono laipsnį. Vėliau Lietuvoje dirbau kompiuterių gamybos ir pardavimo firmose, bet informatikos išsilavinimo neturėjau, todėl darbą susirasti buvo vis sunkiau. Pusbrolio Giedriaus iš Oldcastle miestelio paragintas prieš 4 metus atvažiavau į Airiją. Kelis mėnesius padirbėjau, kaip ir daugelis lietuvių, statybose, vėliau kelerius metus dirbau elektroninės apsaugos montavimo inžinieriumi. Paskutiniu metu dirbu didžiausioje Airijos tarptautinėje apsaugos kompanijoje „Niscayah Security“ (buvusi „Bell“). Darbas įdomus ir perspektyvus – visų Airijos bankų apsauga, stebėjimo sistemos, įėjimo kontrolės įrenginiai ir t.t.
Kada susidomėjote muzika? Ar šeimoje yra daugiau muzikantų? Ar lankėte kokius nors būrelius, muzikos mokyklas?
Muzikuoti pradėjau nuo vaikystės. Šeimoje tik senelis grojo akordeonu, armonika ir „triūba“. 1979 metais baigiau Jonavos muzikos mokyklos fortepijono klasę, po dviejų savaičių jau grojau akordeonu, vėliau savarankiškai išmokau skambinti gitara. Buvau Balio Dvariono pianistų konkurso Kauno apskrities nugalėtojas. Aktyviai dalyvavau ir kaip mokyklos užklasinių renginių organizatorius bei dalyvis.
Karinėje mokykloje 5 metus grojau estradiniame ansamblyje elektroniniais vargonėliais bei akordeonu.
Kur koncertuodavote Lietuvoje?
Lietuvoje savaitgaliais grodavau restoranuose „Bernelių užeiga“, vestuvėse ir kituose giminių pobūviuose bei jubiliejuose.
Lietuvoje visada bendravau su rimtais muzikantais, tokiais kaip „Crazy Crown“, Ovidijumi Vyšniausku, dažnai dalyvaudavau kantri muzikos festivaliuose, porą metų buvau Kauno „Pop Art“ festivalio dalyvis su grupe „Bloga reputacija“.
Kokio stiliaus dainas dainuojate, grojate?
Namuose groju tik tai kas man patinka – ramią, lyrišką muziką, bet pobūviuose tenka groti viską ir įvairiomis kalbomis. Įvairių žanrų: šokių bei užstalės kūrinius įvairaus amžiaus bei pažiūrų žmonėms. Jaunimo muzikos nekopijuoju, ją kuria kompiuteriai. O aš groju visada pats, be jokių midi failų ar įrašyto akompanimento, taip galiu gyvai bendrauti su publika – galiu keisti kūrinio tempą, sustoti, sujungti vienodu ritmu įvairias dainų pynes ir šiaip tiesiog šėlti ir išdykauti kartu su ja.
Ar tokio paties stiliaus muzikos ir pats mėgstate klausytis?
Pačiam patinka artrokas, folkrokas, sudėtingos melodijos, besikeičiantys ritmai bei ritmingi klasikos kūriniai. Turiu visus Peter Cetera (buvęs grupės „Chikago“ vokalistas) originalias kompaktines plokšteles.
Kur koncertuojate Airijoje? Kokiose šventėse, renginiuose?
Padedu Dublino lietuviškos mokyklėlės „4 vėjai“ renginiuose, pernai grojau rugsėjo pirmosios atidaryme Lietuvos ambasadoje Airijoje, Mulingare – kaukių baliuje. Oldcastle mieste jau dvejus metus vaikams organizavome kalėdinę eglutę. Jau kelis mėnesius šeštadieniais groju gruzinų restorane, kuriame gaminami ir lietuviški patiekalai. Pagrindinis repertuaras – seni ir visiems gerai žinomi įvairių laikų lietuviškos, rusiškos estrados šlageriai. Taip pat papildau savo kūriniais bei nustebinu kartais atklydusius į restoraną latvius ar ukrainiečius.
Ar instrumentus atsivežėte iš Lietuvos, ar įsigijote Airijoje?
Airijoje turėjau nedidelius vargonėlius, bet svajonė turėti rimtą sintezatorių išsipildė tik pernai.
Ar skiriasi publika Lietuvoje ir Airijoje?
Publika man patinka ir Lietuvoje, ir Airijoje. Ji galbūt skiriasi savo išprusimu, bendravimo kultūra. Sunku išjudinti vestuvininkus, jei abi pusės pykstasi ir nežiūri vieni į kitus, bet labai padeda, jei tarp svečių būna koks dramos, šokio ar šiaip renginių vedimo meistras.
Gal planuojate išleisti savo kompaktinę plokštelę?
Pabandžiau parašyti ir savo kelis kūrinius, bet apie pirmąjį savo CD svajoti dar ankstoka – tiesiog nenoriu įrašinėti bet ko ir bet kaip, o ir neturiu rėmėjų. Tam reikia, kad profesionalas išgirstų ar verta tai daryti. Man patinka Nojaus, kitų savitų Lietuvos muzikantų kūryba, žaviuosi Abariaus improvizacijomis, Kongo energija.
Ar esate brangiai samdomas muzikantas? Jeigu galite, pasakykite, kiek maždaug kainuotų Jūsų paslaugos gimtadienio vakarui?
Nesu brangiai samdomas muzikantas ir publiką linksminu žymiai mažesniais įkainiais, nei dabartiniai muzikantai Lietuvoje – keli šimtai eurų už vakarą ar pobūvį. Vestuvių nevedu niekada ir šiaip nemėgstu kalbėti iš tuščio į kiaurą. Daugiau patinka restoraninis variantas.
Ar planuojate grįžti į Lietuvą?
Į Lietuvą neplanuoju grįžti, nes visą savo gyvenimą, netgi karinėse struktūrose, turėjau „alergiją“ korupcijai, įvairioms machinacijoms, patyčioms, apkalboms bei nesąžiningumui. Aš tiesiog myliu žmones ir man gera, kai jie šypsosi ir linksmai dainuoja, nors trumpam pamiršdami kasdieninius rūpesčius, Tėvynės bei ten likusiųjų artimųjų ilgesį. Man patinka muzika, nepriklausomai ar ji dainuojama lenkų, rusų ar lietuvių kalbomis, ir aš esu tiesiog paprastas, „nepasikėlęs“ ir linksmas. Tiesiog Ginciulė - taip mane vadina būrys draugų Airijoje.
