Seimas antradienį nusprendė, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius sovietų saugumo KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus. Už balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 17 Seimo narių.
Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komitetas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas – 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.
Iki šiol įstatymas numatė, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga, daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
