Kita | Archyvas

Pedofilijos istorijoje – nauja byla: „Venckienės gaują“ kaltina net grėsme valstybei

Dominykas Griežė
2015-07-16 15:25
Neringa Venckienė. | Karolis Kavolėlis / Alfa.lt

Skandalais apipinta pedofilijos istorija, plačiai pradėjusi skambėti po 2009 m. spalį Kaune, kaip įtariama, Drąsiaus Kedžio įvykdytų žudynių, kurių metu buvo nušauti Violeta Naruševičienė ir teisėjas Jonas Furmanavičius, įgauna naują pagreitį – teismui perduota byla, kurioje kaltinimai pareikšti, kaip įtariama, D. Kedžio sesers, buvusios Seimo narės Neringos Venckienės suorganizuotoje nusikalstamoje grupėje veikusiems asmenims. Daugiau nei dešimtis asmenų kaltinami šmeižtu, neteisėtu asmeninės informacijos rinkimu, mirusiojo atminimo paniekinimu ir kitais nusikaltimais. Byla dar birželio mėnesį buvo perduota Kauno apygardos teismui, tačiau šio teisėjai nutarė, kad jos nagrinėti negali, todėl artimiausiu metu bus sprendžiama, kuriame mieste spręsis „Venckienės gaujos“ likimas.

Alfa.lt žiniomis, teismui perduotoje byloje kaltinimai yra pareikšti 11 asmenų – D. Kedžio tetai Audronei Skučienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui ir Violetai Banaičiams, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui ir Seimo nario, konservatoriaus Ryto Kupčinsko padėjėjai Ramintai Baltuškienei.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys teisėsaugos nemalonę, Alfa.lt žiniomis, užsitraukė dėl savo sąsajų su N. Venckiene ir kitais pedofilijos skandalo veikėjais, taip pat ir dėl savo veiksmų ar viešai reikštų pažiūrų.

A. Skučienė šioje byloje kaltinama viešu mirusiojo atminimo paniekinimu, viešu šmeižtu, trukdymu teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, neteisėtu informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu ir šios informacijos atskleidimu ar panaudojimu.

T. Borovec, G. Aidukas, R. S. Rinkevičius, G. ir V. Banaičiai yra sulaukę bene mažiausiai kaltinimų – šiems asmenims teisme teks aiškintis tik dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Buvęs Kedžių šeimos rėmėjas V. Keršis, spaudoje prabilęs apie tai, kad N. Venckienė jam buvo liepusi sekti buvusį Kauno apygardos teismo pirmininką, dabar advokatu dirbantį Albertą Milinį ir jo įsūnį Vaidą Milinį, kuris 2012 m. pabaigoje buvo rastas nušautas, taip pat yra kaltinamas neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimu, tačiau tuo pačiu yra sulaukęs ir kaltinimų dėl mirusiojo atminimo paniekinimo.

Bene rimčiausi kaltinimai pateikti Jonavoje gyvenančiam tatuiruočių meistrui, aktyvistui, pasižymėjusiam kovoje su prekyba kontrabandiniais rūkalais, A. Lobovui ir kauniečiui R. Ščiglinskui – abu vyrai kaltinami ne tik rinkę informaciją apie privatų gyvenimą ir ją panaudoję ar atskleidę, bet ir viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, o už šį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Virtualioje erdvėje kritišką nuomonę valdžios ir ypač prezidentės atžvilgiu deklaruojantis A. Lobovas taip pat yra sulaukęs kaltinimų dėl grasinimų nužudyti.

Alfa.lt susisiekus su R. Ščiglinsku, vienai bendrovei vadovaujantis kaunietis sutiko atskleisti, kodėl sulaukė tokių rimtų kaltinimų – pareigūnams užkliuvo virtualioje erdvėje publikuoti pasisakymai. „Andriui dėl vieno dalyko, o kas liečia mane, aš savo sienoj (socialiniame tinkle – Alfa.lt) buvau parašęs alegorinį pasisakymą, kad reikia sugriauti ir perstatyti per naujo, kaip feniksą prikelti Seimą, Vyriausybę ir taip toliau. Po to parašiau, kad juokauju, aišku, bet kriminalistai nusprendė vis dėlto pateikti kaltinimus“, – teigė R. Ščiglinskas.

„Taip, tai pagrindinė byla. Gaują formuoja iš mūsų“, – sakė kaltinimų sulaukęs vyras.

Tuo metu buvusiai Kauno tarybos narei, R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei pateikti kaltinimai dėl trukdymo teisėjo ar kitų teisės tarnų veiklai ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Visiems baudžiamojon atsakomybėn patrauktiems asmenims taip pat yra pateikti kaltinimai dėl veikimo organizuotoje grupėje.

Alfa.lt žiniomis, 11 asmenų iškelta baudžiamoji byla birželio 23 d. buvo perduota Kauno apygardos teismui, tačiau su ja susipažinęs teisėjas Evaldas Gražys liepos 2 d. priėmė nutartį, kuria konstatavo, kad Garliavos veikėjai Kauno apygardos teisme negali būti teisiami dėl galimo šališkumo – byla šiuo metu yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turės nuspręsti, kuriame Lietuvos mieste bus nagrinėjami galimai padaryti nusikaltimai.

Tokio E. Gražio sprendimo motyvas – Kauno apygardos teismas yra pernelyg tampriai susijęs su šia byla, kad galėtų objektyviai ją išnagrinėti: nukentėjusiuoju su žmona Marija pripažintas A. Milinis yra buvęs ilgametis šio teismo teisėjas ir pirmininkas, o organizuotos grupės sudarymu įtariama N. Venckienė, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, taip pat yra buvusi šio teismo teisėja.

Kaip pažymima nutartyje, šios aplinkybės tiek proceso dalyviams, tiek stebėtojams gali kelti abejonių, ar bylai nagrinėti paskirti Kauno apygardos teismo teisėjai nebus susiformavę išankstinės nuomonės dėl to, kad nukentėjusiuoju yra pripažintas buvęs šio teismo teisėjas.

R. Ščiglinskas Alfa.lt portalui teigė, kad teismas, kuriam teks nagrinėti šią bylą, kol kas dar nėra paskirtas.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (0)
 .