Rinktis pigesnius kompensuojamus vaistus raginami gyventojai, prieš skaičiuodami eurus, turėtų klausti apie veikliąją medžiagą, priemaišas, gamintojo patikimumą. Kartais skirtumas tarp originalaus ir generinio vaisto yra tik kaina, kartais – panašus į „Ferrari“ ir „Žiguli“. Tokią analogiją supratimui apie vaistus paaiškinti pasitelkęs Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis sako, kad aspiriną ar kitas paprastas chemines medžiagas galima rinktis ir pigesnes. O pacientai susiduria su individualaus vaistų paskyrimo problema.
Jei gamintojas patikimas – galima rinktis pigesnį
„Pirkti vaistą tam tikra prasme panašu kaip pirkti mašiną. Jeigu eini pirkti aspirino, o tai yra paprasta cheminė medžiaga, mes pasitikime, kad ji yra gryna ir švari, joje nėra galimai kenksmingų priemaišų, tai yra sintezės metu susidariusių pašalinių dalykų, galima rinktis pigesnį.
Jeigu yra daug priemaišų, jeigu veikliosios medžiagos mažokai, gali išeiti, kad vietoje „Ferrari“ gausite tik „Volkswagen“. Ypač kalbant apie brangius baltyminius vaistus, antikūnus, kuriuos dabar gamina vėžio terapijai, labai svarbu juos kokybiškai pagaminti. Tai yra nelengva, vieno gamintojo nuo kito vaistai gali tikrai stipriai skirtis“, – suprasti vaistų pasirinkimo dilemą pacientams padėti sutiko biochemikas, fizinių mokslų daktaras D. Matulis.
212,6 mln. eurų – tiek pernai išleista vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidoms kompensuoti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai pacientai, visa tai pirkdami, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų, nors rinkdamiesi pigesnius vaistus būtų galėję sutaupyti dvigubai. Susirūpinusios, kad žmonės vaistus perka neracionaliai, valstybinės institucijos paragino dažniau rinktis pigesnius, jei jų veiklioji medžiaga ta pati. Didžiausias brangesnių, arba originalių, ir pigesnių, generinių, vaistų skirtumas – kaina.
„Kol vaistas yra firminis, jį gamina originalūs gamintojai, jie tai daro pagal tam tikrą protokolą, paskui pradeda gaminti ir kiti jau kaip generiką ir nupigina. Mano nuomone, gerai rinktis pigesnius vaistus, generinius, kuriuos gamina patikimos kompanijos. Jeigu gamina mažiau patikimos, veiklioji medžiaga gali būti išskirta nešvariai, gali būti daug priemaišų. Bet paprastų vaistinių cheminių medžiagų sintezė per daugybę metų išdirbta, gana aišku, kas turi išeiti, kokios priemaišos, kaip jas išvalyti – didžiuliai kaštai buvo skirti to vaisto išradimui, o ne jo sintezei, ji sudaro tik nedidelę dalį kainos.
Todėl, pirkdamas aspiriną, acetaminofeną ar kitą paprastą medžiagą, pirkčiau visiškai nekreipdamas dėmesio, kuris gamintojas. Jeigu jis patikrintas, pasitikėčiau ir imčiau pigesnį. Kitaip tikrai permoki: bandai pirkti „Ferrari“, nors tau tikrai užtektų „Volkswagen“, – aiškino vaistų tyrėjas, mokslinės patirties įgijęs JAV Minesotos universitete, apdovanotas Lietuvos mokslo premija už pasiekimus biomedicinos mokslų srityje.
Maždaug 80 proc. atvejų pacientai, mokslininko nuomone, gali drąsiai rinktis pigesnį vaistą, jei cheminė medžiaga – ta pati. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad įtakos kiekvieno vaisto kokybei turi veikliosios medžiagos išgryninimo proceso kokybė, jos laikymas, be to, žmones jos gali paveikti skirtingai. „Reikia labiausiai pasitikėti gydytoju, vaistų parinkimas yra jo atsakomybė, reikia konsultuotis su vaistininku ir žiūrėti konkretų atvejį“, – patarė D. Matulis.
Pacientai nori ne pigiau, o efektyviau
Atsargiai vaistus pagal kainą rinktis siūlytų ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, pati turinti patirties, kaip bandymas nelengvai pritaikytą vaistą pakeisti pigesniu sutrikdė sveikatą. „Vaistą žmogus turi pasirinkti pas gydytoją, pasitardamas su vaistininku, nes turi būti ne pigūs ar brangūs, o efektyvūs arba ne vaistai. Jeigu vienam žmogui tinka pats pigiausias, su ta pačia veikliąja medžiaga, reikia žinoti, kad tie vaistai gali skirtis įvairiais priedais, kurie ne visada sutampa su originalaus vaisto sudėtimi.
Ne kiekvienas pasirinktas pagal pigumą vaistas gali padėti pacientui, dabar tarptautinėse konferencijose daug kalbama, kad žmogui turi būti skiriamas jam geriausiai tinkantis vaistas. Pagal pigumą ir brangumą reikėtų rinktis atsargiai“, – apie būtinybę atsižvelgti į individualius sveikatos rodiklius kalbėjo pacientų teises ginanti specialistė.
Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, pasak jos, dažnai be savo pagrindinio negalavimo turi dar įvairių sveikatos sutrikimų. Renkant jiems vaistus, būna tikras galvosūkis juos suderinti. „Paties žmogaus pasirinkimas tokiu atveju gali ir neduoti teigiamo efekto. Vaistų vartojimas turi būti aptartas individualiai su gydytoju, o ne agituojama nueiti į vaistinę ir rinktis žiūrint į ekraną, kuris vaistas pigesnis. Gaila, kad Ligonių kasa akcentuoja tik pigius vaistus – tai kam tada reikėtų eiti pas gydytoją?“ – retoriškai klausė V. Augustinienė.
Diabetu ilgai serganti moteris pasakojo, kad užtruko pusmetį, kol gydytoja jai parinko tinkamus vaistus kraujospūdžiui reguliuoti. Dabar ji vartoja kelis preparatus, o, pamėginus vieną jų pakeisti, visas derinys sugriūva. „Vienas iš mano vaistų buvo originalus vaistas, jį gydytoja paskyrė dar tada, kai nebuvo kompensuojamas. Paskui atsirado generikas, kardiologė rekomendavo pabandyti, nes vaistas toks pat, tik pigesnis. Pabandžiau, spaudimas pradėjo kilti, pasireiškė šalutinių poveikių, prasikankinau porą savaičių ir grįžau prie senų.
Palyginau abiejų vaistų informacinius lapelius – pagrindinė medžiaga ta pati, bet papildomos skiriasi, jų kiekis kitas“, – savo patirtimi pasidalijo pacientus vienijančios organizacijos atstovė.
Tiesa, insuliną ji sakė vartojanti pigiausią, būtent toks pasirodė esantis efektyviausias. Apie individualaus gydymo svarbą, V. Augustinienės nuomone, turėtų daugiau kalbėti Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama ne vien taupyti lėšas kompensuojamiems vaistams, bet suteikti pacientams visą reikiamą informaciją ir prieinamą efektyvią pagalbą.
Mokslininkas vaistų nevartoja, kol nėra būtina
Valstybinės ligonių kasos atstovai, pristatydami socialinę akciją, skatinančią rinktis pigesnius kompensuojamus vaistus, sakė, kad dažnai žmonių pasirinkimui įtakos turi mitai apie tai, kad brangesnis vaistas yra kokybiškesnis, pagamintas geresniuose fabrikuose, jame nėra tiek daug papildomus šalutinius poveikius sukeliančių medžiagų. „Veiklioji medžiaga yra ta pati ir brangesniame, ir pigesniame vaiste, tie patys kokybės reikalavimai. Pigesni vaistai vartojami ir ekonomiškai stipriose šalyse – pavyzdžiui, Skandinavijoje žmonės juos renkasi dažniau, nors šios šalys turi daugiau lėšų kompensuoti“, – aiškino Ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.
Vis dėlto, visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, tik 63 proc. respondentų geriau rinktųsi pigesnį tos pačios veikliosios medžiagos vaistą.
Mitus apie tai, kad Lietuvos nepasiekia naujausi, geriausi vaistai, biochemikas D. Matulis laiko turinčiais tiesos krislą, jei rinksimės pigiausius, neatsižvelgdami į gamintoją. Vaistus pagaminti sunku, tenka nemažai investuoti į jų sukūrimą, klinikinius tyrimus, paskui, kai atsiranda generinių vaistų, atsiranda tikimybė, kad ne visi gamintojai tai darys kokybiškai.
Renkantis vaistus racionaliai, nepermokant, sutaupytus piliečių pinigus valstybė, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, galėtų panaudoti naujausioms technologijoms, tyrinėjimams, vaistai apskritai pigtų. Tačiau didžiausios investicijos, tyrėjų dėmesys, pinigai, vaistų kūrimo mašina, pasak Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesoriaus D. Matulio, yra Amerikoje – būtent ten gaminami nauji, jeigu paaiškėja, kad jie bus reikalingi, amerikiečiai nori kokybiškiausių vaistų, už juos dažnai permoka. „Mums gerai, kad vaistų požiūriu esame amerikiečių „išlaikytiniai“: jie juos sukuria ir mums gana pigiai parduoda“, – įvertino mokslininkas.
Kalbėdamas apie pagrindinius pacientams svarbius vaistų pasirinkimo principus, jis sakė, kad jiems nereikėtų kliautis tuo, ką perskaito informaciniuose lapeliuose, išgirsta diskusijose su kitais pacientais – verta pasitikėti moksliniais tyrimais ir, nusprendus vartoti vaistus, neeksperimentuoti. „Manyčiau, vaistų sritis yra tokia sudėtinga, vieno vaisto sukūrimas tiek brangiai kainuoja, kad pacientui bandyti gilintis ir pačiam suprasti visus variantus yra sunku. Reikia pasitikėti gydytoju, vaistininku.
Mano nuomone, vaistų nereikia vartoti, kol to nereikia labai stipriai. Aš nevartoju vaistų, nes žinau, kaip stipriai jie veikia, tų medžiagų veikimo didelį efektyvumą, matuoju, kaip jie veikia, kol nėra būtinybės, nevartoju. Bet jeigu būtų reikalas, vartočiau tvarkingai ir teisingai, jokiu būdu nebandyčiau pats susidaryti vartojimo tvarkaraščio, kaip kartais įvyksta su antibiotikais, kai žmonės patys sugalvoja, kiek dienų, kokiomis dozėmis juos gerti, – tik tada vaistai veiktų maksimaliai“, – patarė biochemikas.
