Naujienų portalas Alfa.lt klausia: „Ar užtektinai padaryta stabdant Astravo atominę elektrinę?”
Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, šalia Lietuvos, išties nėra palanki ir saugi kaimynystė Lietuvai. Konkretūs jos statybos planai atsirado dar 2009 m., t.y., praeitos Andriaus Kubiliaus Vyriausybės kadencijos metu.
Dabar reikia įvertinti, kas iš tikrųjų galėjo užkirsti kelią AE atsiradimui Astrave, ir kokios pozicijos dėl tuo metu dar tik planuojamos Astravo AE laikėsi Arvydo Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija bei Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas ėjęs A. Kubilius.
Negalima sakyti, kad konservatoriai tiesiog pražiopsojo AE Baltarusijoje. Viską gerai žinojo, sekė informaciją, net susitikinėjo su Baltarusijos aukščiausiais pareigūnais. Bet kažin kodėl nieko nenuveikė, kad prie pat Lietuvos sienos AE neatsirastų.
2009 m. birželio 16 d. Ministro Pirmininko A. Kubiliaus pavedimu Nr. 36-3826 ministerijoms ir kitoms institucijoms buvo pavesta pateikti informaciją numatomam 2009 m. birželio 26 d. Lietuvos Ministro Pirmininko susitikimui su Baltarusijos Ministru Pirmininku. Tuometinė A. Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija, atsakydama į Ministro Pirmininko pavedimą 2009-06-18 raštu Nr. (10.1-12)-3-789, Lietuvos Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui susitikus su Baltarusijos Ministru Pirmininku, nepasiūlė reikšti susirūpinimo, prieštarauti Astravo AE statyboms, kelti klausimus dėl galimų aplinkosauginių pažeidimų ar numatomoje elektrinėje pagamintos elektros importo ribojimo.
A.Sekmoko vadovaujamos ministerijos rašte apskritai net neužsimenama apie galimą planuojamos Astravo AE žalą ir prieštaravimą jos statyboms. Atvirkščiai, Energetikos ministerija nurodė, kad Baltarusija yra išreiškusi savo suinteresuotumą eksportuoti elektros energiją į Lietuvą nuo 2010 m. ir ateityje, todėl siūloma „paspartinti darbą, organizuojant prekybą elektra tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos“, o tuo tikslu „Lietuvos ir Baltarusijos ūkio subjektams konsultuotis, teikiant sistemines paslaugas, tame tarpe ir suteikiant galios rezervą, bei panaudojant šalių elektrinių reguliacines galimybes“. Galiausiai konstatuojama, kad „Lietuva ir Baltarusija planuoja statyti atomines elektrines, todėl interesas tokiam bendradarbiavimui yra abipusis“.
Ir kas galėtų paneigti, kad šie pasiūlymai nebuvo įgyvendinti? Juk atsimename, koks abipusiai naudingas „bendradarbiavimas“ vyko su Baltarusija, A. Sekmokui vadovaujant Energetikos ministerijai, kai Lietuvos vartotojų subsidijuojama kvotinė elektros energija kartais buvo gaminama ne Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, o perkama Baltarusijoje ir „pateikiama“ kaip pagaminta Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Ar tai nepaskatino Baltarusiją priimti sprendimą dėl Astravo AE statybų ir jau 2009 m. sausį pradėti paruošiamuosius darbus?
Ministras Pirmininkas A. Kubilius per savo kadenciją ne kartą buvo susitikęs su Baltarusijos Ministru Pirmininku ir kitais pareigūnais, turėjo ne vieną progą iškelti Astravo AE statybos klausimus. Aukščiausio lygio susitikimas įvyko 2010 m. birželio 28 d. Minske su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka ir Ministru Pirmininku S. Sidorskiu.
Lietuva turėjo šansą „stumtelėti“ Baltarusijos AE toliau nuo Lietuvos sienų tuomet, kai baltarusiai dar tik rinko vietą šiai statybai. O tai ir vyko tuo metu, kai A.Kubilius susitikinėjo su Baltarusijos atstovais. Deja, elektrinė taip ir liko „nepajudėjusi“...
Atsakingos tarnybos Premjerui A. Kubiliui susitikimo metu su Baltarusijos Prezidentu A. Lukašenka siūlė išsakyti susirūpinimą dėl ketinimų statyti atominę elektrinę prie Lietuvos-Baltarusijos sienos tik 50 km. nuo Vilniaus; kelti klausimus dėl tarptautinių konvencijų aplinkosaugos ir atominės energetikos srityse įgyvendinimo; raginti Baltarusiją atidžiau panagrinėti kitų aikštelių tinkamumą elektrinės statybai, nes Astrave statoma AE kelia grėsmę Lietuvos aplinkai ir gyventojams, o tai neišvengiamai darytų įtaką dvišalių santykių turiniui.
Manau, svarbu prisiminti, kokią poziciją šiame aukšto lygio susitikime išsakė Lietuvos Premjeras ir Baltarusijos Prezidentas. LR Užsienio reikalų ministerijos 2010 m. liepos 1 d. raštu Nr. S2-536RN pateiktoje Ministro Pirmininko A. Kubiliaus vizito Baltarusijoje ataskaitoje Astravo AE klausimu nurodyta, kad Baltarusijos Prezidentas A. Lukašenka išsakė nuomonę, jog nemano, kad reikia „statyti dvi AE vieną šalia kitos, geriau kartu statyti vieną elektrinę“ ir pasiūlė apjungti abu projektus. Į tokį A. Lukašenkos pasiūlymą Ministras Pirmininkas A. Kubilius sureagavo pozityviai, patvirtindamas suinteresuotumą svarstyti šį klausimą.
Taigi, tinkamu laiku Lietuvos Premjerui A. Kubiliui nepareiškus nei susirūpinimo, nei abejonių ar klausimų dėl planuojamos elektrinės, A. Lukašenkai siunčiama aiški žinia –Astravo AE jungiama žalia šviesa. 2011 m. Baltarusija priima lemiamus sprendimus – pasirašo elektrinės statybos kontraktą su Rusijos korporacija „Rosatom“.
Tokia tikroji Astravo AE atsiradimo prie Lietuvos sienų istorija. Ir tauta ją turi žinoti. Konservatoriai, nusitvėrę šią temą rinkimų kampanijai, ėmęsi propagandinės parašų rinkimo akcijos prieš Baltarusijoje statomą elektrinę, vėl nepataikė – Astravo AE lazda turi du galus.
Gegužės pradžioje LR Seimas priėmė rezoliuciją dėl nesaugios Astravo AE galimo pavojaus Lietuvai – Baltarusijai siunčiamas signalas, kad Lietuva neįsileis šioje jėgainėje pagamintos elektros.
Irena Šiaulienė, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė
