Europos Komisijos (EK) palaiminta Vilniaus kogeneracinė jėgainė statyti nepradedama, nors projekte yra atlikti visi paruošiamieji darbai ir atrinktas rangovas. Vis dėlto žalia šviesa dėl interesų grupių įtakos politikams ir valstybės pareigūnų veiksmams jam niekaip neuždegama.
Energetikos ministras vilkina itin svarbų projektą
Ilgiau nei mėnesį energetikos ministerijoje formaliai vilkinamas Europos Sąjungos (ES) paramos projekto finansavimo sąlygų aprašo pasirašymas, kuriam Finansų ministerija pritarė dar vasario mėnesį. Šis dokumentas leistų projekto įgyvendinimui pradėti naudoti EK dar praėjusiais metais patvirtintas ES paramos lėšas.
„Tikslas yra turėti aiškius argumentus, ar tai iš tikro pats optimaliausias europinių lėšų panaudojimas. Tai turime į Europos Sąjungos lėšas taip pat žiūrėti atsakingai, yra kitų būdų, kitų priemonių, dėl to turi būti įsitikinęs, kad šita parama šiems projektams yra išleidžiama geriausiu galimu būdu“, – aiškina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Beje, Finansų ministerijos duomenimis, Energetikos ministerija tesugebėjo iš 411 mln. eurų ES struktūrinės paramos panaudoti tik 0,6 mln. Dabartiniai energetikos ministro veiksmai kelia grėsmę dar netekti 140 mln. eurų paramos, kuri EK jau skirta Vilniaus kogeneracinei elektrinei.
Ministras Ž. Vaičiūnas aiškina, kad neva pasigenda skaičių iš „Lietuvos energijos“, kokios bus galutinės šilumos kainos.
„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas sako, kad visi reikalingi skaičiai jau seniai yra pateikti tiek Lietuvos, tiek ir ES institucijoms. Po labai išsamių vertinimų EK buvo patvirtinta, kad tai optimaliausias projektas, kuris sukurs didžiausią naudą vartotojams.
„Tiesą sakant, jau keletas institucijų derinant ES paramą ir priimant sprendimus dėl šių projektų Lietuvos lygiu. Visais tais etapais buvo teikiamos galimybių studijos, buvo teikiami konkretūs skaičiai, konkretus šilumos kainos lygis, konkretus vartų mokestis atliekų daliai, taip pat apimtys ir gamybos pajėgumai biokuro daliai“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas D. Misiūnas.
Žlugdo konkreti interesų grupė
Laidos „Alfa“ savaitės“ žiniomis, bandymu per Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą yra suinteresuota kompanija „Danpower“, kuri siekia Vilniaus mieste įgyvendinti alternatyvų projektą. Kompanija „Danpower“, kuriai Lietuvoje atstovauja su „Rosatom“ siejamas Alvydas Žabolis, valstybei svarbiu ekonominiu projektų pripažintą „Lietuvos energijos“ įgyvendinamą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą jau kelis kartus nesėkmingai skundė EK, tačiau visi skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Patikimų šaltinių duomenimis, būtent energetikos ministras Ž. Vaičiūnas su viceministru Egidijumi Purliu finansų ministrui Viliui Šapokai pateikė alternatyvų kompanijos „Danpower“ projektą ir svarstė galimybę jo naudai atsisakyti ES paramos Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui. Anksčiau laidoje „Alfa“ savaitė“ buvo atskleista, kad su „Danpower“ derasi ir Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, o Ž. Vaičiūnas pas ministrą A. Sekmoką dirbo viceministru.
Finansų ministras V. Šapoka neneigia, kad energetikos ministras Ž. Vaičiūnas ir viceministras E. Purlys pristatė „Danpower“ pateiktą alternatyvų projektą ir siūlė apsvarstyti galimybę Vilniaus koneneracinei jėgainei atsisakyti ES paramos.
„Mes svarstėm įvairias finansavimo alternatyvas, bet jokių sprendimų, kurie keistų dabartinę situaciją, jų nėra priimta“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Finansų ministras remia projektą
Vis dėlto finansų ministras atmeta tokius Energetikos ministerijos siūlymus ir akcentuoja, kad valstybei ir Vilniaus miestui naudingiausias yra būtent „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas kogeneracinės jėgainės projektas.
„Miestui tai naudinga. Tą patvirtino taip pat ir savo viešais pareiškimais ir miesto meras, ir (yra) išreikštas noras prisijungti netgi dalyvaujant kapitale. Tai aš manau, kad tai bendras interesas, geresnių alternatyvų neteko sutikti“, – sako finansų ministras V. Šapoka.
Skandalingas pasiūlymas sostinės valdžiai
„Alfa“ savaitės“ gautas „Danpower“ pasiūlymas Vilniaus mieste įgyvendinti alternatyvų projektą atskleidžia skandalingas šio pasiūlymo detales.
Siūloma orientuotis ne į kogeneracinių elektrinių, o šiluminių katilinių statybą, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek EK direktyvų reikalavimams, tiek ir Lietuvos nacionalinei energetikos strategijai dėl prioriteto teikimo efektyviausiai gamybai – bendrai gaminant elektros ir šilumos energiją. Įgyvendinus alternatyvų projektą būtų pagaminta apie aštuonis kartus mažiau elektros energijos, nei numatoma „Lietuvos energijos“ įgyvendinamame projekte.
Taip pat „Danpower“ siūlo pastatyti dvi 50 ir 25 MW tik šilumą gaminančias katilines ir Vilniaus savivaldybei iš „Danpower“ 25 metams išsinuomoti neseniai iš „Icor“ susijusios kompanijos įsigytas jau veikiančias biokuro katilines.
„Danpower“ siūloma šilumos pardavimo ir atliekų tvarkymo kaina taip pat yra ženkliai didesnė, nei numatyta „Lietuvos energijos“ įgyvendinamame projekte.
Apie alternatyvų „Danpower“ projektą žino ir „Lietuvos energija“, kurios vadovo teigimu, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas yra naudingesnis, nes šilumos energijos gamybos ir atliekų tvarkymo kaštai yra gerokai mažesni už siūlomą „Danpower“ alternatyvą. Taip pat „Lietuvos energijos“ projekte bus pagamintas daug didesnis kiekis šilumos ir elektros energijos.
„Tiek atliekų tvarkymo kaštai, tiek šilumos kaina „Lietuvos energijos“ vystomo projekto atveju yra mažesni. Taip pat yra didesnė bendra galia, kas yra svarbu, nes išvystoma daugiau naujų pajėgumų, paremtų biokuru ir atliekomis, bei pagaminama ženkliai daugiau elektros energijos. Nes – iš mano turimos informacijos – siūlomame alternatyviame pasiūlyme yra numatoma tik maža elektros energijos gamybos galia. Lyginant tas dvi alternatyvas, mes kalbame ir matom iš tiesų tik vieną projektą, kuris yra vystomas, kuris yra realus, kuriame yra atlikti vis paruošiamieji darbai, kuriame yra atrinktas rangovas, kuriame turime aiškią kainą, ES paramą, visus reikalingus sprendimus, pasiruošimą eiti ir statyti. Kitas projektas vis dar nėra tokio lygio, kurį galima būtų vadinti tikru projektu, t. y. daugiau toks, sakyčiau, pasiūlymas ar mėginimas pasiūlyti kažką, suprantant, kad čia jau situacija yra besivystanti ir pakankamai toli nuėjus, tarsi mėginimas įšokti į traukinį“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas D. Misiūnas.
Ekspertai: kogeneracinės elektrinės yra ateitis
Savo ruožtu energetikos ekspertai sako, kad biokuro katilinių statybą nėra tinkama alternatyva, nes Lietuvoje jų jau pristatyta užtektinai. Ateitis – kogeneracinės elektrinės, kurios sprendžia ne tik pigesnės šilumos, bet ir vietinės elektros gamybos didinimo (Lietuva importuoja iki 80 proc. elektros energijos), energetinės nepriklausomybės ir saugumo užtikrinimo klausimus, todėl būtina įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.
„Tų katilinių jau pristatyta beveik tiek, kiek reikia, daugiau net nelabai ir reikia, bet dabar jau reikėtų investuoti į kogeneracines elektrines. Galvojant apie elektrą, nuosavos elektros generaciją, gamybą, reikia didinti kogeneracinių elektrinių segmentą. Vienareikšmiškai reikia statyti elektrines, nes tai išsprendžia visą eilę problemų, turi daug privalumų. Elektrinė, kuri naudos ir atliekas, ir biokurą, ir gali bet kurį kitą Lietuvos kurą naudoti, kaip durpės, šiaudai. Tai universalūs įrenginiai. Ji gamins kažkokią dalį savo poreikiams elektros energijos, tai yra visi pinigai, kurie šiandien atiduodami į Švediją, Latviją ar Rusiją, jie liks Lietuvos balanse, ekonomikoje – tai kitas privalumas. Energetinės nepriklausomybės, saugumo, patikimumo elementas, t. y. tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, atsinaujinančių išteklių dalies didinimas energijos balanse, čia yra labai daug privalumų, kurie bus pasiekti įdiegus šiuos projektus“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas dr. Vaidas Lukoševičius.
Kaune jau „atsikando“ „Danpower“
„Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas sako, kad privatūs nereguliuojami šilumos gamintojai, iš kurių didžiausias yra „Danpower“, neturėjo esminio poveikio šilumos kainos mažėjimui, o šilumą pardavinėjo už dujinę kainą. Šilumos kainos krito, kai biokurą pradėjo naudoti savivaldybės valdomas šilumos tiekėjas, kuris taip pat itin sumažino iš nereguliuojamų privačių šilumos gamintojų superkamos šilumos kainas.
„Istoriškai pažiūrėjus į faktinius duomenis, tai biokurą naudojančios katilinės pardavinėjo už kainą, kuri buvo labai artima dujinei kainai, ir, tik atsiradus „Kauno energijos“ gamybos šaltiniams, kurie naudoja biokurą, tos kainos ženkliai pradėjo mažėti“, – sako „Kauno energijos“ vadovas R. Bakas.
Nori kelti šilumos kainą
Sumažėjus privačių nereguliuojamų šilumos gamintojų pelnams, „Danpower“ iniciatyva įsteigta tokius gamintojus vienijanti asociacija kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) su reikalavimu pakeisti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų metodiką, sudarant sąlygas šilumą parduoti už didesnę kainą.
„Konkrečiai „Danpower“ klausimas aktualizavosi prieš kelis mėnesius: čia buvo susikūrusi Nepriklausomų gamintojų asociacija, kurie tas sąlygas dar kartą priminė mums, ir (buvo) inicijuojamas šilumos supirkimo tvarkos pakeitimas“, – sako VKEKK narys Donatas Jasas.
Kainų komisijos narys pripažįsta, kad, priėmus kompanijos „Danpower“ inicijuotus šilumos supirkimo metodikos pakeitimus, kai kuriems šilumos gamintojams bus sukurtos geresnės sąlygos.
„Gali atvejų pasitaikyti kai kuriuose miestuose, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams bus geresnės sąlygos“, – pripažįsta VKEKK narys D. Jasas.
Įtaria neleistinus susitarimus
„Kauno energijos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad yra įtarimų, jog kai kurie privatūs nereguliuojami šilumos gamintojai tarpusavyje susiderina šilumos kainas dalyvaudami „Kauno energijos“ šilumos supirkimo aukcionuose. Įtarimų šešėlis krenta ant „Danpower“, kuri Kauno mieste valdo daugiausia šilumos iš biokuro katilinių ir inicijavo savo interesams atstovaujančios asociacijos steigimą.
„Alfa“ savaitės“ žiniomis, dėl privačių šilumos gamintojų galimų neteisėtų susitarimų ir piktnaudžiavimų parduodant šilumos energiją „Kauno energija“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą.
„Vasario mėnesiui, kur buvo aukcionas, ir šiam mėnesiui buvo keista, buvo dvi poros įrengimų, kurios pasiūlė tas pačias identiškai kainas šimtųjų tikslumu, dvi biokuro jėgainės pasiūlė identiškas kainas. Galima daryti prielaidas, kad tai Nepriklausomų šilumos tiekėjų asociacija tarnauja bendriems pokalbiams, kurie galbūt gimdo ir tam tikrą susitarimą“, – sako „Kauno energijos“ vadovas R. Bakas.
Vilkinamas sprendimas sostinės taryboje
Šiuo metu Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas stabdomas ir Vilniaus savivaldybėje, konservatorių iniciatyva formaliai vilkinant sprendimo dėl leidimo statyti tinkamo aukštingumo elektrinės kaminą priėmimą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris projektą palaiko, sako, kad klausimas turėtų būti sprendžiamas jau šį trečiadienį.
Tačiau gerai informuoti šaltiniai savivaldybėje sako, kad iš tiesų įvyks tik pateikimo procedūra, o procesas dėl įtakos grupių paveiktos konservatorių frakcijos ir gali būti ir toliau vilkinamas.
