Visuomenė reikalauja iš mūsų nuolat vystytis: gerinti darbą, didinti produktyvumą, gražėti, lieknėti, sportuoti. Psichologai tikina, kad aktyvumo sumažėjimas ir nuobodulys sukelia frustraciją ir depresiją. O vokiečių psichologas Anchu Koeglis, atvirkščiai, ragina atsikvošėti ir atsainiau reaguoti į visuomenės lūkesčius. Siūlome susipažinti su jo argumentais.
„Prieš kurį laiką per vieną seminarą prie manęs priėjo jaunas vyras ir papasakojo, kad jau dvejus metus intensyviai užsiima asmenybės vystymu. Kasdien skaito, sveikai maitinasi, penkis kartus per savaitę sportuoja, reguliariai išeina iš savo komforto zonos ir medituoja.
Kasdienis visų tų dalykų darymas sukelia jam stresą, kažkodėl jis nesijaučia nė kiek laimingesnis nei anksčiau. Jis paklausė manęs, ką dar galėtų padaryti dėl savo vystymosi, kad jaustųsi geriau.
Atsakiau jam, kad turėtų pamiršti visas tas nesąmones ir duoti sau leidimą tiesiog gerai jaustis bei mėgautis gyvenimu, nieko negerindamas ir nieko netrokšdamas pasiekti.
Jis pažvelgė į mane nustebęs ir nežinojo, ką atsakyti.
Žmonės pasimeta, paskęsta asmenybės vystyme ir mano, kad jie pagaliau pradės jaustis gerai, kai bus pakankamai save patobulinę.
Jie stengiasi sau pritaikyti kapitalistinę mantrą „aukščiau, geriau, toliau“.
Daugiau motyvacijos. Daugiau produktyvumo. Daugiau tikslų.
Daugiau vidinės ramybės. Daugiau atsipalaidavimo. Daugiau pusiausvyros.
Daugiau dėkingumo. Daugiau laimės. Daugiau praregėjimo.
Užuot vaikęsi išorinių laimėjimų – pinigų, pripažinimo, gero partnerio, jie siekia vidinių pergalių: daugiau pasitikėjimo savimi, gilesnės gyvenimo prasmės, daugiau laimės, emocinio stabilumo, vidinės pusiausvyros.
Nepaisant to, stiprus nuolatinis nepasitenkinimas savimi vis tiek išlieka.
Asmenybės vystymas dažniausiai neišsprendžia nepasitenkinimo savimi problemos, tik perkelia ją iš išorės giliai į vidų.
Ir aš jaučiausi taip pat prieš kelerius metus. Aš stengiausi kasdien po valandą skaityti knygas, sportuoti, medituoti, sveikai maitintis. Nusistatydavau sau vienerių, dvejų , penkerių metų tikslus visose svarbiausiose gyvenimo srityse. Kiekvieną dieną stengiausi išeiti iš savo komforto zonos, rašiau savo sėkmės dienoraštį.
Iš visų tų pastangų tikėjausi pajusti daugiau laimės ir pasitenkinimo. O rezultatas buvo priešingas. Aš dariausi vis labiau nepatenkintas, nes surasdavau vis daugiau ir daugiau gyvenimo sričių, kurias man reikia tobulinti.
Čia ir buvo pagrindinė klaida.
Asmenybės vystymosi esmė yra pripažinti, kad gyvenimas ne visada taip klostosi, kaip mes norėtume.
Mes negalime pasiekti visų mūsų tikslų. Mes ne visada pasitikime savimi ir ne visada jaučiamės laimingi. Ir tai yra gerai.
Pagrindinė problema yra ne tai, kad mes pasiekiame ne visus savo tikslus, kad mes ne visada pasitikime savimi ar ne visada būname 100 procentų laimingi. Svarbiausia problema yra tai, kad mes tikime, jog galėsime būti laimingi tik tada, kai pasieksime visus savo tikslus, kai įgausime pasitikėjimo savimi, vidinės ramybės ar sugebėsime atlaikyti penkių valandų sekso šou, šviečiant mėnulio pilnačiai.“
