Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Ši diena – puiki proga dar kartą susimąstyti apie rūkymo žalą ir nuspręsti mesti rūkyti, kadangi rūkymas – tai priklausomybės rūšis, kuri kelia daug sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių. Pasaulio sveikatos organizacija rūkymo keliamą pavojų asmens ir visuomenės sveikatai lygina su epidemijų keliamais pavojais. Rūkymo epidemija kasmet nusineša apie 6 milijonus gyvybių pasaulyje.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės Linos Kleinauskienės, įrodyta, kad rūkymas paankstina insultą 10 metų. Jeigu po nestipraus insulto žmogus ir toliau rūko, tikimybė patirti dar vieną insultą padidėja 10 kartų. Vienas dažniausių susirgimų tarp rūkančiųjų yra plaučių vėžys. Metimas rūkyti yra kol kas yra veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirtingumą nuo jų. Metus rūkyti, pagerėja savijauta, kvėpavimo funkcija, apetitas, palaipsniui mažėja rizika susirgti plaučių vėžiu, miokardo infarktu ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Net metus gana vėlyvame amžiuje, plaučių funkcija pagerėja, prailgėja gyvenimo trukmė. Nusprendusiems atsisakyti šios priklausomybės, šiuolaikinė medicina siūlo gydymo būdus: individuali gydytojo konsultacija, nikotino pakaitinė terapija, kiti farmakologiniai preparatai (bupropionas, raminantieji, klonidinas, stimuliuojantys ir kiti simptominiai vaistai), psichologinė (psichosocialinė) pagalba, kiti būdai (akupunktūra, aversinė terapija ir kt.).
Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pasyvaus rūkymo daromą žalą žmogaus organizmui. Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasyvaus rūkymo pasaulyje kasmet miršta 600 tūkstančių žmonių.
[youtube:id=st7Fifubqag]
Apskritai, beveik pusė pasaulio vaikų (apie 700 milijonų) kvėpuoja rūkančiųjų dūmais. Visame pasaulyje yra kovojama už aplinką be tabako dūmų, skatinama nesitaikstyti su žalingais įpročiais. 2012 m. atlikto Suaugusių Lietuvos gyventojų sveikos gyvensenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad 12 proc. suaugusiųjų kasdien nors 1 valandą praleidžia prirūkytose patalpose darbe, o valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Tyrimų duomenimis, ilgainiui pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką ir 20–30 proc. padidinti plaučių ligų riziką, taip pat pasyvus rūkymas gali sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Rizika susirgti astma žmonėms, veikiamiems aplinkoje esančių tabako dūmų, išauga 40–60 procentų.
