Po žiemos šalčių ir epidemijų dauguma svarstome, kaip sustiprinti organizmą. Svajojame apie tobulas kūno linijas, tačiau neretai energijos pristinga net nueiti iki sporto klubo. Kaip sau padėti, pasakoja alternatyvios medicinos specialistas, jau daugiau kaip 10 metų praktikuojantis rytų meistro M. Narbekovo sistemą.
Arūnas Maliauskas tikino, jog viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo bei mąstymo. Sveikatingumo treneris akcentavo, jog pavasaris pirmiausia gimsta mūsų mintyse ir jausmuose. Jeigu norime greičiau susigrąžinti sveikatą, turime patys sau tapti gydytojais ir psichologais.
Pavasarinė depresija – šių laikų mitas ar tikrovė
Kiekvienais metais nuo kovo mėnesio imame svarstyti, kaip atgauti jėgas, kokiais vitaminais papildyti organizmą ir kur pradėti sportuoti. Tačiau, bėgant metams, entuziazmas blėsta ir pavasarį pasitinkame su pesimistiška nuotaika. Deja, nuo to tampa dar blogiau – nuo niūrių minčių apninka slogios emocijos, o kūnas atitinkamai reaguoja įvairiomis ligomis bei negalavimais. Taip susikuria užburtas negatyvus ratas, sukeliantis pavasarinę depresiją.
„Pas mus yra trys pagrindiniai centrai: mintys, emocijos ir fizinis kūnas. Jie nuolat tarpusavyje sąveikauja. Jei mums bus blogos mintys, jos sukels nemalonių emocijų. Jeigu jausime slogias emocijas, pavyzdžiui, po bemiegės nakties, automatiškai formuosis negatyvios mintys. Jei vyrauja blogos mintys ir emocijos, kūnas patenka į aukos būseną. Tuomet, kaip tyčia, ima nesisekti, viskas krenta iš rankų, viskas blogai, kelyje pasitaiko vien tik pikti žmonės“, – pasakojo lektorius.
Tai nuo ko pradėti? A. Maliauskas nustebino labai paprastu atsakymu, patardamas pirmiausia nusišypsoti. Todėl, kad tai kūnui ir visai jo sistemai yra pirmas ženklas, jog viskas yra gerai. Tuomet ima gamintis atitinkami hormonai, skatinantys pasijusti kur kas energingiau, atsiranda noras veikti – judėti, sportuoti ir dirbti. Tačiau tai dar ne viskas.
Atleidimas yra geros sveikatos bei sėkmės garantas
„Sakysite, kaip aš galiu atleisti tiems, kurie mane įskaudino, paliko, apgavo ar apvogė? – iškėlė retorinį klausimą sveikatingumo specialistas. – Aš lygiai taip pat negalėjau atleisti, nuolat kankindavausi, keikdavau savo piktadarius, negalėdavau vakarais užmigti ir grimzdau į negatyvo liūną. Kol vieną dieną į mano gyvenimą atėjo žymaus akademiko, profesoriaus Mirzakarimo Norbekovo metodika, pamažu kardinaliai pakeitusi mano gyvenimą. Šiandien, jau daugiau kaip 10 metų, aš gyvenu be papildų, vaistų ir gydytojų pagalbos.“
Lektorius tikino, kad suvokė, jog sudėtingos situacijos ir „blogi“ žmonės buvo tik jo mokytojai, rodę kelią į vidines negatyvias programas. Be to, ėmė suprasti tikrąsias nesėkmių bei ligų priežastis.
Pastaruoju laikotarpiu pozityvus mąstymas ir pykčio pasekmių akcentavimas yra itin populiarus, tačiau ne visuomet yra suvokiama tikroji šios emocijos paskirtis. Taip pat dažnai yra klaidingai suprantamas pats atleidimo procesas. Nuo vaikystės mus moko nerodyti agresijos ir būti atlaidiems, nes taip yra neetiška. Tačiau taip yra skatinamas emocijų slopinimas. Nuslopintas ir neįsisąmonintas pyktis niekur nedingsta, tik laukia progos pasireikšti.
„Pasąmonėje mes turime programą, kad viskas labai sudėtinga, o iš tikrųjų – labai paprasta. Jeigu jus kažkas įskaudino – nueik, padėkok už situaciją ir atsiprašyk. Mūsų nesėkmės prasideda dėl to, kad nemokame atleisti“, – akcentavo specialistas.
Kiekvienas iš mūsų į bet kokį žodį ir situaciją reaguojame skirtingai. Vieniems gali būti juokinga, o kitiems – pikta. Trumpai tariant, jei savyje nešiojamės nuslopintą pyktį, jis pirmiausia ir iškils į paviršių. Todėl kitas žmogus yra nekaltas, jis tik palietė tai, ko nenorime parodyti.
Turbūt niekam ne naujiena, jog pyktis griauna sveikatą ir ardo santykius. Todėl vertėtų išanalizuoti, kodėl pykstame, ir nustoti kaltinti kitus.
Nebūna paveldimų ligų, būna tik perimtos charakterio savybės
„Kas yra liga? Tai dvasiniame lygmenyje daromi pažeidimai, kuriuos ištransliuoja fizinis kūnas, – pabrėžė A. Maliauskas. – Dėl ko prastėja regėjimas? Dėl to, kad nenorime kažko matyti. Klausa, nes nenorime kažko girdėti. Nenorime matyti ir girdėti tai, kas mums nepatinka. Įeiname į tą būseną ir kuriame neigiamas emocijas. Kiekviena charakterio savybė turi savo emociją, o kiekviena emocija turi savo vietą organizme.
Pyktis nusėda kepenyse, stresas – inkstuose, o moterų emancipacija – rankose, jos ima tirpti ir skaudėti, taip pat atsiranda „kuprytė“ ir kitos stuburo problemos. Fizinis kūnas išduoda mūsų elgesį. Jeigu tik nuspręsite nebepykti ant žmogaus, kuris daug pikto padaręs, bus sunku. Tačiau treniruojant fizinį kūną ir jo būsenas, atliekant tam tikrus pratimus, tai yra lengva padaryti. Jeigu nemoku atleisti – kokia liga atsiranda? Onkologija, skydliaukės problemos, širdies negalavimai, infarktas. Visos ligos yra skatinamos mūsų ego. Mes nemokam kito žmogaus priimti, nes nėra meilės sau. Mes kitą mylime taip, kad tik patys gerai jaustumėmės.“
Neigiami charakterio bruožai sąlygoja ligas, o pozityvūs – kuria sveiką kūną
Charakterio bruožai – tai yra iš tėvų, senelių, globėjų, mokytojų ir kitų autoritetų perimtos reakcijos į visus pasaulyje vykstančius reiškinius, pradedant nuo požiūrio į save. Jeigu tėvai nuolat pykdavosi ir niekada vienas kito neatsiprašydavo, tuomet nevertėtų tikėtis, jog žmogus mokės elgtis kitaip. Jei vaikas augdamas nuolat matydavo tėvus, gyvenančius aukos pozicijoje bei reginčius tik blogį ir skriaudikus, būtų stebuklas, kad iš tokio mažylio išaugtų pozityvus ir sėkmingas žmogus.
Tačiau nereikėtų skubėti kaltinti aplinkos, o vertėtų prisiimti atsakomybę ir atsiverti galimybėms keistis. Formuoti naujus įpročius ir kurti tokią vidinę būseną, kuri teiktų malonumą ir skatintų organizmą sveikti.
Nustokime kaltinti kitus, paleiskime senas nuoskaudas, gyvenkime su šypsena veide, pradėkime treniruoti kūną ir viskas ims keistis.
Pats sau psichologas – pasitikime pavasarį su džiugesiu
Viena pagrindinių M. Norbekovo metodikos dalių yra priešingos būsenos formavimas. „Suvokę tikrąsias pykčio, liūdesio, baimės ir kitų emocijų priežastis, specialių autogeninių pratimų metu vizualizuojame atleidimo palaimą, džiaugsmo bangas, drąsą bei būseną, kuria mėgavomės būdami aštuoniolikos metų“, – pasakojo lektorius.
„Prisiminkite, ką jautėte, kai buvote kupini jėgų ir tiesiog norėjote skristi iš laimės. Padėkite kūnui ir kiekvienai ląstelei tai vėl pajusti, nusišypsokite, išsitieskite, pajuskite savo neginčijamą vertę, pajudėkite, įsileiskite dažniau į kambarius gryno oro, eikite pasivaikščioti bei kasdien treniruokite sveiko, laimingo žmogaus būseną.
Tuomet susiformuos nauji įpročiai ir organizmas ims sveikti, emocijos harmonizuosis ir pritrauks pozityvių minčių, o pastarosios palankių situacijų. Būkime aktyvūs savo gyvenimo kūrėjai, patikėkime savo neribotomis galimybėmis ir nelaukime, kol mums kas nors pasakys, kad jau esame sveiki. Tiesiog būkime tokie čia ir dabar bei įsileiskime pavasario džiaugsmą į savo širdis“, – motyvavo „Bona fide“ Harmoningos asmenybės mokyklos įkūrėjas.
