Pakruojo rajone jau šią vasarą žadama vietiniams gyventojams suteikti galimybę nemokamai keliauti viešuoju transportu. Tokią idėją pasiūlęs Artūras Zuokas nenuleidžia rankų ir analogišką siūlymą pateikė apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybei. Apie idėją sostinėje padaryti nemokamą viešąjį transportą kalbos sklando jau seniai, tačiau kol kas geriausia, ką pavyko išspausti – per kai kurias valstybines šventes ar rugsėjo antroje pusėje, minint Dieną be automobilio, suteikti teisę nemokamai keliauti autobusais ar troleibusais.
Remdamasis atliktos analizės duomenimis buvęs sostinės meras tvirtina, kad ši idėja pasiteisintų ir duotų ne tik finansinės naudos, bet padėtų kovoti su eismo spūstimis, mažintų oro taršą. Kadangi Estijos sostinėje analogiška praktika taikoma jau kurį laiką, politikas viliasi, kad Vilniaus valdžia paseks Talino pavyzdžiu.
Situacija panaši
Praėjusią savaitę Taline su transporto sistemą kuruojančiais pareigūnais susitikęs A. Zuokas tikina, kad Vilniaus susisiekimo sistemos situacija labai panaši į Estijos sostinės prieš jai viešąjį transportą padarant nemokamą.
A. Zuoko teigimu, 2018 m. planuojama Vilniaus viešojo transporto sistemos išlaikymo kaina – 56 mln. eurų. Suplanuotos ir biudžeto dotacijos: 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad 70 proc. susisiekimo sistemos išlaikymo kainos jau dabar yra apmokama iš miestiečių pinigų. Vilnius jau dabar kompensuoja pusę ar daugiau bilieto kainos finansiškai jautrioms grupėms: vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams, nukentėjusiems nuo Tarybų represijų.
A. Zuoko nuomone, tokia praktika – ydinga: „Viena vertus, Vilnius ir taip apmoka didžiąją viešo transporto kainos dalį. Kita vertus, miestas renka pinigus iš keleivių, kurie miesto transportą naudoja pasiekti darbovietes. Tokie žmonės įvertina bilieto kainą, kelionės kokybę, buksuojančią „park & ride“ sistemą ir renkasi asmeninį transportą“.
Remiantis Vilniaus savivaldybės duomenimis, besinaudojančių viešuoju transportu nuo 2015 m. sumažėjo 10 proc. Šis skaičius reiškia, kad 20 mln. kelionių gyventojai atliko kitokiu būdu.
Turi ir kitą efektą
Buvusio sostinės mero teigimu, Talino pavyzdys rodo, kad nemokamas transportas registruotiems gyventojams paskatina kitus gyvenančius mieste jame registruotis. Papildomai 1000 naujai registruotų gyventojų padidintų Vilniaus miesto biudžetą 450 000 eurų per metus. Kadangi Vilniuje gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, kurie nedeklaravo gyvenamosios vietos sostinėje, jei bent dalis šių gyventojų registruotųsi Vilniuje, miesto biudžetas galėtų tikėtis 17-20 mln. eurų papildomų pajamų ir šios lėšos pilnai padengtų nemokamo viešojo transporto išlaidas.
Maža to, remiantis estų pateiktais duomenimis, prieš priimant sprendimą dėl nemokamo susisiekimo mieste Talino subsidijos ir dotacijos viešajam transportui sudarydavo 70-90 proc. viešojo transporto biudžeto. Pasiūlius nemokamą transportą, Taline prisiregistravo daugiau nei 30 tūkst. naujų gyventojų. Paskatinta Talino sėkmės, Estijos valdžia netgi planuoja nuo šių metų liepos padaryti tarpmiestinį transportą nemokamą visoje šalyje.
„Nemokamas viešas transportas Vilniui naudingas ne tik dėl mieste besiregistruojančių žmonių. Tai sumažintų transporto kamščius ir taršą miesto centre, mažintų socialinę atskirtį ir didintų mobilumą darbo rinkoje. Padidėjęs viešo transporto naudojimas vakarais ir savaitgaliais yra naudingas centre dirbančiam verslui. Taip pat suaugęs vilnietis per metus vidutiniškai sutaupytų apie 90 eurų“, – teigia A. Zuokas.
Ne tik šviesios spalvos
Visgi nuo 2013 m. Taline veikiantis nemokamas viešasis transportas iki šiandien kelia karštas diskusijas bei sulaukia ir nemažai kritikos.
Nors Taline oficialiai atsirado daugiau naujų gyventojų, lėmusių daugiau įplaukų į biudžetą, bei sumažėjo automobilių apkrova gatvėse, tuo metu viešasis transportas, sulaukęs didesnio keleivių skaičiaus, ėmė patirti perkrovas. Kadangi daliai keleivių reikia pavažiuoti vos vieną ar dvi stoteles, pasinaudodama nemokama viešojo transporto galimybe jie pilnai užpildo autobusus ir kelionės tampa nekomfortiškos.
Negana to, ne tik pėstieji atsisakė savo kelionių kojų pagalba, tačiau viešajam transportui pirmenybę ėmė teikti ir dviratininkai, kurie anksčiau keliaudavo mindami pedalus ir ypač prisidėdavo prie taršos mažinimo. Nemokamo viešojo transporto kainą atspindi ir Portlando miesto sprendimas, priimtas dar prieš šešerius metus.
Kaip rašo „Portland Afoot“, nuo 1975-ųjų čia keleiviai viešuoju transporto galėjo naudotis nemokamai. Tačiau dėl išaugusių viešojo transporto sistemos išlaikymo kaštų 2012 m. ši galimybė buvo panaikinta. Dalis miestiečių taip pat buvo nepatenkinti aptarnavimo kokybe, kadangi, kaip ir Talino atveju, viešasis transportas buvo pernelyg apkrautas.
Visai neseniai Vokietija taip pat paskelbė apie eksperimentą, kurio metu penkiuose šalies miestuose gyventojams žada pasiūlyti nemokamą viešąjį transportą. Jei toks eksperimentas pasiteisintų, visoje šalyje gali būti įvestas nemokamas keleivių vežimas, rašo „The Guardian“. Visgi tokia idėja iškart sulaukė daugybės prieštaringų vertinimų. Skeptikai teigia, kad šis projektas valstybei kainuotų pernelyg brangiai, nors ir žadama gyventojus iš asmeninių automobilių persodinti į viešąjį transportą.
