Pakruojo rajone šią vasarą žadama vietiniams gyventojams pasiūlyti nemokamai naudotis viešuoju transportu. Šią idėją miestui pasiūlė Artūras Zuokas.
Viešasis transportas – Talino pavyzdžiu: ar nemokama yra tik gerai?
Buvęs sostinės meras viliasi, kad tokią idėją netrukus bus galima įgyvendinti ir Vilniuje. Apsilankęs Estijoje bei atlikęs išsamią Vilniaus miesto gyventojų bei viešojo transporto analizę, analogišką siūlymą politikas jau pateikė apsvarstyti Vilniaus miesto savivaldybei.
Remdamasis atliktos analizės duomenimis, buvęs sostinės meras tvirtina, kad ši idėja pasiteisintų ir būtų finansiškai naudinga, padėtų kovoti su eismo spūstimis, mažintų oro taršą. Kadangi Estijos sostinėje tokia praktika taikoma jau kurį laiką, politikas viliasi, kad Vilniaus valdžia paseks Talino pavyzdžiu. Visgi Vilniaus miesto savivaldybė tokį A. Zuoko siūlymą vertina atsargiai.
Svarbu ne tik kaina
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius Alfa.lt teigė, kad Talino pavyzdys turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. „Kalbant apie nemokamą viešąjį transportą, kitų miestų, pavyzdžiui, Talino, praktika rodo, kad nemokamas viešasis transportas labiausiai paskatino mieste registruotis socialiai remtinus asmenis, o švarą ir tvarką transporto priemonėse užtikrinti tapo žymiai sunkiau. Tad pagrindinis nemokamo viešojo transporto minusas – gerokai prastesnė kokybė“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
L. Kvedaravičius pridūrė, kad Talino atvejis rodo, jog net 14 proc. žmonių, kurie pradėjo naudotis viešuoju transportu, kai jis tapo nemokamas, iki tol apskritai keliaudavo pėsčiomis, o dabar tą patį trumpą atstumą įveikia viešuoju transportu: „Europoje atliekami viešojo transporto tyrimai konstatuoja, kad maršrutų dažnio padidinimas ir patogumas yra kur kas svarbesnis veiksnys pritraukiant naujų klientų nei kaina.“
Vilniaus vicemero teigimu, šiuo metu miesto savivaldybės administracijos ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto specialistai nagrinėja nemokamą viešąjį transportą įvedusių Europos miestų patirtį ir tikslesnius skaičius galės pateikti vėliau.
Siekia privilioti keleivių
Kaip kalbėjo L. Kvedaravičius, šiuo metu vyksta intensyvus Vilniaus viešojo transporto atnaujinimas – mieste iki metų pabaigos atsiras 290 naujų autobusų ir troleibusų. Pasak jo, vienas pagrindinių šios istorinės pertvarkos tikslų – kad į autobusus persėstų daugiau miestiečių, kurie iki tol net nesvarstė tokios galimybės dėl nešvaros ir netvarkos viešajame transporte.
„Nuolat vykdome keleivių srautų, keleivių pasitenkinimo viešuoju transportu apklausas, kurios rodo, jog miestiečiai rečiau naudojasi arba nesinaudoja viešuoju transportu dėl nemalonaus kvapo, sugadinto ar išpurvinto inventoriaus. Gyventojų apklausos aiškiai rodo, kad jie dažniau naudotųsi viešuoju transportu, jei jis būtų švaresnis, tvarkingesnis, o maršrutai būtų dažnesni ir patogesni. Remdamiesi tokiais rezultatais ir norėdami skatinti naudojimąsi viešuoju transportu, rekordiškai jį atnaujiname, pristatydami vilniečiams modernius autobusus ir troleibusus“, – detalizavo jis.
Vicemeras pabrėžė, kad toks viešojo transporto parko atnaujinimas būtų apskritai neįmanomas, jei įmonės finansinė padėtis nebūtų smarkiai pagerinta – dar prieš trejus metus įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ skola siekė 34 mln. eurų, dabar ji sumažėjo iki 5,2 mln. eurų.
Situacija panaši kaip Vilniuje?
Praėjusią savaitę Taline su transporto sistemą kuruojančiais pareigūnais susitikęs A. Zuokas tikina, kad Vilniaus susisiekimo sistemos situacija labai panaši į Estijos sostinės, prieš jai viešąjį transportą padarant nemokamą.
A. Zuoko teigimu, 2018 m. planuojama Vilniaus viešojo transporto sistemos išlaikymo kaina – 56 mln. eurų. Suplanuotos ir biudžeto dotacijos: 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad 70 proc. susisiekimo sistemos išlaikymo kainos jau dabar yra sumokama iš miestiečių pinigų. Vilnius jau dabar kompensuoja pusę ar daugiau bilieto kainos finansiškai jautrioms grupėms: vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams, nukentėjusiems nuo Tarybų represijų.
Politiko nuomone, tokia praktika – ydinga: „Viena vertus, Vilnius ir taip moka didžiąją viešo transporto kainos dalį. Kita vertus, miestas renka pinigus iš keleivių, kurie miesto transportą naudoja pasiekti darbovietes. Tokie žmonės įvertina bilieto kainą, kelionės kokybę, buksuojančią „Park & ride“ sistemą ir renkasi asmeninį transportą.“
