Seimas ketvirtadienį nusprendė leisti pradėti parlamentinį tyrimą dėl buvusių vyriausybių finansų politikos – tautos išrinktieji analizuos, kaip ministrų kabinetai tvarkė Lietuvos finansus nuo 2005 m.
Už nutarimą, kuriuo pavesta tyrimą atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), balsavo 83 Seimo nariai, 19 parlamentarų iniciatyvos nepalaikė, 18 susilaikė.
Iš pradžių valdantieji siūlė tirti tik konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vyriausybės finansų politiką krizės metu (2009–2012 m.). Tačiau vėliau tyrimo uždaviniai buvo pakeisti, siekiant įvertinti tiek konservatorių, tiek ir prieš juos vyriausybei vadovavusių socialdemokratų veiksmus finansų politikos srityje, taigi bus vertinami tiek dešiniųjų, tiek ir kairiųjų politinių jėgų veiksmai nuo 2005 m.
Kaip numatyta Seimo nutarime, BFK analizuos, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 m., ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Bus siekiama įvertinti bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 m. ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 m. įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.
Taip pat komitetas bandys atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 m. neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008 m. šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas. BFK sieks nustatyti, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 m. ir vėliau turėjo sprendimai didinti asignavimus 2008 m. svarstant ir tvirtinant 2009 m. biudžetą, ar vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu skolinosi rinkos sąlygomis.
Vieni nori pasimokyti, kiti ragina nesiknaisioti po praeitį
Vienas iš parlamentinio tyrimo iniciatorių, BFK pirmininkas valstietis Stasys Jakeliūnas, aiškino, kad šis tyrimas padės išmokti išvengti kitų finansinių krizių.
O tvarkietis Remigijus Žemaitaitis siūlė nepritarti tyrimui. Jis siūlė imtis konstruktyvaus darbo parlamente, konkrečių sprendimų, o ne knaisiotis praeityje.
„Seimą norima įvelti į bobturgį ir padaryti, kad vienas kitą ėstume, kaltintume“, – aiškino parlamentaras.
Buvęs premjeras, konservatorius A. Kubilius, kurio vadovavimo vyriausybei laikotarpis bus tiriamas BFK, tikino manantis, kad tai nėra politinis veiksmas.
„Ne apie A. Kubilių čia kalba ir daina, o apie reguliarius dalykus, apie tai, kad gyvename realiame pasaulyje, apie krizes. [...] Yra žinomi reiškiniai, kuriuos reikia įvardinti, tarp kurių yra krizės“, – aiškino ekspremjeras.
Be to, jis pasisakė ir apie konservatorius nuolat kritikuojančius „tvarkietį“ Petrą Gražulį ir „socdarbietį“ Artūrą Skardžių.
„Yra kitas žinomas reguliarus reiškinys – pilnatis. Kai pilnatis, A. Skardžius ir P. Gražulis lipa į tribūną ir kalba apie konservatorius“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jam A. Skardžius skolingas neliko. Jis, tiesa, taip pat ragino imtis parlamentinio tyrimo dėl buvusių vyriausybių finansų politikos.
„Per pilnatį vilkolakiai bėgioja, tai pas jus ten ne vienas vilkolakis. [...] Tikėti, kad pavyks iškasti, ką konservatoriai krizės metu padarė, sunku“, – tvirtino A. Skardžius.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neslėpė nuostabos, kad net ir opoziciniai konservatoriai pritaria Seimo tyrimui. Vis dėlto jis tikino įtariantis, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai tyrime mėgintų įgelti socdemams, vadovavusiems vyriausybei dar anksčiau.
„Ne Lietuva kalta, ne Lietuva galėjo atsispirti, o galėjo tik geriau pasiruošti“, – komentavo E. Gentvilas.
Vėliau jis pareiškė, kad liberalų atstovas Kęstutis Glaveckas turėtų nusišalinti nuo tyrimo, nes iš esmės tirtų ir savo veiksmus – liberalas vadovavo BFK, Liberalų sąjūdžiui ir konservatoriams dirbant valdančiojoje koalicijoje 2008–2012 m.
