Latvija turi bankininkystės problemų. Vėl.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Latvijos bankų sektorius gąsdinančiai dažnai drebintas konfliktų ir skandalų. 1995 m. dešimtys tūkstančių žmonių prarado santaupas „Banka Baltija“ įpainioti į finansinės piramidės schemas, sukurtas prisidengus banku. 2008-aisiais banko „Parex“ žlugimas nemalonų ekonomikos nuosmukį pavertė visa jėga smogusia finansų krize, privertusią Latviją prašyti Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimosi paskolų.
Tai tik garsiausi bankroto atvejai iš daugybės kitų per 25 metus, įskaitant 1998-ųjų Rusijos krizės paskandintą Rygos „Komercbanka“, Vladimiro Antonovo „ Krājbanka“, nuplautą „Snoro“ nacionalizacijos 2011 m., ir daugybę kitų, didelių ir mažų.
Naujausias bankų skandalas, arba tiksliau skandalų virtinė, sukėlė neregėtą pavojaus nuojautą. Niekada anksčiau bankas nežlugo taip greitai ir taip netikėtai. Niekada iki šiol tokio aukšto lygio pareigūnas nebuvo įtariamas korupcija. Dar niekada Latvijos bankininkystės problemos nebuvo sulaukusios tokio aštraus tarptautinio dėmesio.
Amerikiečių rūstybė
Viskas prasidėjo vasario 13 d., kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (angl. Financial Crimes Enforcement Network, „FinCEN“), už kovą su pinigų plovimu atsakingas JAV Iždo departamento padalinys, pateikė siūlymą iš JAV finansų sistemos pašalinti trečią pagal dydį Latvijos banką ABLV. Tai reiškia, kad bankui ne tik būtų uždrausta JAV atidaryti korespondentinę sąskaitą, bet ir nė viena finansų įstaiga negalėtų būti jo atstove šioje šalyje.
Formaliai tai buvo tik siūlymas. „FinCEN“ turėjo šešias dienas palaukti komentarų ir atsakymų. Tuomet JAV Iždo departamentas būtų galėjęs pasinaudoti po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų priimto vadinamojo Patriotinio akto galia taikyti sankcijas finansų įstaigoms, kurių galbūt neteisėta veikla kelia grėsmę JAV saugumui. Pasiūlymo tekstas buvo toks grėsmingas, kad nekilo abejonių, jog bus priimtas griežtas sprendimas. „ABLV vadovai, akcininkai ir darbuotojai pinigų plovimą pavertė svarbiausia banko verslo atrama“, – rašė „FinCEN“.
Ši ataskaita sukėlė šoką Latvijos valdžiai, kuri pastaruosius dvejus metus sunkiai dirbo siekdama atkurti suterštą šalies bankų reputaciją.
Praėjusio amžiaus pabaigoje Latvijos finansų įstaigos, nepriklausiusios didiesiems Skandinavijos ir kitų Vakarų šalių investuotojams, ėmė teikti paslaugas vadinamiesiems nerezidentams, dažniausiai iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Tai lėmė, kad jos buvo nuolat sučiumpamos plaudamos pinigus.
Po „Parex“ žlugimo ABLV iškilo kaip didžiausias ir sėkmingiausias vietos bankas. Turbūt nieko nestebino, kad banko vardas vis mirgėdavo garsiausiose pinigų plovimo bylose. Per ABLV tekėjo pinigai, dėl kurių nužudytas su korupcija Rusijoje kovojęs teisininkas Sergejus Magnickis, ir milijardas JAV dolerių, pavogtų iš trijų bankų Moldovoje, dėl kurių joje kilo politikos krizė.
Kadangi šie ir kiti skandalai kėlė vis daugiau sunkumų nerezidentų bankams plėtoti verslą su Vakarų partneriais, Latvija nusprendė pasauliui įrodyti, kad stengiasi sistemą išvalyti. 2016 m. atsistatydino centrinio šalies banko vadovas, o naujasis pirmininkas pristatė programą, kurioje numatytos ir iki šiol neregėtos baudos bankams. ABLV jų suma siekė 3 mln. eurų ir tai rekordinės vienam bankui taikytos sankcijos.
Griuvo lyg kortų namelis
Netgi dvejus metus trukęs spaudimas nedavė lauktų rezultatų. Amerikiečius turėjo įsiutinti faktas, kad Donaldo Trumpo administracijai Šiaurės Korėją paskelbus didžiausia grėsme JAV saugumui, „FinCEN“ teigimu, ABLV vykdė su Šiaurės Korėja susijusias perlaidas, nors 2017 m. vasarą bankas buvo paskelbęs „nulinės tolerancijos“ Šiaurės Korėjai politiką.
Tarsi amerikiečiams ant žaizdos piltų druskos, Latvijos centrinio banko pareigūnai tyrė ABLV ryšius su Šiaurės Korėja ir lapkričio mėnesį nusprendė banko nebausti, nes pagal Latvijos įstatymus tam esą nepakako patikimų įrodymų.
Tai buvo puikiausia Pyro pergalės iliustracija. ABLV laimėjo mūšį prieš Latvijos reguliuotojus, bet po trijų mėnesių pralaimėjo karą. Viešas „FinCEN“ siūlymas taikyti sankcijas ABLV sukėlė banko apgultį, ir savaitės pabaigoje klientai iš savo sąskaitų pasiėmė 600 mln. eurų.
