Po Alfa.lt publikacijų apie organizacijos „Vieningas Kaunas“ finansavimo nežinomuosius Kauno mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamas judėjimas sukruto taisyti klaidą: „Vineingo Kauno“ interneto svetainėje paskelbtos finansinės ataskaitos, kaip to ir reikalauja Asociacijų įstatymas.
Iš šių ataskaitų matyti, kokie juridiniai ar fiziniai asmenys remia verslininką V. Matijošaitį į valdžią iškėlusią organizaciją. Tačiau šias ataskaitas palikta narplioti patiems rinkėjams – Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tokių duomenų „Vieningas Kaunas“ teikti neprivalo. Ar ši įstatymo spraga bus užpildyta?
Parėmė savos įmonės
„Vieningas Kaunas“ yra ne partija, o asociacija. Savivaldos rinkimų metu buvo įsteigtas to paties pavadinimo visuomeninis rinkimų komitetas, kuris po rinkimų veiklą nutraukė. Tačiau asociacija „Vieningas Kaunas“ veikia toliau. Ir būtent jo finansavimo VRK neseka.
Asociacija „Vieningas Kaunas“ skelbia, kad jos pajamų šaltinis yra iš juridinių asmenų gauta parama.
Organizacijos pateikiamoje 2015 m. finansinėje ataskaitoje matyti, kad ši parama siekė 57,7 tūkst. eurų, 2016 m. – 42 tūkst., o pernai – beveik 49 tūkst. eurų. Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje matyti tik skaičiai, tačiau neįvardyti paramos teikėjai.
Paklaustas, kokie juridiniai asmenys parėmė organizaciją, jos direktorius Andrius Palionis atsakė: „2015 m. organizacija paramą gavo iš tų pačių asmenų, kaip 2016 ir 2017 m.“ Taigi kokie tie asmenys, paaukoję „Vieningam Kaunui“ pinigų, kad ši organizacija galėtų vykdyti veiklą ir siekti savo tikslų?
Savo tinklalapyje Vieningaskaunas.lt asociacija skelbia, kad pernai ją parėmė keturi juridiniai asmenys: „Plungės kooperatinė prekyba“ (20 tūkst. eurų), „Vičiūnai“ (16,7 tūkst. eurų), „Kauno saulėtekis“ (4 tūkst. eurų) ir „Vičiūnų grupė“ (8 tūkst. eurų).
Visos šios įmonės priklauso kompanijai „Vičiūnai Group“, o jos akcininkas – V. Matijošaitis. Be to, UAB „Kauno saulėtekis“ direktoriumi dirba V. Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis.
Be šių įmonių pinigų, į „Vieningo Kauno“ sąskaitą kasmet įkrenta ir 2 proc. parama, kurią nuo savo sumokamų mokesčių gali skirti kiekvienas Lietuvos gyventojas. 2017 m. ši suma siekė 737 eurus, 2016 m. – 880 eurų, o 2015 m. – 551 euras.
Savivaldybė – lyg nuosavas UAB?
Taigi V. Matijošaičio verslas parėmė V. Matijošaičio ir jo bendražygių kopimą į valdžią ir buvimą joje. Ar taip savivaldybė nesuauga su verslo įmonėmis?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis prieš trejus metus į Seimą buvo išrinktas Kaune. Jis pastebi, kad visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ tapo įtakingu politiniu dariniu, kurio nariai dirba miesto taryboje.
„Pastaruoju metu Lietuvoje vykstantys procesai puikiai iliustruoja pavojus, kai stambūs koncernai suauga su savivalda ar iš esmės su visų lygmenų politika ir viešuoju sektoriumi.
Žiniasklaidoje ir specialiose pažymose skaitome apie partiją, sukurtą vieno koncerno tikslams tenkinti, apie kitą partiją-koncerną, iš to matome, kad buvo ir išlieka kai kurių koncernų ar stambių įmonių interesas daryti įtaką procesams taip, kad būtų gauta maksimali finansinė nauda, dažnai naudojant korupcinius ryšius“, – pastebi G. Landsbergis.
Jo nuomone, savivaldos lygmeniu tai daroma pasitelkiant savo bendražygius, savo valdomų įmonių darbuotojus, kurie tampa ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovais ar jų valdymo organų nariais.
„Jie gali daryti įtaką tų įmonių veiklai, lemti strategines kryptis, viešuosius pirkimus, užsakinėti politinę reklamą. Ne paslaptis, kad savo pirminės darbovietės vadovo ar stambiausio akcininko deleguotas valdybos narys ar kažkurios grandies savivaldybės kontroliuojamos įmonės darbuotojas bus visada atskaitingas ir palankus jį delegavusiam asmeniui, nes tai yra verslo logika ir veikimo principas.
Tai sudaro palankias sąlygas neskaidriems procesams, lėšų švaistymui, savų protegavimui. Galima daryti prielaidas, kad savivaldybės įmonės, kurios yra viešųjų paslaugų teikėjos, veikia neskaidriai, kai jų interneto puslapiuose negali rasti informacijos apie išlaidas, ar dar blogiau, kai jos neteikia tokios informacijos net savo steigėjams, miesto tarybos nariams“, – sakė konservatorių lyderis.
G. Landsbergis pridūrė, kad verslo valdymo praktikos asocijuojasi su ūkiškumu, kuris reikalingas miestui, ir tai nėra neigiama praktika. „Tačiau blogiausia tai, kai į savivaldą žiūrima kaip į nuosavą įmonę, su kuria galima elgtis, kaip nori, ir daryti, ką nori“, – konstatavo pašnekovas.
Ar imsis veiksmų?
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė pastebi, kad šia tema daug diskutuojama nacionaliniu lygmeniu, tačiau verslo ir savivaldos ryšiai lieka labiau nuošalyje.
„Tačiau jie ne mažiau svarbūs. Savivaldos lygmeniu vieni kitus pažįsta, verslas yra labai arti valdžios. Matau didžiulę grėsmę, kad viešasis interesas liks paskutinėje vietoje, o prioritetas bus teikiamas verslo interesams“, – tikino parlamentarė.
Dabartinę padėtį, kai visuomeninių judėjimų priežiūra ir reglamentavimas yra kitokie nei tradicinių partijų, ji vadina palaida bala.
„Visuomeniniai judėjimai neturi griežtų apribojimų ir tuo naudojasi, gaudami paramą ir vykdydami veiklą. Šiandien kaip tik turėjome pasitarimą frakcijoje ir matome, kad reikia tobulinti reglamentavimą“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Ji pastebi, kad VRK turėtų teikti siūlymus, kaip keisti nevienodas rinkimų dalyvių sąlygas, tačiau, jos nuomone, VRK kol kas yra tik pasyvia stebėtoja.
„Mūsų frakcija (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) artimiausiu metu rengs pasitarimą šia tema. Bandysime identifikuoti įstatymų vietas, kurias reikėtų pakeisti. Privalome spėti iki savivaldos rinkimų. Kodėl turi būti skirtingos žaidimo taisyklės? Vienam – griežtos, kitam – laisvė veikti. Beje, turėsime ieškoti ir kitų Seime dirbančių frakcijų palaikymo“, – pažadėjo Seimo narė.
Ragina spėti iki rinkimų
Politologas profesorius Tomas Janeliūnas nevienodas visuomeninių judėjimų ir partijų reglamentavimo sąlygas įvardijo taip: „Situacija labai netikusi.“
Kaip žinome, politinės partijos Lietuvoje negali gauti juridinių asmenų paramos, o visuomeniniams judėjimams tai nedraudžiama: jie gali naudotis netgi labai aiškiai susijusio verslo parama, kaip tai daro „Vieningas Kaunas“.
„Tai – labai iškreipta situacija. Vienodų sąlygų nebuvimas iškraipo mūsų politinę sistemą. Teisėsauga net neturi instrumentų pasakyti, kad tai neteisėta ir neleistina veikla. Turime aiškią politikos ir verslo sąsają, susipynimą, o to neturėtų būti“, – perspėjo profesorius.
Jis paragino Seimo narius kuo greičiau imtis šio klausimo ir suvienodinti politikos dalyvių teises ir pareigas.
„Kviečiu tai padaryti iki kitų metų savivaldos rinkimų. Reikia tikėtis, kad politikai nebadys pirštais vieni į kitus, bet imsis sprendimų“, – vylėsi politologas.
