Europą žvalgantys užsienio investuotojai ties mūsų šalimi turėtų stabtelėti ilgiau – nuo šių metų sąlygos kurtis Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) tapo dar palankesnės. Pirmuosius dešimt veiklos metų įmonėms taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, o dar šešerius metus jis sieks 50 procentų.
Anksčiau tarifai ir mokestiniai laikotarpiai buvo tokie patys, tik sukeisti vietomis – pelno mokesčio įmonė galėjo nemokėti pirmus šešerius metus. Be to, visose LEZ įmonėms leidžiama žemės sklypus išsinuomoti 99 metams – anksčiau daugumoje jų šis terminas buvo 49 metai.
Kovo mėnesį Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos pirmininku išrinktas Marijampolės LEZ vadovas Simonas Petrulis tvirtino, kad valstybės, savivaldybių ir ES parama, siekianti 90 mln. eurų, pradeda atsipirkti: „Vietiniai žmonės kas mėnesį uždirba iš užsienio ar iš dalies užsienio kapitalo. Čia kuriamos bendrovės, dauguma kurių gyvena iš eksporto. Mano nuomone, tai labai sveikai skatina ekonomiką. Efektas daugiau jaučiamas per perkamąją galią, gyventojų pajamų mokestį ir paslaugų plėtrą.“
Sėkmingiausiomis laikomos Kauno, Klaipėdos ir Marijampolės LEZ. Pastaroji, pritraukusi danų įmonių grupę „Dovista“ ir 100 mln. eurų investicijų, jau baigia užsipildyti – neišnuomota liko mažiau nei 20 ha. Kauno rajone esančioje LEZ pastaruoju metu įsikurti įsipareigojo keletas itin stambių investuotojų („Continental“, „Hella“, „Hollister“), o Klaipėda, nors ir tyliau, sėkmingai išnaudoja infrastruktūros ir ilgalaikio įdirbio privalumus. Pastaraisiais mėnesiais į sėkmės traukinį kiek netikėtai įšoko ir Akmenės LEZ su pirmąja itin stambia investicija – iš didesnių LEZ panosės nugvelbtu baldų gamintojų „Vakarų medienos grupės“ projektu už 180 mln. eurų.
Iš viso zonose veikia arba greitai bus įkurtos 72 įmonės. Iki 2017 m. vidurio pasirašyta sutarčių ar įgyvendinta projektų už 1,5 mlrd. eurų ir pasirūpinta 12 tūkst. darbo vietų. Bendros įmonių pajamos nuo veiklos pradžios siekia 10 mlrd. eurų, o vien 2016 m. veikusių įmonių jos buvo 1 mlrd. eurų. Eksportuojama apie 75 proc. LEZ įmonių produkcijos.
Sekasi ne visiems
Lietuvoje LEZ idėjai sudygti prireikė laiko. Trys pirmosios LEZ (Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) įkurtos 1996 m., bet Šiaulių zona 2001-aisiais panaikinta, o Kauno pirmąjį investuotoją prisiviliojo 2005-aisiais. Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis pasakojo, kad pirminė LEZ idėja Lietuvai netiko. „Pirmasis laisvųjų zonų pavyzdys paimtas iš Kinijos. Paaiškėjo, kad jis ne visiškai tinka Lietuvai – Kinijos zonos uždaros, ribotas žmonių ir prekių judėjimas. Mums tai netiko, nes įmonės ir darbuotojai turėjo būti lankstūs, o ne izoliuoti“, – prisimena jis.
Į Kauną ir Klaipėdą po truputį pradėjus rinktis investuotojams, augimą prislopino ekonomikos krizė. Po jos prasidėjo pakilimas – atėjo daugiau stambesnių investuotojų, o 2014 m. įkurtos dar penkios LEZ: Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Akmenėje.
