Istorinį sezoną Europoje sužaidęs Kauno „Žalgiris“ jau kurį laiką neturi lygių Lietuvoje. Nors pergales, žinoma, raško žaidėjai, pranašumą klubas susikūrė už aikštės ribų – atlikus tyrimą paaiškėjo, jog jam dosniai skiriami savivaldybės pinigai sukūrė išskirtines sąlygas Lietuvos sporto komandų žemėlapyje.
Tačiau gal tokia politika pasiteisina? Gal išties dabartinis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis skina savo ir ankstesnių merų kantriai bei nuosekliai dalytos paramos vaisius – kartu su sirgaliais viešai švenčia įspūdingas pergales ir ruošiasi artėjantiems rinkimams?
Griežto atskaitingumo nėra
Kauno „Žalgirio“ klubą nustekenusio verslininko Vladimiro Romanovo laikai baigėsi 2013-aisiais, kai šis pabėgo ne tik iš klubo, bet ir iš Lietuvos, palikdamas „Žalgirio“ biudžete 12,3 mln. eurų dydžio skylę. Užsitęsusios krizės metu be pasirinkimo „Žalgirį“ iš skolų sykį buvo pavesta traukti net ir savivaldybės įmonėms, tokioms sportui tolimoms kaip kapines prižiūrinčiai ir kapavietes skirstančiai „Kapinių priežiūrai“. Nuo to laiko klubas atsistojo ant kojų.
2017 m. šio klubo biudžetą Kauno savivaldybė papildė 1 900 000 eurų, o šiemet ši suma išaugo iki 2,3 mln. eurų, ir tai yra 30 proc. komandos biudžeto. Milijonai „Žalgiriui“ skiriami iš „piniginės“ gana keistu pavadinimu – projektinių veiklų finansavimo programa „Iniciatyvos Kaunui“.
LKL čempionų komandą remia ir savivaldybės įmonė „Kauno švara“. Ji internetinėje „Žalgirio“ svetainėje įvardijama kaip pagrindinis klubo rėmėjas. Tiesa, meilę klubui ši įmonė demonstravo tik 2015 m. (197 tūkst. eurų) ir 2016 m. (beveik 197 tūkst. eurų): nei pernai, nei šiemet parama nebuvo skirta.
Be to, į laikinosios sostinės klubą plaukia ir pinigai, surinkti „Žalgirio“ arenoje, statytoje iš dalies už ES ir Vyriausybės, o didžiąja dalimi – už miesto savivaldybės pinigus. Tačiau savivaldybė nėra „Žalgirio“ dalininkė, tik rėmėja, todėl susidaro sąlygos ne taip griežtai prižiūrėti, ar mokesčių mokėtojų milijonus krepšinio klubas naudoja efektyviai.
