JAV prezidentas Donaldas Trumpas ruošiasi darbingai savaitei. Trečiadienį JAV lyderis dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, po kurio jį priims britų premjerė Theresa May. Kelionę D. Trumpas savaitgalį užbaigs Helsinkyje, kur pirmąkart oficialiai susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jau dabar aišku, kad NATO viršūnių susitikimas taps svarbiu santykių tarp JAV prezidento ir sąjungininkų patikrinimu.
D. Trumpas nuo pat 2016 m. prezidento rinkimų kampanijos pradžios neslėpė griežtos pozicijos NATO atžvilgiu. JAV lyderio nepasitenkinimą kelia didelė Vašingtonui tenkanti Aljanso finansavimo dalis. D. Trumpas norėtų, kad daugiau NATO partnerių laikytųsi įsipareigojimo valstybių gynybos reikmėms skirti 2 proc. šalies BVP.
Šiais metais vos 8 iš 29 Aljanso narių, tarp jų ir Lietuva, pasieks 2014 m. nustatytą minimalią gynybos išlaidų kartelę – 2 proc. BVP. D. Trumpo teigimu, Amerikos skiriamos išlaidos transantlantinio saugumo užtikrinimui yra „nesąžiningos“ ir neproporcingos šalies gaunamai naudai.
Pirmadienį, likus vos dviem dienoms iki NATO viršūnių susitikimo, JAV lyderis savo „Twitter“ paskyroje dar kartą paragino Vokietiją ir kitas sąjungininkes didinti gynybai skiriamas lėšas. D. Trumpo teigimu, NATO veikla svarbi užtikrinant saugumą Europoje, tad tai turėtų atspindėti ir senojo žemyno valstybių indėlis į Aljanso biudžetą.
Naujienų portalo Alfa.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė teigė, kad NATO viršūnių susitikimas gali nulemti, kaip toliau klostysis Amerikos ir kitų NATO partnerių santykiai.
„Iš D. Trumpo veiksmų ir pasisakymų galima suprasti, jog jis palaikytų JAV pasitraukimą iš NATO arba Aljanso išardymą ir pertvarkymą naujai, tad svarbu stebėti, kaip Aljanso partnerėms pavyks pažaboti Amerikos prezidentą“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Kad tarp D. Trumpo ir Vakarų pasaulio lyderių tvyro tampa, jau parodė birželio pradžioje vykęs Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų susitikimas, kuriam pasibaigus JAV prezidentas atsisakė pasirašyti bendrą komunikatą ir išvadino Kanados premjerą Justiną Trudeau apgavikišku ir silpnu.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros lektoriaus Giedriaus Česnako, NATO viršūnių susitikimo sėkmę pirmiausia lems D. Trumpas.
„Sudėtinga pasakyti, kokių rezultatų atneš susitikimas, nes jie priklausys nuo JAV prezidento nuotaikų. G7 viršūnių susitikimas pademonstravo, jog D. Trumpas gali vieną dieną sutikti su partneriais, o kitą dieną jo pozicijos radikaliai pasikeičia, – sakė jis. – Laikomasi nuomonės, kad susitikimas bus sėkmingas, jeigu jame bus išvengta didelių viešų nesutarimų tarp sąjungininkių, o tai tik patvirtina, kad JAV ir Europos šalių santykiai yra žemame lygyje. Tikslas yra jų dar labiau nepabloginti.“
Svarbiu veiksniu NATO viršūnių derybose taip pat taps artėjantis JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. JAV sąjungininkės sieks neaštrinti santykių su JAV dar ir dėl to, kad tai gali paveikti D. Trumpo pokalbį su V. Putinu. Tai suvokdamas, D. Trumpas naudosis galios pozicija, siekdamas paveikti Aljanso partnerių nuostatas dėl gynybos finansavimo.
„Iškart po NATO susitikimo vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino dialogas yra labai svarbus aspektas. Dabar nėra galvojama apie konkrečius politinius sprendimus, tačiau spėliojama, kokios nuotaikos lyderiai atvyks į NATO susitikimą, – sakė D. Jakniūnaitė. – Skeptiškai vertinčiau galimybę, jog D. Trumpas pademonstruos nuolankumą ar supratingumą Aljanso partnerių atžvilgiu. Į NATO susitikimą JAV galva važiuoja ne nuolaidų daryti, bet pabrėžti principingos pozicijos.“
Jei NATO viršūnių susitikimas pasibaigtų konfliktu, tai ne tik pakentų ir taip atšiauriems JAV santykiams su valstybėmis sąjungininkėmis, bet ir pagerintų Rusijos pozicijas derybose su D. Trumpu.
Pasak G. Česnako, V. Putinas, kalbėdamasis su Amerikos lyderiu, greičiausiai bandys sustiprinti įspūdį, kad skilimas tarp JAV ir Europos gilesnis, nei yra iš tiesų. Savo ruožtu D. Trumpas, jei patirtų nesėkmę derybose su sąjungininkėmis NATO, reikšmingų pergalių sieks parsivežti iš susitikimo su V. Putinu. Jis gali iš Helsinkio grįžti teigdamas, jog pavyko pasiekti reikšmingą progresą tariantis dėl konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje sprendimo bei Rusijos poveikio JAV prezidento rinkimuose klausimo.
„Strateginiu lygmeniu tokios „pergalės“ Amerikai nieko neatneš, tačiau D. Trumpui svarbu pabrėžti savo gebėjimą derėtis“, – sakė G. Česnakas.
Manoma, jog pats JAV prezidentas labiau laukia susitikimo su V. Putinu nei su NATO partnerėmis. Nors D. Trumpas dažnai kartoja, kad Aljanso narėms nusileista nebus, jis jau spėjo užsiminti apie galimas nuolaidas Rusijai ir net svarstytiną Krymo aneksijos pripažinimą. Nors Baltieji rūmai vėliau pastarąją galimybę paneigė, D. Trumpo užuominos tik sustiprino įspūdį, kad jis noriai kalbėsis su V. Putinu.
VU TSPMI docentė Margarita Šešelgytė pabrėžė, kad pirmiausia prezidento asmeninės savybės lemia tai, jog jam daug mieliau derėtis su diktatoriškų pakraipų lyderiais nei su diplomatiškais Vakarų šalių vadovais: „Čia daug skambesnė retorika, ir tokius susitikimus lengviau pateikti kaip laimėjimą.“
Taigi labiausiai tikėtina, kad bet kokį NATO viršūnių susitikimo rezultatą nustelbs pirmasis oficialus D. Trumpo ir V. Putino pokalbis, kurio metu bus siekiama abiem šalims reikšmingų susitarimų.
