Problema, su kuria mes susiduriame stengdamiesi įtikti kitiems, yra ta, kad ne tik pamirštame save, bet ir niekada nepasieksime šio tikslo.
Žmonės, kurie gyvena dėl kitų, iš šalies atrodo didvyriai. Jie laikomi pavyzdžiu kitiems. Tačiau yra ir kita medalio pusė – jie nualina save. Žmogus, kuris galvoja apie bet ką, tik ne apie save, greitai palūžta.
Nuo pat vaikystės mes mokomi taip elgtis, verčiami daryti tai, ko nenorime, – dėl kitų. Taip mes išmokstame žiūrėti į kitus ir pamiršti save. Ir ateina laikas, kai susidėvime taip smarkiai, kad tenka sustoti ir paklausti savęs: „Kas aš?“, „Ko aš noriu?“ Deja, mes šito nežinome. Tačiau toks suvokimas būna kelio į save pradžia.
Pastangos įtikti visiems gimdo kentėjimą
Nuolatinės pastangos pradžiuginti kitus gali padaryti mums daug žalos. Mat mes verčiame save daryti tai, ko iš tikrųjų nenorime. Ir neretai net ignoruojame savo vertybes.
Pavyzdžiui, jei gyvenate su partneriu, bet negalite pakęsti tabako dūmų, tai stengdamosi įtikti jam leisite rūkyti savo bute. Tai sukels daug nusivylimų, pykčio, diskomforto, kuriuos visaip stengsitės nuslopinti, kol jie neišsiverš lauk.
Mūsų tėvai nori, kad mes veiktume pagal jų supratimą, bet tai gali prieštarauti mūsų gyvenimo būdui ir vertybėms. Jeigu mes jų nepaklausysime, jie labai supyks. Tokioje situacijoje nerimas gali priversti mus nusižengti sau ir pasistengti pradžiuginti kitus, kad pagaliau patys pasijustume gerai. Tačiau kokia kaina? Nuolat nustumdami save į antrą planą, pamiršdami savo troškimus ir nuolat siekdami pelnyti kitų palankumą, tiesiog naikiname save.
Ar kiti yra mūsų džiaugsmo šaltinis?
Paradoksalu galvoti, kad siekis įtikti kitiems gali sukelti kančias. Tai lengva paaiškinti: mes perduodame į kitų rankas raktą į savo laimę.
Tuo momentu, kai mes džiuginame kitus, kad pagaliau pasijustume gerai, tuo momentu, kai kito žmogaus pyktis ar nusivylimas dėl to, kad mes nenorime ką nors dėl jo daryti, sukelia nerimą ir norą ignoruoti savo poreikius, kad pakeistume situaciją, mes patenkame į aklavietę.
Mes stengiamės išvengti bet kokio konflikto, išsakome savo nuomonę tik tada, kai ji sutampa su tuo, ką nori išgirsti kiti, ir visada vadovaujamės pirmiausia tuo, ko nori kiti, o ne tuo, ko norime mes.
Kieno tai gyvenimas? Mūsų ar kitų? Jeigu nepradėsime kontroliuoti situacijos, mūsų gyvenimas gali netekti prasmės.
*Mes negalime liautis miegoti tik todėl, kad draugas pyksta, jog pasakėme „ne“.
*Mes negalime nerimauti dėl to, ar pateisinome kitų lūkesčius.
*Mes turime išmokti priimti kitų žmonių pyktį, neigiamas emocijas, nepasitenkinimą, kuriuos sukelia mūsų žodžiai, veiksmai ar sprendimai. Visa tai galima pergyventi!
Gyvenate dėl kitų? Pradėkite džiuginti save!
Tam, kad nustotume visą laiką pataikauti kitiems, reikia daug dirbti su savimi ir pagerinti savivertę. Tikriausiai žema savivertė ir menkas pasitikėjimas savimi verčia jus gyventi dėl kitų.
Kai tik jūsų savivertė išaugs, jūs pradėsite keisti senus įpročius.
Pradėkite sakyti „ne“ tada, kai norite pasakyti „ne“. Jeigu kažkas pyksta, nepasimeskite. Anksčiau ar vėliau pyktis praeis (tai juk ne pasaulio pabaiga). Nustatykite savo prioritetus ir jų laikykitės.
Svarbiausia, kad tai bus jūsų sprendimai, jūsų mintys, jūsų norai, jūsų svajonės. Bet tam reikia išmokti į pirmą vietą iškelti savo asmeninę gerovę.
Jums nereikia daryti nieko, kas neverčia jūsų gerai jaustis. Kitaip beprasmiškai eikvosite savo jėgas, dėl to kentėsite, nerimausite ir gal net susirgsite depresija.
Kodėl nepradėjus dabar pat gyventi dėl savęs?
Šaltinis: Adme.ru
