Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį vakare patvirtino prezidento Petro Porošenkos įsaką dėl karo padėties įvedimo dešimtyje šalies sričių, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Už karo padėtį balsavo 276 deputatai. Ji įsigalios lapkričio 28 dieną.
Laikina naujoji tvarka palies Odesos, Nikolajevo, Chersono, Zaporožės, Lugansko, Donecko, Sumų, Charkovo, Černigovo ir Vinicos sritis. Visos jos ribojasi su Rusija arba Rusijos per tarpininkus užgrobtomis teritorijomis (Krymu ir Padniestre).
Labai svarbu tai, kad karo padėtis negalios Kijeve, kur koncentruojasi didžioji dalis politinės veiklos. Karo padėties įvedimas suteiks Ukrainos valdžiai teisę riboti viešus renginius ir kontroliuoti žiniasklaidą, tačiau to nebus galima daryti sostinėje.
Anksčiau pirmadienį prezidentas P. Porošenka patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje po ankstesnę dieną Kerčės sąsiauryje įvykusios konfrontacijos tarp Rusijos ir Ukrainos laivų. Atitinkamas prezidento įsakas paskelbtas Ukrainos prezidentūros oficialioje interneto svetainėje.
Prie dekreto pridedamas SNBO sprendimas be jo 12-osios dalies, kuri yra įslaptinta. Taryba siūlo įvesti karo padėtį 60 dienų, tačiau prezidentas tautai paskelbė, kad siūlys parlamentui įvesti karo padėtį, kuri galiotų tik 30 dienų.
„SNBO man šiandien rekomendavo įvesti karo padėtį 60-čiai dienų. Noriu paskelbti jums savo sprendimą: siūlysiu parlamentui įvesti karo padėtį 30-čiai dienų. Kodėl? Kad karo padėtis nepersidengtų su rinkimų kampanijos pradžia“, – P. Porošenka sakė savo kreipimesi per televiziją. Jis patvirtino šiuo metu kariuomenės mobilizacijos neplanuojantis.
Kaip skelbia „Ukrainska pravda“, šalies prezidentas nesulaukė, kol jam bus leista pasisakyti iš Aukščiausiosios Rados tribūnos – ją blokavo opozicijos parlamentarai. P. Porošenka išvyko iš parlamento pastato.
Įprasti Ukrainos prezidento rinkimai turėtų įvykti ateinančių metų kovo pabaigoje.
Prezidento įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo datos. Už SNBO sprendimo vykdymą atsakingas Tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Šį nutarimą dar turi palaikyti šalies parlamentas.
Sulaikyti ukrainiečių jūreiviai stos prieš teismą?
Tuo metu vienas aukšto rango Rusijos senatorius pareiškė, kad netoli Kerčės sąsiaurio sulaikytos Ukrainos karinių laivų įgulos turės stoti prieš teismą.
„Laivai nugabenti į Kerčę. Įgulos areštuotos ir bus perduotos teismui. Kapitonai ir įgulų nariai bus tinkamai nubausti“, – Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininką Viktorą Bondarevą cituoja jo spaudos tarnyba.
Kiek anksčiau Rusijos žmogaus teisių kontrolierė Tatjana Moskalkova informavo, kad rusų pasieniečiai Kerčės sąsiauryje sulaikė 24 jūreivius – esą pavojingai ten manevravusių Ukrainos laivų įgulų narius.
V. Bondarevas įsitikinęs, kad Rusijos sprendimas panaudoti prieš ukrainiečių laivus ginklus yra visiškai teisėtas, nes šie laivai, parlamentaro teigimu, pažeidė Rusijos sieną.
„Neteisėtai į Rusijos vandenis patekę „Berdiansk“, „Nikopol“ ir „Jany Kapu“ įvykdė nusikaltimą. Bet koks suverenios valstybės sienos pažeidimas kelia potencialią grėsmę, kuriai likviduoti galima ir privalu imtis visų adekvačių priemonių. Ukrainos laivai pavojingai manevravo, įplaukė į mūsų akvatoriją. Būtų nusikaltimas nesureaguoti“, – patikino V. Bondarevas.
Rusijos karinis jūrų laivynas sekmadienį Kerčės sąsiauryje, netoli neteisėtai okupuoto Krymo pusiasalio bei jį su žemynine Rusija sujungusio tilto, apšaudė ir užgrobė tris Ukrainos karo laivus. Per incidentą buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai, du iš jų – sunkiai.
Rusijos veiksmai sukėlė kitų valstybių ir organizacijų pasmerkimo bangą. Pirmadienį rengiamas NATO ir Ukrainos komisijos susirinkimas. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba sekmadienį rengia neeilinį posėdį.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją panaudojus jėgą be pateisinamos priežasties, o Kijevas ragina savo partneres sugriežtinti esamas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir vaidmens rusenančiame Rytų Ukrainos konflikte tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų.
„Tai yra iš anksto suplanuota Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas sakė žurnalistams Kijeve.
„Reikalausime (JT Saugumo Taryboje), kad nedelsiant būtų paleisti mūsų jūrininkai ir laivai“, – pridūrė jis.
Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, šiuo metu vyksta derybos su ES ir kitomis šalimis dėl sankcijų Rusijai išplėtimo.
Maskva atsakomybę primeta Kijevui
Tuo tarpu Maskva atsakomybę už incidentą Kerčėje priskyrė Kijevui. „Rusijos pusė veikė griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“, – per kasdienę spaudos konferenciją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Dėl šio incidento Rusija taip pat įteikė protesto notą Ukrainos laikinajam reikalų patikėtiniui Maskvoje Ruslanui Nimčynskiui.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina sąmoningai ruošė provokaciją ir ėmėsi „pavojingų veiksmų“, sukėlusių pavojų šalimais buvusiems laivams.
Nesutarimus keliantis tiltas
Kerčės sąsiauryje nutiestas tiltas jau anksčiau buvo tapęs tarptautinių ginčų objektu. Prisidengdama statybomis, Rusija ėmė savo nuožiūra tikrinti ir užlaikyti pro šalį į Ukrainos uostus ar iš jų plaukiančius ukrainiečių bei kitų šalių laivus. Tai kelia grėsmę Pietryčių Ukrainos pramonės miestams.
Ketvirtadienio incidentas įvyko, kai Ukrainos karinio jūrų laivyno du mažieji šarvuotieji kateriai bei vienas vilkikas plaukė iš Odesos į Mariupolio uostą per Kerčės sąsiaurį, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras, kuriuo bendrai naudojasi Rusija ir Ukraina.
Ukraina pareiškė, kad Rusijos pasienio apsaugos laivas taranavo ukrainiečių vilkiką, apšaudė laivus ir neleido jiems pajudėti. Rusų tanklaivis blokavo Kerčės sąsiaurį, o virš rajono skraidė Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.
Rusijos Federalinė Saugumo Tarnyba (FSB), atsakinga už pasienio pajėgas, patvirtino, kad prieš ukrainiečių laivus buvo panaudoti šaunamieji ginklai ir kad laivai buvo perimti. Tačiau FSB teigimu, ukrainiečių laivai „pažeidė Rusijos valstybės sieną“.
Pirmadienį laivyba Kerčės sąsiauriu jau buvo atnaujinta.
