Ar gali būti, kad techninių apžiūrų įmonių asociacija „Transeksta“, kritikuojanti galimybę Lietuvoje registruoti automobilį su užsienyje galiojančia technine apžiūra (TA), bando apsaugoti ne vairuotojus, o gelbėja TA centrus Lietuvoje valdančių verslininkų interesus?
Vairuotojų kaltinimus asociacija „Transeksta“ vadina viena keisčiausių sąmokslo teorijų, tačiau, užuot mestus įtarimus išsklaidžiusi, vengia atsakyti į klausimus, ar asociacija turi interesų ir ar dėl tokios tvarkos verslininkai patirtų tiesioginių nuostolių.
Net ir po kelių pakartotinų paklausimų, nors ir buvo žadėta atsakyti į klausimus, atsakymų nesulaukiama iki šiol.
Kieno interesai gelbėjami?
Galimybę Lietuvoje nuo gegužės 20 d. registruoti automobilius, turinčius galiojančius užsienyje atliktos TA dokumentus, apeinant Lietuvos TA centrus, asociacija „Transeksta“ ėmėsi kritikuoti dar iki jos atsiradimo ir tai daro iki šiol.
Vairuotojams viešojoje erdvėje pateikiama nuomonė, kad dėl tokios tvarkos į Lietuvos kelius išvažiuos „lavonai“, „pavojingos atliekos“, „šiukšlės“ ir ratuoti „frankenšteinai“, prikelti iš „mirusiųjų“.
Tvarką, pripažinti užsienio TA Lietuvoje ar ne, įgyvendina VĮ „Regitra“. Iš pirmo žvilgsnio Lietuvoje veikiantys techninių apžiūrų centrai su tuo niekaip nesusiję. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
Lietuvoje esančius TA centrus valdo maža grupelė verslininkų, kuriems ši tvarka nėra palanki finansiškai, nes, pripažinus užsienio TA, jos nereiktų atlikti Lietuvos techninės apžiūros centruose ir taip būtų prarandamos pajamos.
Galbūt dėl to vairuotojams ir skiepijama nuomonė, kad neatlikus TA Lietuvos centruose į šalies kelius gali išvažiuoti „lavonai“ ir ratuoti „frankenšteinai“?
Kyšančios verslininkų ausys
Automobilių versle dirbantys verslininkai pripažįsta, kad atsitiktinumas ar ne, jau pusmetį veikianti tvarka stipriai buksuoja, o dėl to įžvelgia kyšančias verslininkų ausis.
„Pas mus susidariusi nedidelė verslininkų grupė, kuri visoje Lietuvoje laiko TA monopolį. Lobistų pagalba ir įvairiais veiksmais padaroma tokia tvarka, kad paprastas žmogus gauna papildomų problemų.
Tai tikrai yra verslininkų išgąstis, kad dėl tokios tvarkos jiems kris pajamos.
Šiuo metu pas mus turguje stovi apie 3 tūkst. automobilių, ir, kai juos nupirks, visi turės gauti TA. Tai iš tiesų dideli pinigai vien tik už TA. Ir taip ištisus metus.
Verslininkai turbūt išsigando – vien tik turguje pas mus stovi apie 3 tūkst. automobilių, ir šių pinigų gali netekti“, – teigė Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis.
Žinoma, tokias abejones galėtų išsklaidyti pati asociacija, tačiau pastaroji jau kurį laiką vengia atsakyti į šiuos klausimus:
ar asociacija turi interesų, kad Lietuvoje nebūtų pripažįstama užsienyje atlikta techninė apžiūra?
ar asociacijos nariai patiria / patirtų tiesioginių nuostolių, jei Lietuvoje registruotųsi vis daugiau naudotų transporto priemonių su galiojančia užsienio technine apžiūra ir jos nereiktų atlikti Lietuvoje?
Nors ir buvo žadėta atsakyti į klausimus, net ir po kelių pakartotinių paklausimų atsakymų nesulaukiama iki šiol.
Vadina sąmokslo teorija
Vietoj to asociacija „Transeksta“ vairuotojų įtarimus vadina viena keisčiausių sąmokslo teorijų.
„Į įtarimą galima atsakyti labai trumpai ir aiškiai: spėjimas, kad iš EEE šalių atvežtų automobilių registracijos procedūras lemia ne Susisiekimo ministerijos parengta, Vyriausybės patvirtinta, Seime „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisomis įteisinta tvarka ir ją įgyvendinančios VĮ „Regitra“ sprendimai, o su tuo niekaip nesusijusių techninės apžiūros įmonių akcininkai, yra viena keisčiausių pastarojo meto sąmokslo teorijų“, – teigė asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Jis netgi pateikė vaizdingą palyginimą: „TA įmones kaltinti, kad dalies importuojamų nenaujų automobilių galiojančios TA dokumentai nėra pripažįstami savarankiškai pagal atitinkamus teisės aktus savo veiklą organizuojančios valstybės įmonėje, yra tas pats, kas odontologui priekaištauti neatliekant pilvo chirurgijos operacijų.“
Ko verti bauginimai apie „lavonus“ keliuose?
Viešojoje erdvėje TA centrus vienijanti asociacija „Transeksta“ teigia, kad nuo gegužės 20 d. įgyvendinta ES direktyva ne tik atveria kelią į kelius grįžti ratuotiems „frankenšteinams“ ir „lavonams“, bet ši ES direktyva netgi susilpnina transporto priemonių kontrolę.
Visgi „Regitra“ patikina, kad, kiekvieną kartą registruojant transporto priemonę, darbuotojai pasitelkia įvairias informacines sistemas, kuriose patikrina svarbius duomenis apie automobilį.
Pavyzdžiui, ar jis nėra įkeistas, lizinguojamas, ar nėra panaikinta jo registracija dėl susidėvėjimo ar sugadinimo. Taip pat tikrinama, ar automobilis bei jo dokumentai nėra ieškomi ar vogti.
Kaip rodo duomenys, 2016 m. „Regitroje“ iš viso buvo užfiksuotos 159 ieškomos transporto priemonės, ieškomų dokumentų – 61. Palyginimui, 2017 m. atitinkamai 184 transporto priemonės ir 66 dokumentai.
Tokia kontrolė galiojo ir iki šiol, taigi iš esmės niekas nepasikeitė.
Taigi kokie gi tikrieji asociacijos „Transeksta“ interesai? Ar ginami vairuotojai, ar bandoma gelbėti TA centrus Lietuvoje valdančius verslininkus?
