„Revolut“ linksniavimas Islandijos kontekste mums tik dar kartą primena, jog esame greiti įžvelgti rizikas, o kartais – ir katastrofines nelaimes. Atsarga gėdos nedaro. Gebėjimas numatyti galimybę – taip pat. Būdamas vien tik atsargus, nieko nenuveiksi. Tad kodėl lenkiamės atsargumui ir linčiuojame tuos, kurie mato galimybes?
Gal tai susiję su mūsų mentalitetu. Lietuvis žemdirbys nuo seno pro pirkios langą įtariai žiūrėjo į visokio plauko prekybininkus, bankininkus ir kitus verslininkus. Žemės darbų ir gamtos ritmo dovanojamas saugumas atrodė teisingas. O verslas buvo (neretai ir tebėra) svetimas, nesuprantamas, nuodėmingas. Ir tie, kurie atsisakydavo saugumo ir pamatydavo galimybę, atsidurdavo „prie nuodėmės“.
Per pastaruosius penkiolika metų pastebėjusių didelių galimybių radosi vis daugiau. Galimybė kartu su „Hitachi“ statyti atominę elektrinę. Galimybė kartu su „Chevron“ išgauti skalūnų dujas ar su „Hoegh“ ir „Hyundai Heavy Industries“ pagalba parsiplukdyti didelį laivą – suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Dideli projektai traukia investicijas, kuria darbo vietas, o vietiniams verslams – perspektyvas aptarnaujant šiuos didelius projektus.
Kartu sudaro galimybę Lietuvai atsirasti tarp progresyvių pasaulio valstybių. Taip sukuriant dar daugiau ir dar toliau vedančių galimybių.
Bet dar nepastatyta atominė elektrinė neginčijamo Fukušimos pavyzdžio pasekmėje tapdavo radioaktyviai pavojinga. Dar neišgavus nė vieno kubinio metro skalūnų dujų, iš kranų pasipildavo užsiliepsnojantis vanduo. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas buvo ir tebėra linksniuojamas kaip per brangus, ir jo sumanytojai verti baudžiamosios atsakomybės.
Ką čia ir bekalbėti, sėdėti komforto zonoje ir atsiduoti sąlyginiam saugumui visuomet buvo ir bus saugiau. Tie, kurie yra progreso priešakyje, žino – komfortas yra didžiausias progreso priešas. Jie žino ir tai, kad kuo daugiau šunų loja, tuo daugiau komforto taisyklių progresas laužo.
Taip nutiko ir su „Revolut“ banku, mus visus iš senos komforto zonos vedančiu į naujas patirtis. O kur dar daugybė matomų ir nematomų baimių, sąmokslo teorijų, įtarimų slaptais interesais.
Nors dar nepaėmė nė vieno indėlio, ką tik įsteigtas bankas nuvedė į bankrotą visą Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes tai mes jau matėme Islandijoje. Masinio balso paakinti (ir masiniam balsui besilenkiantys) tautos atstovai po licencijos išdavimo dar kartą kreipiasi į teisėsaugos institucijas – net ir žinodami, jog grėsmės nacionaliniam saugumui jau buvo patikrintos prieš licencijos išdavimą, taip pat, kaip ir kiekvieno investuotojo į finansinį sektorių atveju. Patikrino Vyriausybės Strateginė komisija kartu su Valstybės saugumo departamentu, Policijos departamentu, Generaline prokuratūra.
Visa, kas nauja, ateina su tam tikromis rizikomis, su tam tikromis baimėmis ir abejonėmis. Bet ir į priekį vedančiomis galimybėmis. Juk prisimename – jeigu neiname, o tik stovime, jau regresuojame. Ir, kaip sakė vienas ūsuotas fizikos genijus, „jei darysi tai, ką darei, turėsi tai, ką turi“.
Tomas Kontautas, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas
