Modernios žiedinės sankryžos mūsų keliuose seniai ne naujiena. Visoje Europoje jos pradėtos statyti dar apie 1960 m., vieni pirmųjų šioje srityje buvo anglai, po jų – amerikiečiai, rašo Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Lietuvoje modernios žiedinės sankryžos pradėtos diegti nuo 1998 m. (pirmoji pastatyta ties Kėdainiais). Iš pradžių jų buvo nedaug, tačiau nuo 2005 m. žiedinių sankryžų statybų sparta nesulaikomai augo, ir šiuo metu jos jau baigia pakeisti tradicines.
Tokios žiedinės sankryžos nuo įprastų žiedinių skiriasi savo dydžiu ir geometriniais parametrais: įvažiavimo ir išvažiavimo trajektorija, eismo juostų pločiais, įsijungiančių į žiedą ašių įsikirtimu statesniu kampu (taip vairuotojas geriau mato žiedu atvažiuojančius automobilius, taip pat užtikrinamas mažesnis įvažiavimo į sankryžą greitis). Taip pat mažesnis šių sankryžų diametras (dėl mažesnio greičio pačiame žiede) sudaro geresnes sąlygas sklandžiam eismo pralaidumui.
Ilgametė praktika patvirtino, kad tai yra vienas iš labiausiai pasiteisinusių inžinerinių eismo reguliavimo sprendimų, užtikrinantis saugų eismą visiems eismo dalyviams (tyrimais nustatyta, kad avaringumo sumažėjimas moderniose žiedinėse sankryžose siekia iki 95 proc.)
Žiedinės sankryžos turi ir akivaizdų estetinį pranašumą. Jose esanti vidinė teritorija, vadinamoji sala, tinkama įrengti estetišką ir funkcionalų apželdinimą bei stilistinių elementų, o panaudojus kraštovaizdžio architektūros sprendimus kuria ir išskirtinumą, kuris atspindi miesto ar miestelio savitumą, jo įvaizdį, tradicijas bei aplinką.
