Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienio rytą nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta.
Tai BNS patvirtino mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta į ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.
„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.
Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.
Vadino užribiu
Toks savivaldybės sprendimas sulaukė kritikos. Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, jaučiantis gėdą.
„Man gėda, kad mano gimtajam miestui, šalies sostinei vadovauja Mankurtas (iš didžiosios raidės), neskiriantis okupantų ir koloborantų, kurie laisva valia atidavė mūsų tautos laisvę komunistams ir žmonių, kurie itin sudėtingomis sąlygomis siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę ir visada buvo mūsų tautos laisvės pusėje. Užribis.“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Seimo narys.
Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad sprendimui trūksta nuoseklumo ir vadino jį apgailėtinu.
„Keistas paaiškinimas – pati lenta nesusijusi su totalitariniais režimais, bet štai Cvirkos paminklas – tiesiogiai susijęs. Cvirka stovi. Noreikos išdavikės atminimo lenta Žvėryne kabo. Nuoseklumu to nepavadinsi. Apgailėtinas žingsnis“, – komentavo A. Anušauskas.
Tuo tarpu žurnalistas Edmundas Jakilaitis rašė, kad toks sprendimas sunkus, bet teisingas. „Teisingi sprendimai dažnai būna nepopuliarūs. Gerai, kad bent kartais politikai aiškiai parodo, ką gina ir kur stovi.“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė E. Jakilaitis.
G. Landsbergis: R. Šimašius atvėrė Pandoros skrynią
Sprendimu pasipiktinęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis ragina grąžinti lentą, o sprendimą vadina ne mero kova „už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju“.
„Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius atveria Pandoros skrynią“, – teigia jis įraše feisbuke.
Jis taip pat kelia klausimą dėl asmenybėms, bendradarbiavusioms su sovietų režimu, skirtų gatvių pavadinimų, paminklų (pavyzdžiui, Petro Cvirkos, Salpomėjos Nėries) likimo.
„Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“, – svarsto jis.
Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai taip pat sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą. Tarp jų – ir sostinės konservatoriai, esantys valdančioje daugumoje su R. Šimašiumi.
