ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema yra ES politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, pagrindinė priemonė. Ja siekiama taupiu ir ekonomiškai efektyviu būdu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ATL prekybos sistema šiuo metu veikia visose 28 ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine.
2005 m. pradėta ATL prekyba gana efektyviai apribojamas ŠESD kiekis, kurį gali išmesti daug energijos suvartojantys pramonės sektoriai, elektros energijos gamintojai ir oro transporto bendrovės. Sistema skatina ES įmones modernizuoti gamybą taip, kad mažintų į atmosferą išmetamų ŠESD, daugiausia anglies dioksido (CO2), kiekį, mat šios dujos labiausiai veikia klimato atšilimą ir su juo susijusius gamtos reiškinius: vis dažniau atsiritančias karščio bangas, audras, staigius temperatūrų svyravimus, potvynius sukeliančias liūtis, sausras, atsitiktines šalnas, krušas, jūros lygio kilimą, dirvožemio eroziją ir kt.
Susirūpinusios neigiamu klimato atšilimo poveikiu, Paryžiaus konferencijos dalyvės, tarp jų ir Lietuva, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konferencijoje 2015 m. priimtu nutarimu išsikėlė tikslą, kad vidutinė pasaulio temperatūra lyginant su priešindustriniu laikotarpiu kiltų ne daugiau nei 2 laipsniais pagal Celcijaus skalę, o idealiu atveju – 1,5 laipsnio.
Didžiausi teršėjai dar neįsitraukė į klimato kaitos programą
Daugelis klaidingai mano, kad didžiausia ŠESD emisijų kaltininkė yra pramonė ir iškastinį kurą (dujas ir anglį) naudojančios katilinės, nes iš gamyklų ir elektrinių kylantys dūmai matomi iš tolo ir kartais klaidingai laikomi aplinkos taršos ir klimato atšilimo simboliu. Iš tikrųjų yra ne taip: visuotinai pripažįstama, kad daugiausia ŠESD susidaro žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, ir transporto sektoriuose.
Ne veltui Vokietijos žaliųjų ir socialdemokratų politikai šių metų rugpjūtį pasiūlė pakelti pridėtinės vertės mokestį (PVM) mėsai nuo dabartinių 7 iki 19 proc. Didindami mokesčius vokiečiai tikisi sumažinti žalingą mėsos vartojimo poveikį klimato kaitai.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, gyvulininkystės sektorius išskiria 14,5–18 proc. visų ŠESD, arba 7,1 gigatonos CO2 ekvivalento. Tai daugiau nei automobilių, aviacijos, laivininkystės ir kitų transporto rūšių pasaulyje išmetamas CO2 kiekis.
Nors Lietuvai tenka palyginti nedidelė „kaltė“ dėl klimato kaitos (tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, Lietuva 2017 m. išmetė vos 0,04 proc. visų pasaulyje išmetamų ŠESD), Paryžiuje 187 valstybių priimtas pasaulinis klimato kaitos susitarimas turės pasekmių ir Lietuvai.
Šiuo metu ŠESD išmetimo mažinimo tikslus įgyvendina 69 Lietuvos juridiniai asmenys, dalyvaujantys ES ATL prekybos sistemoje. Tačiau šios įmonės išmeta tik 37 proc. Lietuvai tenkančių ŠESD.
O didžiausi teršėjai, kurių išmetamų ŠESD dalis sudaro 63 proc., į pasaulinę kovą su klimato kaita dar beveik neįsitraukė. Valstybei dar teks sugalvoti, kaip ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantį šalies transporto, žemės ūkio, viešąjį sektorių ir gyventojus priversti mažinti išmetamas ŠESD. Nes bendra anglies dioksido išmetimo kvota Lietuvai ateityje neišvengiamai mažės.
Visos ES valstybės turės mažiausiai 40 proc. sumažinti ŠESD išmetimą 2030 m., lyginant su 1990-aisiais. Šio tikslo bus siekiama kuriant bendrus ES teisės aktus.
Numatyta, kad Lietuvos įmonių kurą deginantys įrenginiai kartu su kitų ES valstybių narių apie 120 tūkst. įmonių iki 2030 m., palyginti su 2005 m., sumažins ŠESD emisiją 43 proc. Iki 2020 m. ŠESD išmetimą jos turi sumažinti 21 proc., o 2010–2030 m. – dar 22 proc.
Šios Lietuvos įmonės – tai chemijos ir naftos pramonės gamyklos, cukraus perdirbimo ir maisto fabrikai, cemento ir kitos didžiosios gamyklos, kurios gamybos proceso metu degina iškastinį kurą.
Tačiau ne pramonė, o transportas, šilumos ir elektros energijos gamyba bei žemės ūkis išmeta daugiausia CO2, o šie didžiausi teršėjai Lietuvoje kol kas iš viso nėra apmokestinami.
Lietuvai iš tikrųjų svarbesnis ne pramoninis sektorius, kuriam nustatyti konkretūs reikalavimai ir kurių įmonės laikosi.
Priversti laikytis aplinkosaugos reikalavimų transporto, žemės ūkio sektorius gerokai sudėtingiau, be to, nepopuliaru ir politiškai nenaudinga. Ūkininkai turi išsikovoję daug lengvatų – akcizų, dyzelino naudojimo, gyventojai važinėja senais automobilias. Tačiau siekdama vykdyti užsibrėžtus klimato kaitos tikslus Lietuva neišvengiamai bus priversta griežtinti taršos reikalavimus ir žemės ūkio, ir transporto sektoriuose.
Kelia abejonių už ATL gaunamų lėšų paskirstymas
Šiuo metu iš aukcione parduodamų ATL gautomis lėšomis Lietuvoje daugiausia finansuojamas daugiabučių ir gyvenamųjų namų modernizavimas, atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimas pastatuose bei kiti projektai, nedarantys didelės įtakos klimato kaitos rodikliams.
O kasmet vis daugiau ATL išleidžiančioms pramonės įmonėms pradeda trūkti lėšų gamybos modernizavimui ir mažiau taršių technologijų kūrimui. Tokie tyrimai nėra finansuojami iš Klimato kaitos programos, į kurią suplaukia iš ATL prekybos gaunamos lėšos.
Nors būtent pramonės įmonių išmetamų ŠESD mažinimas padarytų didžiausią įtaką klimato kaitai.
Verslo nuomone, toks už taršą gaunamų lėšų panaudojimas nepadeda siekti aplinkosaugos tikslų.
Prekybą ATL ir Kioto vienetais, tarp jų ir nustatytosios normos vienetais (NNV), reglamentuoja 2009 m. Seimo priimtas Klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas.
Siekiant sukurti atskirą programą už ATL pardavimus gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, buvo įsteigta šiame įstatyme numatyta Klimato kaitos specialioji programa (nuo 2019 m. sausio 1 d. – Klimato kaitos programa).
Į šią programą patenka lėšos, gautos už NNV ir aukcione parduotus ATL, taip pat fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos bei piniginės baudos už gamtos taršą.
Klimato kaitos programos ataskaitoje nurodoma, kad per 2012–2018 m. už parduotus ATL gauta apie 212 mln. eurų pajamų, iš jų 80,37 mln. eurų surinkta 2018 m. Tačiau nė vienas euras iš šios programos nebuvo skirtas moksliniams tiriamiesiems darbams, kurie padėtų sukurti technologijas, leidžiančias plėtoti klimato kaitai neutralesnę gamybą.
Prognozė: taršos leidimai toliau sparčiai brangs
Pastaruoju metu ATL sparčiai brangsta. Kaip Alfa.lt informavo Aplinkos ministerijos specialistai, 2018 m. pradžioje ATL kaina vidutiniškai siekė apie 5–7 eurus, o metų pabaigoje pakilo iki 18–20 eurų. Šiuo metu ATL kaina siekia 28 eurus. Ilgalaikėje perspektyvoje kainos prognozės tarp atskirų šaltinių skiriasi. Keli iš jų nurodo 15–35 eurų kainą 2030 m. su tarpiniu padidėjimu iki 45 eurų 2025 m.
Prognozuojama, kad Lietuvos stambios pramonės įmonės vis daugiau lėšų skirs ATL įsigijimui, kai šias lėšas galėtų panaudoti ŠESD išmetimus ir kartu ATL poreikį mažinančioms priemonėms diegti. Tokia situacija, verslo nuomone, neatitinka ne tik Lietuvos pramonės, bet ir valstybės ar ES interesų.
Alfa.lt konsultavę ekspertai mano, jog gerus rezultatus padėtų pasiekti valstybės parama, kuri skatintų pramonės įmones gerokai daugiau ir nedelsiant investuoti į ŠESD išmetimą mažinančias priemones. Ši valstybės parama pramonėms įmonėms galėtų būti skiriama iš Klimato kaitos programos lėšų.
Kylant ATL kainoms Klimato kaitos programos pajamos iš ATL ateityje tik didės. Tačiau ligšiolinis Klimato kaitos programos lėšų panaudojimas šalies pramonei kelia abejonių: ar lėšos iš tiesų naudojamos efektyviausiai?
Įvairaus rango ES politikai, inicijavę ATL prekybos sistemą ir susijusių teisės aktų priėmimą, ne kartą akcentavo, kad už ATL pardavimus surinktos lėšos turėtų būti naudojamos ŠESD mažinimui. Valstybėse narėse veikiantys modernizacijos, inovacijų ir kitokie fondai turėjo palengvinti pramonei vykdyti keliamus vis aukštesnius aplinkosaugos tikslus ir kartu išlaikyti konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Tačiau Lietuvoje situacija tokia, kad už ATL surinktos lėšos didžiąja dalimi daugelį metų naudojamos gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų modernizavimui, likusi dalis – viešinimui, mokymams ir kitoms nepamatuojamo efektyvumo priemonėms. Taip pat perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį Gruzijai, Moldovai, Armėnijai ir kitoms beisvystančioms šalims.
Asižvelgiant į tai, kad Klimato kaitos programos lėšos didžiąja dalimi yra surenkamos iš ATL pardavimų pramonės įmonėms, šių įmonių vadovų nuomone, būtų tikslinga iš surinktų lėšų bent iš dalies kompensuoti Lietuvos pramonės įmonių pastangas mažinti ŠESD ir diegti atitinkamas taršą mažinančias priemones.
Milijoninės investicijos nepadeda sumažinti ATL išlaidų
Stipri, tarptautinėje rinkoje veikianti Lietuvos chemijos pramonė priversta kasmet didėjančias ATL sąnaudas įtraukti į produkto kainą, dėl to nukenčia konkurencinėje kovoje.
Be to, dėl mažėjančio nemokamai gaunamų ATL kiekio ir kartu nuolat augančių ATL kainų pramonės įmonės turi vis daugiau investuoti į aplinkosaugos projektus ir mažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį.
Kai kurių Lietuvos pramonės įmonių išlaidos ATL auga kosminiu greičiu: nuo 4,7 mln. eurų 2017 m. iki 18 mln. eurų šiemet. Nepaisant to, kad į ŠESD mažinimo priemones per pastaruosius 10 metų kai kurios įmonės investavo apie 55 mln. eurų.
Didesnis lėšų poreikis ATL įsigyti varžo galimybes investuoti į įrenginių modernizavimą ir kartu mažinti ŠESD išmetimą. O papildomi finansiniai įsipareigojimai kenkia konkurencingumui.
Moksliniai tyrimai iš ATL surenkamų lėšų nefinansuojami
Aplinkos ministerijos specialistai Alfa.lt patvirtino, kad pinigų moksliniams tiriamiesiems darbams, kurie padėtų sukurti technologijas, leidžiančias plėtoti gamybą išmetant mažiau ŠESD, iš Lietuvoje surinktų ATL pardavimo nėra skiriama.
„Lietuvos mokslo taryba yra pagrindinė mokslinius tyrimus finansuojanti institucija Lietuvoje“, – rašoma Alfa.lt atsiųstame Aplinkos ministerijos (AM) ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) specialistų parengtame rašte.
Valstybės tarnautojai taip pat nurodė, kad inovatyvių klimato kaitos švelninimo technologijų kūrimas yra remiamas Europos Komisijos finansiniais instrumentais (iki 2020 m. – NER300 programa, nuo 2021 m. – Inovacijų fondas).
AM specialistai aiškino, jog kiekvienais metais Klimato kaitos programos lėšos yra skirstomas sudarant jos sąmatą, kurioje nurodomos finansavimo kryptys ir finansuotinos priemonės.
„Minėtos priemonės yra derinamos su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu, kurio nariai yra tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat programos sąmata derinama su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu“, – teigiama ministerijos atsakyme redakcijai.
Griežtėjantys reikalavimai apsunkins įmonių finansinę padėtį
ALT prekybos sistema pradėjo veikti 2005 m. Pirmuoju Kioto protokolo laikotarpiu 2005–2007 m. ir antruoju 2008–2012 m. ATL prekybos sistema buvo taikoma tik kurą deginantiems įrenginiams, kurių įrengtasis galingumas viršija 20 megavatų.
2013 m. prasidėjo trečiasis Kioto protokolo laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 m. Šiuo metu į ATL prekybos sistemą įtraukta daugiau pramonės gamybos įrenginių: ES – daugiau kaip 11 tūkst. Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje ŠESD registro dalyje registruoti 69 juridiniai asmenys, dalyvaujantys ATL prekybos sistemoje.
Rengdamasi 2021–2030 m. ketvirtajam Kioto laikotarpiui, Europos Komisija pasiūlė įvesti nemažai sugriežtinimų: mažinti santykinius taršos rodiklius bei išduodamų nemokamų ATL skaičių.
Antai ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės 2013 m. gavo 80 proc. jų veikloje reikalingų ATL nemokamai, 2020 m. nemokamai bus suteikiama tik 30 proc. ATL, o nuo 2027 m. nemokamai skiriamų ATL turėtų iš viso nebelikti.
Trūkstamus leidimus įmonės turi įsigyti aukcionuose. Tokiu būdu įsigyjamų ATL dalis kasmet didės, ir 2027 m. veiklos vykdytojai jau nebegaus nemokamų leidimų.
Prognozuojama, kad su Kioto protokolo ketvirtojo periodo pradžia finansinių sunkumų gali patirti kelios stambios Lietuvos įmonės, tarp jų – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, „Orlen Lietuva“, „Akmenės cementas“, Klaipėdos PET granulių gamykla.
Kai kurioms įmonėms nuo 2021 m. gali tekti pirkti dvigubai daugiau ir gerokai brangesnių ATL negu dabar.
Europos Komisijos ekspertų vertinimu, ATL turėtų kainuoti ne mažiau nei 25–30 eurų, nes tik tokia kaina skatintų įmones diegti ŠESD išmetimo mažinimo priemones.
Jeigu nebus imtasi šalies pramonės įmonių išlaidų ar investicijų į modernizavimą kompensavimo priemonių, 2021–2030 m. kai kurios iš jų turės dirbti nuostolingai arba mažinti gamybą. Bet kuriuo atveju tai neigiamai paveiks šalies pramonę, mažins biudžeto įplaukas ir didins nedarbą. Galima prognozuoti ir neigiamą poveikį šalies ekonomikai.
Kai kurios Lietuvos pramonės įmonės pateko tarp dviejų girnų: iš vienos pusės – didėjančios išlaidos vis didesniam brangesnių ALT kiekiui įsigyti, iš kitos – technologijų, kurios leistų iš esmės sumažinti ŠESD kai kurių produktų gamyboje, trūkumas. Net investavus didžiules lėšas į tyrimus, nėra jokių garantijų, kad šios investicijos atsipirks.
Investicijų į gamybos modernizavimą kompensavimo mechanizmas, pasak pramonininkų, Lietuvoje nėra sukurtas. O įmonės lengiau atsikvėptų, jeigu iš ATL prekybos į tam tikrus fondus kaupiamų lėšų būtų kompensuojama bent penktadalis tokio pobūdžio investicijų.
Nevienodos konkurencijos sąlygos
Įvairūs pramonės sektoriai rinkoje veikia nevienodomis sąlygomis Pavyzdžiui, chemijos ar cemento pramonė priversta ATL sąnaudas įtraukti produkto kainą ir taip nukenčia konkurencinėje kovoje. O, pavyzdžiui, valstybinės energijos įmonės šias sąnaudas įtraukia į paslaugų tarifą ir išvengia finansinių sunkumų.
Pirmaujanti Danijos konsultavimo kompanija „Ecofys“, atliekanti eskpertizes atsinaujinančios energetikos, energijos taupymo, energetikos sistemų ir rinkų bei klimato kaitos klausimais, ES institucijų užsakymu atliko ATL prekybos sistemos tyrimą. 2017 m. paskelbtoje šio tyrimo ataskaitoje įvertinamas skirtingų pramonės sektorių nemokamų ATL balansas iki 2030 m.
„Ecofys“ prognozuojama, kad Kioto ketvirtojo periodo pradžioje 2021 m. nemokamų ATL trūks tik trąšų ir plieno sektoriams. O kiti sektoriai dėl technologijų tobulėjimo bei gamybos struktūros pokyčių turės nemokamų ATL perteklių iki periodo pabaigos – 2030 m.
Pasaulinėje rinkoje savo gamybos produktais prekiaujančios Europos, taip pat ir Lietuvos įmonės yra priverstos konkuruoti nevienodomis sąlygomis. Konkurencinėje kovoje vienos šalys „aukojasi“ labiau negu kitos.
ES yra pasirašiusi Kioto protokolą, o JAV ir Kinija – didžiausios pasaulio teršėjos – atsisakė vykdyti šio protokolo, kuriuo siekiama per trumpą laiką sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį, įsipareigojimus ir pasitraukė iš dokumentą pasirašiusių šalių sąrašo.
Be to, Europos ŠESD emisijos sudaro tik apie dešimtadalį pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio. Tarp 10 didžiausių valstybių teršėjų nėra nė vienos iš 27 ES šalių narių. Tačiau šis dešimtukas išmeta daugiau kaip 60 proc., o vien Kinija ir JAV – daugiau kaip 40 proc. visų ŠESD pasaulyje.
Pramoninkai svarsto, kad Europai, siekiančiai būti pavyzdžiu likusiam pasauliui, svarbu neprarasti konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Mat esant dabartinei klimato kaitos politikai dalis pramonės įmonių bus priverstos laviruoti tarp gamybos pajėgumų mažinimo ir išlaidų ATL įsigijimui didinimo arba perkels gamybą į trečiąsias šalis, kuriose aplinkosaugos reikalavimai nėra tokie griežti.
Pavyzdžiui, Kioto protokolo reiklavimų nevykdo Lietuvos kaimynės Rusija ir Baltarusija. Jeigu Lietuvos valstybė neras būdų, kaip padėti nacionaliniam verslui, dalis gamybos gali būti perkelta už sienos, kur mokėti už taršą nereikia, o įmonės nėra verčiamos investuoti dešimčių milijonų eurų į taršos mažinimą.
Kai ES bendra klimato politika ir valstybių narių aplinkosaugos priemonėmis nepatenkintos pramonės įmonės pradės keltis į trečiąsias šalis, bendra pasaulinė ŠESD emisija tik padidės, ir kilnūs klimato kaitos tikslai nebus pasiekti.
Po politinių pervartų, ministrų ir jų komandų pasikeitimo gerokai nukraujavusi AM nesugebėjo pateikti komentaro, ar bendromis verslo ir valstybės pastangomis įmanoma rasti sprendimus, kurie padėtų Lietuvoje veikiančioms įmonėms efektyviausiai sumažinti ŠESD išmetimus.
Aplinkos ministro patarėjas informavo, kad ministerijoje šiuo metu nėra viceministro, kuruojančio ALT ir klimato kaitos klausimus.
Lėšų naudojimo permainų nežada
Pasirodžius publikacijai, Alfa.lt gavo aplinkos viceministrės Rasos Vaitkevičiūtės komentarą.
Į klausimą, ar bendromis verslo ir valstybės pastangomis galima būtų rasti būdus, kurie leistų Lietuvoje veikiančioms pramonės įmonėms efektyviausiai sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, bei kaip tai galėtų tapti bendru šių įmonių ir Lietuvos valstybės institucijų interesu, viceministrė atsakė, kad šie būdai ir priemonės turi būti kompleksiški.
„Pradedant moksliniais tyrimais ir naujų technologijų kūrimu, verslo persiorientavimu – inovatyvių technologijų diegimu ir taikymu, paskatomis naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, investuojant į jų naudojimo technologijas, modernesnių katilų, kietųjų dalelių valymo įrenginių diegimu, baigiant administracinėmis priemonėmis: ŠESD monitoringu, mokesčio tarifų veiksmingumo ir efektyvumo didinimu, skatinimu laikytis nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų.“
Tam, kad galima būtų efektyviai sumažinti ŠESD kiekį įvairiose pramonėse šakose, R. Vaitkevičiūtės nuomone, taip pat svarbu turėti ir deramą išmetamo ŠESD monitoringą. Pavyzdžiui, įmonės, patenkančios į ES ATL prekybos sistemos taikymo sritį privalo kasmet stebėti savo veiklos metu išmetamą ŠESD kiekį ir teikti nepriklausimo audito patvirtintas ataskaitas.
Vis dėlto viceministrė negalėjo pažadėti, kad planuojant iš prekybos ATL surinktų Klimato kaitos programos lėšų panaudojimą, ateityje dalis jų bus skirta energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams bei aplinkai palankioms technologijoms kurti ir diegti.
Klimato kaitos švelninimo technologijų kūrimas, pasak R. Vaitkevičiūtės, yra remiamas Europos Komisijos finansiniais instrumentais.
Kaip Lietuvoje panaudojamos iš ATL prekybos gaunamos lėšos
Iš ALT prekybos surenkamos Klimato kaito programos lėšos Lietuvoje naudojamos šioms sritims:
energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pastatų modernizavimui);
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (biokuro katilų įrengimui ar saulės jėgainių įrengimui);
vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį (saulės elektrinės Gruzijoje, Moldovoje, Armėnijoje);
visuomenės informavimui ir švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų konsultavimui ir mokymui;
miškų atkūrimui ir įveisimui; informavimui, švietimui ir konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos klausimais;
prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonių įgyvendinimui;
Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui;
programos lėšų administravimui ir ŠESD registro tvarkymo finansavimui;
kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms.
Šaltinis: AM, APVA
