Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino sparčiau didinti algas mokytojams.
Pasak jo, tai įmanoma padaryti ne tik prašant numatyti papildomų lėšų švietimo sričiai valstybės biudžete, bet ir iš vidinių sistemos resursų, nes dalis pinigų čia naudojami neefektyviai.
„Procesas vyksta nesparčiai, procesas aiškiai netenkina“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas, paklaustas, kaip sparčiai reikia didinti mokytojų darbo užmokestį.
„Ne taip jau seniai teigėme, kad mokytojo profesija turi tapti prestižinė. Deja, šiandien kol kas matau labai mažai padaryta žingsnių, kad ta profesija būtų de facto prestižinė“, – pridūrė jis.
„Norisi pirmiausia, kad pokalbiai nesisuktų apie tai, kiek mes dar papildomai galime paimti pinigų iš biudžeto, o šiandien aš matau daugybę resursų, kurie yra neefektyviai panaudojami pačioje Švietimo ministerijos dispozicijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad klausimus dėl lėšų panaudojimo efektyvumo kelia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžių įstaigų veikla, tai rodo šiemet atliktas šių organizacijų auditas.
Po minėto audito ŠMSM inicijavo pavaldžių įstaigų pertvarką. Vienas iš reformos padarinių – pirmadienį pradėjusi veikti Nacionalinė švietimo agentūra, sukurta sujungus šešias įstaigas.
Mokytojų profsąjungos pastarosiomis savaitėmis ragina sparčiau didinti valandinį pedagogų darbo įkainį.
Šventa vieta
Prezidentas pirmadienį apsilankė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje, anksčiau ją lankė valstybės vadovo dukterys.
„Man mokykla apskritai yra šventa vieta, o šita mokykla – dvigubai šventa“, – vidiniame mokyklos kieme susirinkusiems vaikams, jų artimiesiems ir mokytojams sakė šalies vadovas.
Daugelis šalies mokyklų pirmadienį pradeda ugdymo procesą. Šiais mokslo metais Lietuvoje mokysis daugiau nei 322 tūkst. moksleivių, tarp jų – 29 tūkst. pirmokų.
Mokykloje įgytas žinias G. Nausėda palygino su automobiliu.
„Jeigu jūs patingėsite, kažko neišmoksite, praleisite savo gražiausius gyvenimo metus, jūs sėsite į blogą automobilį, kuris galbūt net neužsives, nes variklis nedirba“, – tvirtino prezidentas.
„Jeigu jūs įgysite žinių, (...) tikrai įsėsite į „Porsche“ ar „Ferrari“ ir pasileisite dideliu greičiau per savo gyvenimo kelią“, – pridūrė jis.
„Valdžios priedermė yra padaryti tai, kad ir vaikams, ir mokytojams būtų lengviau ir paimti, ir atiduoti tai, ką turime geriausio“, – kalbėjo šalies vadovas.
Dvi dešimtys šalies mokyklų ugdymo procesą pradėjo sekmadienį, rugsėjo 1-ąją.
Universitetai turi jungtis savo iniciatyva
Aukštosios mokyklos turi jungtis savo iniciatyva, nes valdžios bandymai tai daryti „iš viršaus“ nepasiteisino, sako prezidentas.
„Ten, kur pačios aukštosios mokyklos suvokė jungimosi naudą ir būtinybę, (...) procesas daugiau ar mažiau vyksta. Ten, kur pamėgino koks nors gudročius „viršuje“ sujungti kažką dirbtinai, ten procesas vyksta labai sunkiai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Matyt, iš to galima padaryti išvadas, kuriuo keliu mums reikia toliau eiti, (...) t. y. atiduoti pačioms aukštosioms mokykloms ir valią, ir iniciatyvą siūlyti savo variantus, o valdžia turi šitą procesą remti finansiškai“, – pridūrė jis.
ŠMSM šiemet liepą pranešė atsisakiusi planų prijungti Lietuvos sporto universitetą (LSU) prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o planuotos Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Mykolo Romerio universitetų (MRU) jungtuvės nukeltos į 2022 m.
Sporto universiteto bendruomenė visą laiką prieštaravo Vyriausybės planams jį prijungti prie Sveikatos mokslų universiteto. Pernai birželį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo sprendimas prijungti LSU prie LSMU prieštarauja Konstitucijai, nes nebuvo įvertinta pačios aukštosios mokyklos nuomonė.
VGTU ir MRU jungtuvių terminas nukeltas, kad dėl jų sąlygų galutinai sutartų aukštosios mokyklos.
Anksčiau Seimas yra priėmęs sprendimus prijungti Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetus prie Vytauto Didžiojo universiteto, planai prijungti Šiaulių universitetą prie Vilniaus universiteto pernai gruodį atidėti metams.
