Net 4 iš 10 lietuvių tiki, jog žmogui galima sukelti savižudiškų minčių, jeigu jo apie tai pasiteirausi. Lygiai tiek pat mano, jog asmeniui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs nusižudyti, aplinkiniai nebegali padėti, rodo naujausi šalies gyventojų tyrimai. Nors šis požiūris keičiasi, į specialistus vis dar dažnai nesikreipiama, todėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovai pabrėžia, kad svarbu ir toliau skirti dėmesio visuomenės švietimui.
Atlikti tyrimai rodo, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas požiūris į savižudybę, todėl svarbu skirti dėmesio visuomenės švietimui. „6 iš 10 apklaustųjų mano, kad savižudybė yra spontaniškas sprendimas, tačiau, kaip rodo Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai, net 75 proc. apie tai praneša savo artimiesiems“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
Lyginant su 2015 m. atlikto analogiško tyrimo duomenimis, situacija po truputį gerėja. Tikinčiųjų, kad pasiteiravimas apie savižudybę gali sukelti savižudiškų minčių, šiuo metu yra 40 proc., o 2015 m. tokių buvo 57 proc. Galvojančiųjų, jog apie savižudybę mąstančiam ar nusižudyti bandžiusiam žmogui niekas nebegali padėti, skaičius šiais metais siekia 39 proc., o 2015 m. tuo tikėjo 48 proc. apklaustųjų, rodo „Jaunimo linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento, suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, siekiant, kad situacija keistųsi, ypač svarbu sukurti bendrą šalies viziją ir kryptį, kaip veikti šviečiant visuomenę šiuo klausimu. Jo teigimu, Vilniuje situacija yra geresnė lyginant su ankstesniais metais, tačiau kituose miestuose permainos ateina lėčiau.
Vilniaus miesto atvejį išskiria ir meras Remigijus Šimašius. Jis teigia, kad, lyginant Lietuvos miestų situaciją, Vilnius išlieka savižudybių prevencijos lyderiu. Lietuvos vidurkis pernai buvo 24,38 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Vilniuje – 16,19 atvejo. „Palyginus su tuo, ką mes turėjome prieš keletą metų, situacija yra geresnė. Per metus penkias–šešias gyvybes pavyksta išgelbėti, nes tendencija yra geresnė. Nepaisant to, nėra kuo džiaugtis, nes nusižudžiusių asmenų yra daug ir dar daug ką reikia padaryti“, – sakė meras.
Kaip padėti?
Suicidologijos tyrimų centro vadovas P. Skruibys sako, kad svarbiausia nelikti abejingiems. „Esminis dalykas, pastebėjus, kad žmogus pasikeitė, pasidarė prislėgtas arba neadekvačiai linksmas – neignoruoti to, o tiesiai šviesiai paklausti, kas čia ne taip. Tiesus inicijavimas temos, pastebėjimas yra pats svarbiausias pirmas žingsnis ir jis tikrai nepablogins situacijos“, – sakė specialistas.
Su savižudiškomis mintimis kovojęs aktorius Marius Repšys atvirauja, kad aplinkiniai signalus, įspėjančius apie savižudybę, linkę nuleisti juokais, nes dažnai nežino, kaip apie tai kalbėti. Pasak jo, įtakos gali turėti ir nuo senų laikų likusi stigma – savižudžiai buvo nelaidojami kapinėse, išskiriami bažnyčios. Vis dėlto, pasak aktoriaus, kilus savižudiškumos mintims, nereikia galvoti, kad tai normalu ir kreiptis pagalbos.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, nuolat didėja bendrųjų psichologo konsultacijų gavėjų skaičius. 2017 m. konsultacijos suteiktos 1 543 Vilniaus miesto gyventojams, o 2018 m. šis skaičius išaugo daugiau nei du kartus – iki 3 847 gyventojų.
Specialistai išskiria 10 frazių, kurios gali praversti pradedant pokalbį su apie savižudybę galvojančiu asmeniu:
• „Papasakok, kas nutiko, kad šitaip jautiesi.“
• „Man rūpi.“
• „Gali su manim pasidalinti visomis savo mintimis.“
• „Kalbi apie savižudybę. Tai rimta.“
• „Aš galiu kalbėtis apie savižudybę.“
• „Minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam.“
• „Papasakok savo mintis apie savižudybę. Aš klausau.“
• „Mintys apie savižudybę praeina gavus pagalbos.“
• „Jautiesi vieniša(s), bet nesi viena(s).“
• „Esu su tavimi.“